Praėjusią parą šalyje nustatyti 853 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė septyni žmonės, o sveikatos apsaugos ministras sako, kad pastarųjų savaičių skaičiai nedžiugina ir verčia sunerimti.
Situacija nedžiugina, o britiškoji atmaina Lietuvoje kelia papildomą galvos skausmą
Sergamumo COVID-19 situacija Lietuvoje pradėjo prastėti. „Buvome jau pasiekę 220 atvejų per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų, bet stabtelėjome. Šiuo metu vėl esame virš 300, bet tai įrodo tik sausa statistika, jeigu žiūrėtume į pandemijos pagreitį ir realią situaciją, tai mes, panašu, judame link 400–500 atvejų per 14 dienų ir tai yra bloga žinutė“, – Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje kalbėjo ministras Arūnas Dulkys.
Jis pripažino, kad padėtis tampa sudėtingesnė ir dėl Lietuvoje paplitusių koronaviruso mutacijų. Ypač tai pastebima dviejuose šalies regionuose.
„Mes tik pusantro mėnesio užsiimame reguliaria sekoskaita, daug analitinių įžvalgų dar neturime, bet jau žinome, kad Marijampolės ir Vilniaus regionuose dominuoja britiškoji atmaina su savo kitokiu greičiu, kitokiomis pasekmėmis ir tai yra klausimas, kiek visuomenės bus pasiekta ir ar paplis po visą Lietuvą“, – sakė ministras.
„Iššūkis yra tai, kad, priešingai nuo ankstesnio problemų kalno, kurį turėjome gruodžio viduryje, yra tai, kad tiek į testavimą, tiek į vakcinaciją yra įtraukta ta pati bendruomenė. <...> Čia kyla iššūkių dėl IT ir darbo organizavimo principų ir kitų dalykų. Tokia yra situacija, žiūrint bendru žvilgsniu“, – apie iššūkius kalbėjo ministras.
Sveikatos apsaugos ministras posėdyje taip pat pristatė, kaip buvo sudarytas skiepijimo proceso prioritetų sąrašas.
Jo teigimu, iš dalies buvo remtasi užsienio šalių praktika, ypač pirmosiomis skiepijimo proceso dienomis, vėliau pereita prie skiepijimo senyvo amžiaus žmonių ar tam tikrų sektorių, kurių veiklos atnaujinimas yra ypač svarbus.
„Pagrindinės prioritetinės grupės su labai nedidelėmis žmonių skaičiaus išimtimis buvo pagrįstos tokia logika, kad pirmoje grupėje ėjo sveikatos apsaugos sistemos atkūrimas, tokias grupes pasirinko tos šalys, kurios turėjo didžiausių problemų šioje sistemoje. Toliau buvo einama prie socialinės globos ir ligonių, ten, kur buvo didžiausias galimas mirtingumas, židinių ir protrūkių rizikos“, – apie pirmųjų prioritetinių skiepijimo proceso sąrašų sudarymą kalbėjo ministras A. Dulkys.
Ministro teigimu, vėliau pereita prie senyvo amžiaus asmenų, paskui buvo politinis sprendimas pasistengti kiek įmanoma labiau atgaivinti švietimo sistemą ir paruošti ją, kad būtų galima sugrįžti.
„Toliau jau eina tai, ką mes vadiname perdavimo kelio nutraukimu, tai visos tos grupės kaip policininkai, gaisrininkai, kasininkai ir t. t. Tai čia tokia logika ir ji su nedideliais patikslinimais nesikeitė nuo pat skiepijimo proceso pradžios“, – sakė ministras.
Posėdyje kalbėjusi SAM kanclerė Jurgita Grebenkovienė komiteto nariams išvardijo jau dabar vykdomus skiepijimo procesus, taip pat prioritetines grupes, kurias skiepai yra pasiekę.
Kanclerė atskleidė, kad dalis žmonių, kurie iš pradžių abejojo dėl vakcinavimo, vėliau persigalvoja, matoma atvejų, kada po kurio laiko tokie asmenys kreipiasi dėl galimybės gauti skiepą.
„Šiuo metu turime šešias klasterio ligonines, kurios skiepija aukštos rizikos pacientus, onkologinius pacientus, skiepijo visą medicinos personalą. Taip pat turime 75 vakcinacijos centrus, kurie organizuoja procesus savivaldybėse“, – kalbėjo SAM kanclerė.
Ji pabrėžė, kad, naujausiais duomenimis, dviem skiepais Lietuvoje yra vakcinuota apie 6 proc. gyventojų.
„Apie 6 proc. yra visiškai vakcinuotų žmonių, virš 6 proc. – viena doze ir virš 7 proc. yra persirgusių ir turinčių antikūnų asmenų“, – skaičius pateikė J. Grebenkovienė.
Jos pristatyme akcentuota, kad daugiausia per dieną iki šiol buvo išskiepyta 18 tūkst. vakcinos dozių.
