Kam skiepytis, jei vis tiek negalėsiu nusiimti kaukės ir susitikti su draugais? O jei antras skiepas – rimto egzamino išvakarėse? Ar vakcina nesumažins vaisingumo? Kas bus, jei nesiskiepysiu? Į tokius abiturientus kamuojančius klausimus atsakė Kauno klinikų gydytoja, klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė ir kiti Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) surengtos diskusijos apie skiepijimąsi nuo COVID-19 dalyviai.
LRT.lt primena, kad, Vyriausybės sprendimu, abiturientai įgijo pirmumo teisę skiepytis nuo koronaviruso.
„Skiepytis nėra privaloma, bet abiturientų atveju yra labai svarbus niuansas: kuo greičiau ir kuo daugiau jų ir jų mokytojų pasiskiepys, tuo didesnė tikimybė, kad jie sugrįš egzaminams ruoštis į savo klases. Manau, kad daugelis turi tokį tikslą“, – per abiturientams skirtą diskusiją sakė ŠMSM atstovas Dainoras Lukas.
Jis pabrėžė, kad abiturientai gali rinktis, kuria vakcina skiepytis.
Žemiau rasite dažniausius abiturientų klausimus ir atsakymus į juos.
Ir baiminasi, ir tėvai neleidžia
Diskusijoje šalies abiturientams atstovavusi Lietuvos moksleivių sąjungos narė Klėja Merčaitytė sakė, kad dvyliktokų nuomonės apie skiepus pasiskirsčiusios perpus.
„Dabartiniai mūsų metai bėga prie kompiuterio ekrano. Tad pagalvoji, kad greičiau ta vakcina, kad galėtum bent atestatą gauti su gyvais žmonėmis, o ne „Zoome“, – kalbėjo K. Merčaitytė.
Anot merginos, dalis jos bendramokslių baiminasi vakcinos, kai kuriems įsirašyti į besiskiepijančių sąrašus neleidžia tėvai.
Pasak jos, dažniausia frazė, sklandanti tarp abiturientų, yra tokia: „Niekas nežino, kaip bus po penkerių metų, gal tada numirsime nuo vakcinų, trūksta tyrimų.“
Abiturientai gali rinktis, kuria vakcina skiepytis.
Klėja mano, kad su abiturientais turėtų būti kalbama ir aiškinama apie skiepus ir mokyklose. „Vienas efektyviausių būdų, kad mokytojai papasakotų tai, kas yra svarbu, taip susidarytume tam tikrą vaizdą“, – sakė mokinių atstovė.
Svaras: „O kad skaudės rankytę, visiška smulkmė“
„Mano didžiausia svajonė, kad jūs sugrįžtumėte į klases“, – abiturientams sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Ji pasidalijo savo patyrimais pasiskiepijus nuo COVID-19. „Rankos man neskaudėjo, buvo kiek pakilusi temperatūra. Bet tai truko neilgai, ryte jau atsikėliau sveika“, – sakė ministrė.
Diskusijoje dalyvavęs atlikėjas Gabrielius Liaudanskas-Svaras, savanoriaujantis ligoninėse, taip pat paskiepytas, jam teko „Pfizer“ vakcina, bet jis patikino, kad jam nebuvo svarbu, kurio gamintojo vakcina jam bus įskiepijama.
„Kodėl viduramžiai atsiranda 21 amžiuje? Klausytis sąmokslo teorijų, kai aplinkui nė vienas paskiepytas nenumirė? O kad skaudės rankytę, visiška smulkmė, palyginti su tuo, ką matau ir su kuo susiduriu ligoninėje. Paprastai sakant, tai mirtis ar sunkūs ilgai išliekantys padariniai sveikatai“, – kalbėjo Svaras.
Jis sakė, kad skiepydamiesi galime apsaugoti artimuosius.
Egzaminus galės laikyti tiek pasiskiepiję abiturientai, tiek nepasiskiepiję.
Visaginas: nuo atmetimo – iki abejonių
Visagino „Atgimimo“ gimnazijos istorijos mokytoja Eleonora Dutkevičienė pasakojo, kad jos mokykloje nuostatų vakcinų atžvilgiu yra įvairių, kaip kad ir visoje visuomenėje. Yra ir pritariančių vakcinoms, ir jas atmetančių.
„Mūsų mieste abejojančiųjų yra šiek tiek daugiau nei kitoje Lietuvos dalyje. Nuotaikos įvairuoja – nuo atmetimo iki abejonių“, – sakė mokytoja. Ji pati jau paskiepyta dukart.
E. Dutkevičienė sakė, kad „Atgimimo“ gimnazijoje skiepytis nuo COVID-19 nori septyni iš 46-ių abiturientų. Dalis mokinių jau persirgo koronaviruso infekcija, dalis pageidauja atidėti vakcinavimą, dalis kategoriškai atsisako skiepytis.
„Turbūt visi matėme senoviškus paveiksliukus, kur žmonėms karvės uodega užauga“, – nusišypsojo medikė ir pabrėžė, kad abejoti ir svarstyti yra normalu.
Kaip žiniasklaidoje jau skelbta, dalis visaginiečių tikina norintys skiepytis „Sputnik“ vakcina. Anot pedagogės, iš pokalbių su dvyliktokų tėvais aišku, kad keturi iš 46 abiturientų yra pasakę, kad jei būtų „Sputnik“, neabejotų ir skiepytųsi.
„Tarp vyresnių žmonių, ko gero, būtų daugiau taip manančių“, – sakė E. Dutkevičienė.
Anot mokytojos, abiturientams rūpi, koks vakcinos poveikis bus po kelerių metų, taip pat koks tikslas ir prasmė skiepytis, jei vis tiek negalės aplankyti draugų, senelių, negalės nusiimti kaukės, kyla klausimų, ar susidarys imunitetas iki egzaminų pradžios.
Iš pokalbių su dvyliktokų tėvais aišku, kad keturi iš 46 Visagino gimnazijos abiturientų yra pasakę, kad jei būtų „Sputnik“, neabejotų ir skiepytųsi.
„Dar vienas klausimas – jei vakcina veiksminga trumpai, ar reikia rizikuoti, kai nežinai galimų pasekmių“, – savo mokinių klausimus persakė pedagogė.
Ji sakė, kad dvyliktokai vis dėlto norėtų grįžti į mokyklą.
Medikė: nuolaidų vakcinoms nebuvo
Kauno klinikų gydytoja, klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė atstovauja Lietuvai Europos vaistų agentūros komitete, kuris registruoja visus vaistus Europoje, įskaitant ir vakcinas nuo COVID-19. Be to, ji gydo sergančius koronaviruso infekcija Kauno klinikose.
„Šioms vakcinoms, jas registruojant ir leidžiant tiekti į rinką, nebuvo daroma jokių nuolaidų. Taip, jos turi sąlyginę registraciją. Bet tai reiškia, kad mes iki galo nežinome, kiek galios imunitetas. Vakcinos yra ištirtos, bet tyrimai tęsiami, kad žinotume, kiek jos yra efektyvios“, – pabrėžė medikė, pati pasiskiepijusi dar gruodį.
Anot jos, kalbant apie vakcinavimo procesą, silpniausia vieta yra viešieji ryšiai.
„Atsirado visa kampanija prieš vakcinas. Turbūt visi matėme senoviškus paveiksliukus, kur žmonėms karvės uodega užauga“, – nusišypsojo medikė, bet ji pabrėžė, kad abejoti ir svarstyti yra normalu.
Medikė patikino, kad šalutinis poveikis būdingas visoms vakcinoms ir visiems vaistams, ir atsakė į abiturientų, jų tėvų klausimus.
Pateikiame dažniausius abiturientų klausimus ir atsakymus į juos.
Kodėl reikia skiepytis abiturientams, jei sakoma, kad vaikai sunkiai neserga? Kaip sakė gydytoja S. Stankevičiūtė, skiepytis reikia, kad įgytume visuomenės imunitetą.
„Be to, abiturientai nebėra vaikai, jie yra suaugę žmonės. Viena vakcina galima skiepyti žmones nuo šešiolikos metų, kitomis – nuo aštuoniolikos“, – sakė farmakologė. Ji pabrėžė, kad dabar jau atliekami vakcinų efektyvumo jaunesniems žmonėms – vaikams – tyrimai.
Ką daryti, jei antrasis skiepas sutaps su egzamino išvakarėmis? ŠMSM atstovas D. Lukas sakė, kad abiturientui po pirmojo skiepo, kai skiriama antrojo data, reikėtų paprašyti, kad antroji dozė nesutaptų su egzaminu.
„Pertrauka tarp skiepų gali būti iki dvylikos savaičių. Reikėtų paprašyti, kad skiepijant antrą kartą liktų bent kelios dienos iki egzamino“, – sveikatos ekspertų patarimą persakė D. Lukas.
Ką jausti po skiepo yra normalu? Anot S. Stankevičiūtės, visų vakcinų sukeliamos reakcijos yra labai panašios, normalu po skiepo karščiuoti, jausti nuovargį, galvos, raumenų skausmą, pykinimą. Normalu tokius pojūčius jausti porą dienų, bet jei tai užsitęsė, reikia kreiptis į gydytoją.