„AstraZenecos“ vakcinos sunaudojama daugiau
Praėjusią savaitę buvo likę nepanaudota 19 tūkst. „AstraZenecos“ vakcinos nuo koronaviruso dozių, bet leidus laisviau pereiti prie žemesnių prioritetinių grupių šio preparato naudojimas sugrįžo, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje pristačiusi vakcinavimo situaciją kanclerė pažymėjo, kad tiek „Pfizer“, tiek „Moderna“ vakcinos per savaitę sunaudojamos maksimaliai, įstaigos pasilieka nedidelį likutį pirmadienio vakcinacijai, o kilus „AstraZenecos“ patikimumo krizei šio preparato naudojimas buvo įstrigęs.
„Pfizer“ suvartojimas labai geras, tai paklausiausia vakcina ir visose savivaldybėse puikūs rezultatai. Kalbant apie praėjusios savaitės pabaigą, turėjome „Pfizer“ 4 tūkst. likutį, įstaigos tiesiog pasilieka pirmadienio vakcinacijai, kol vyksta „Pfizer“ išskirstymas į įstaigas, kad turėtų kuo vakcinuoti. „Moderna“ irgi paklausi vakcina, jos irgi suvartojimas geras ir nestringa, savaitę pabaigėm su 1,7 tūkst. vakcinų likučiu, jis buvo naudojamas šį pirmadienį“, – sakė kanclerė.
Anot jos, mažiausiai paklausi yra „AstraZenecos“ vakcina ir nuolat yra jos likutis, tačiau ir šios vakcinos situacija gerėja, leidus skiepyti žemiau esančias prioritetines grupes, jei nebėra norinčių skiepytis iš aukštesnių grupių.
„Mažiausiai paklausi „AstraZenecos“ vakcina, ir turime nuolat likutį šios vakcinos, savaitę pabaigėm su 19 tūkst. šios vakcinos dozių. Kalbant apie lengvesnę tvarką, kuri leidžia lengviau leistis žemyn per prioritetines grupes, tas išjudino „AstraZenecos“ vartojimą, <...> vėl pasiekėme suvakcinuotų „AstraZeneca“ virš 5 tūkst. asmenų. Matome judesį net ir tose savivaldybėse, kur buvo įstrigęs šios vakcinos naudojimas“, – teigė J. Grebenkovienė.
Kanclerės teigimu, Lietuvos žmonės labiausiai pageidautų „Pfizer“ bei „Modernos“ vakcinos, o „AstraZeneca“ išlieka mažiausiai populiari.
„Tą problemą matome ir vakcinacijos procese, su tuo susiduria skiepijančios įstaigos“, – sakė J. Grebenkovienė.
Savivaldybių merai: duokite daugiau vakcinos
Posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavęs Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius, kalbėjęs Savivaldybių asociacijų vardu, teigė, kad regionuose skiepijimosi procesas vyksta, nors situacija – skirtinga.
„Buvo tų problemų dėl „AstraZenecos“, informacija dėl sustabdymo, ji padarė žalos, bet visi suprato, kad vienintelis būdas yra vakcinacija. Merai įvertino situaciją, stebi, daro, savaitgaliais taip pat skiepys, kur galės. Manome, kad su tais iššūkiais susitvarkysime, bet vienintelė problema, ką išsako merai, – duokite vakcinos“, – kalbėjo S. Mockevičius.
Jis viliasi, kad, Lietuvą pasiekus didesniems vakcinų skaičiams, skiepijimo procesas vyks sklandžiau ir sparčiau.
Profesorius Usonis: su PAR mutacija gali būti daugiau problemų
Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Usonis posėdyje teigė, kad nors Lietuvoje jau plinta britiškoji mutacija, didesnį nerimą gali kelti PAR atmaina.
Profesorius taip pat akcentavo, kad kertinis viruso plitimo momentas gali būti po kelių dienų vyksiančios Velykų šventės.
„Manau, kad didžiausia šiuo metu problema – artėjančios Velykos. Manau, kad karantino švelninimo neturėtų būti, nes daug žmonių važinės į svečius, pas gimines, todėl reikėtų viską spręsti po Velykų“, – sakė Vilniaus universiteto profesorius V. Usonis.
Jo teigimu, šiuo metu kilo dar vienas iššūkis – viruso mutacijos, ypač Lietuvoje dar neišplitusi, tačiau jau užfiksuota PAR atmaina.
„Britiškoji mutacija jau plinta, mes tą matome, bet didelį nerimą kelia ir PAR mutacija. Manau, kad mes tikrai turėsime jo daugiau ir bus problemų ateityje, nes vakcinos efektyvumas šiai mutacijai yra žymiai mažesnis. Ateityje greičiausiai reikės keisti prioritetus, rekomendacijas, nes gyvenimas dinamiškas ir teks turėti daug žinių, atsižvelgti į esamą padėtį“, – sakė V. Usonis.