Ar nesutrukdys šalutiniai poveikiai ruoštis egzaminams ir juos laikyti? „Kaip žinoma, skiepijantis „AstraZenecos“ vakcina, pats gamintojas sako, kad galima išgerti dvi tabletes paracetamolio prieš skiepijimą. Bet nebūtinai žmogų gali ištikti nepageidaujama reakcija. Manau, galima skiepytis penktadienį po pietų, kai pamokos pasibaigusios. Tuomet savaitgalį, užuot ilsėjęsi sode, ilsėtumėtės, jei pakils temperatūra, lovoje. Patarčiau suplanuoti, kad antras skiepas nebūtų prieš svarbų egzaminą“, – aiškino gydytoja S. Stankevičiūtė.
Ji sakė, kad bet kuri vakcina, ne tik nuo koronaviruso infekcijos, gali sukelti retesnį poveikį – kojų, rankų tirpimą.
„Bet noriu pabrėžti, kad virusinės infekcijos tokią būklę sukelia kelis kartus dažniau negu skiepas“, – sakė medikė. Ji priminė, kad pačios sudėtingiausios reakcijos, pavyzdžiui, anafilaksinė reakcija, ištinka pirmomis minutėmis po skiepo.
Ar skiepai mažina vaisingumą? „Ne. Tam nėra jokio biologinio pagrindo. Iš pradžių, kai registravome pirmąją vakciną, buvo daug diskusijų dėl nėščiųjų vakcinavimo. Bet pagrindo sakyti, kad vakcina mažina vaisingumą, nėra“, – aiškino gydytoja S. Stankevičiūtė.
Ar vakcina sukelia trombozę? „Trombozė išties yra baisi liga, ja gali susirgti vienas iš tūkstančio net ir nepasiskiepijęs, jei turi rizikos veiksnių. Kol kas dėl trombozės lieka neaišku. Europa sutrikusi. Vienos šalys uždraudžia ja skiepytis vyresniems, kitos – jaunesniems. Tačiau dažnis, kiek įvyksta trombozių, mažas. Bet taip, plaučių embolija, venų trombozė, sinusų, smegenų trombozė yra pavojingos būklės, bet jos ištinka žmones, nepriklausomai nuo to, ar jie skiepijosi“, – sakė medikė.
Jei žmogus alergiškas, ar galima skiepytis? S. Stankevičiūtė sakė, kad pirmiausia reikėtų pasitikrinti, ar vakcinos sudėtyje yra medžiagų, kurioms žmogus alergiškas. Tai galima pasitikrinti čia. Tad jei vakcinoje yra alergiją konkrečiam žmogui sukeliančių medžiagų, reikia rinktis kitą vakciną.
„Jei žmogus apskritai daug kam alergiškas, nėra kontraindikacijų skiepytis, netgi sakyčiau atvirkščiai – reikėtų skiepytis, mat papildomos ligos yra rizika sirgti sunkesne COVID-19 forma“, – sakė gydytoja. Tas pat, anot medikės, galioja ir sergant autoimuninėmis ligomis.
Ar įmanoma susirgti po skiepo COVID-19? Įmanoma, jei žmogus skiepijimosi metu jau buvo užsikrėtęs infekcija. O nuo skiepo susirgti neįmanoma. Jei po pirmos dozės pirmomis dienomis žmogus užsikrečia, taip pat galima susirgti, sakė S. Stankevičiūtė.
Ar nepasiskiepiję abiturientai galės laikyti egzaminus, ar jie turės prieš egzaminus testuotis? ŠMSM atstovas D. Lukas sakė, kad tiek pasiskiepiję, tiek nepasiskiepiję abiturientai galės laikyti egzaminus.
Ar testavimas bus privalomas, D. Lukas kol kas negalėjo atsakyti. Jis pabrėžė, kad per egzaminus, kaip ir pernai, bus laikomasi saugumo taisyklių.
Ar abiturientai grįš į mokyklas dar prieš egzaminus? D. Lukas sakė, kad artimiausios savaitės parodys, kaip bus dėl abiturientų sugrįžimo į klases, tuomet jau bus aišku, kiek yra pasiskiepijusių dvyliktokų ir mokytojų. Kol kas aiškių sprendimų nėra.
Jei apsigalvojau ir jau noriu skiepytis, ką daryti? Kreiptis į vakcinavimo centrą, kad įtrauktų į eilę.
O gal jaunimo geriau neskiepyti ir tiesiog palikti persirgti? „Niekada nežinome, kokia bus individuali paciento ligos eiga ir koks bus atsakas, gali būti, kad jis turi dar nediagnozuotų lėtinių ligų, be to, pokovidiniai simptomai gali būti labai sunkūs pacientui. O skiepai mums suteikia galimybę kontroliuojamai, neužkrečiant žmogaus sukurti jam imunitetą, kai alternatyva – susirgti mirtina liga. Tiesiogine šio žodžio prasme – mirtina liga. Tad neskiepyti jaunų žmonių nėra tinkamas sprendimas, net jei daugumai jaunesnių žmonių ši liga nėra labai sunki. Kai kuriems pasireiškia sunkių ūminių sindromų“, – sakė S. Stankevičiūtė.
