Lietuvos mokslininkai ir studentai nuo kito mėnesio neteks prieigos prie dalies duomenų bazių, kuriose talpinami naujausi tyrimai, akademinės publikacijos. Aštuonioms pagrindinėms talpykloms pinigų rasta, bet kalbant apie finansavimą joms ateityje, kol kas remiamasi tik į pažadą Vyriausybės programoje.
Pastaraisiais metais bazės buvo prenumeruojamos iš Europos Sąjungos lėšų, nuo 2016 m. veikiančio projekto rėmuose buvo prenumeruojamos 78 prestižinės, aukštos kokybės mokslinės informacijos duomenų bazės, prieinamos 48 mokslo institucijoms (universitetams, institutams, kolegijoms), tačiau jo įgyvendinimo laikotarpis baigsis šių metų kovo 31 dieną. Praėjusią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerija išplatino pranešimą, kad pinigų rasta aštuonioms pagrindinėms talpykloms.
Vilniaus universiteto mokslininkė Nerija Putinaitė prilygina tai atsuktuvo atėmimui iš mechaniko, buvęs universiteto rektorius, parlamentaras Artūras Žukauskas yra sakęs, kad tai būtų tas pats, kas išjungti Seimo narių kompiuterius.
„Ir dabar, COVID-19 situacijoje, kai ekspertai sako „žiūrime naujausias mokslines publikacijas“, tai jie daro tai būtent per duomenų bazes, – LRT RADIJUI antradienį sakė N. Putinaitė. – Kas anksčiau buvo bibliotekos, knygos, spausdinti mokslo darbai, dabar yra elektroniniu būdu prieinama per duomenų bazes. Tai reiškia, kad jeigu mokslininkas nori susipažinti su naujausiais tyrimais savo srityje, jis be duomenų bazių to padaryti negali, nes tik per jas tie naujausi tyrimai prieinami. Jeigu neturime duomenų bazių, galime kažkokį nacionalinį mokslą daryti, kažką tyrinėti, bet būsime atitrūkę nuo to, kas vyksta pasaulyje, nuo naujausių mokslo žinių ir patys naujausių mokslo žinių negalėsime kurti, ko iš mūsų nuolat ir tikimasi. Mokslininkui mokamas atlyginimas ir visuomenė iš jo tikisi, kad jis pateiks tyrimus, kurie bus naujausi ir remsis naujausiais tyrimais“.
Jos teigimu, ir iki šiol retesnių specializacijų tyrėjai negalėjo skųstis prieinamų elektroninių išteklių gausa, mat prenumeruotos populiaresnės duomenų bazės.
„Mokslininkai mėgindavo ar važiuoti kažkur stažuotis, ar kitais būdais, bet dabar, kai liko tik dalis to minimumo, kaip toliau vyks darbas šiemet? Taip pat ir vėliau yra neaiškus tas finansavimas. Man yra tiesiog labai didelis nusivylimas“, – laidoje „Ryto garsai“ kalbėjo N. Putinaitė.
Po praėjusią savaitę rasto sprendimo mokslo darbuotojai ir studentai galės toliau naudotis labiausiai naudojamomis 8 tarptautinėmis mokslo duomenų bazėmis, kurias bendru sprendimu atrinko Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija, jungianti mokslo ir studijų institucijas ir jų bibliotekas. Pasak Alberto Žalio, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktoriaus, tai yra apie 50 proc. prieigos, buvusios iki šiol.
Aiškinant, kodėl taip nutiko, atsigręžiama į praėjusios Vyriausybės patvirtintą DNR ekonomikos planą.
„Mes patys dalyvavome, ruošėme atskirą projektą mokslininkus dominančioms duomenų bazėms užsakyti iš vadinamosios DNR programos, bet išaiškėjus, kad ji nepadengta pinigais, visi atsidūrėme prie suskilusios geldos ir šiemet sprendžiame problemą kaip maksimaliai geriausiai ją galime išspręsti. Sprendimas, kuris priimtas, yra priimtas pačių mokslininkų, Mokslinių bibliotekų asociacijos, ieškant išeities iš padėties“, – LRT RADIJUI sakė A. Žalys.
Visgi apskritai ši problema – sena, sako pašnekovas. Užtikrintumo dėl ateities atsirastų tai, jei duomenų bazių prenumeratų kaštai būtų padengiami ne iš periodinio finansavimo fondų, o ilgalaikių įsipareigojimų valstybės biudžete.
„Visą laiką buvo problema rasti biudžete pinigų, nes tai yra to paties mokslo biudžeto dalis – galima išleisti daugiau algoms, mažiau bazėms, daugiau bazėms, tuomet mažiau algoms. Situacija yra kokia yra. Ši valdžia yra pasižadėjusi ieškoti galimybių iš esmės keisti situaciją ir baigti duomenų bazes užsakinėti iš įvairių, periodiškai trūkinėjančio finansavimo schemų kaip struktūriniai fondai ir kitiems metams ieškoti iš valstybės biudžeto tos sumos, kurios reikėtų būtiniausioms duomenų bazėms, nes tai yra labai brangus daiktas. Viceministras prieš kelias dienas pasirašė raštą, prašydamas Lietuvos mokslų tarybos pateikti savo nuomonę kaip geriau organizuoti bazių užsakymą.
Noriu priminti ministro Pavalkio idėją, kuri buvo visiškai paprasta – finansuoti bazes iš biudžeto, bet palaipsniui didinant prisidėjimą pačių institucijų. Tai yra to paties kapšo pinigai ir tada išaiškėja, kuri bazė reikalingesnė, kuriai kai kada užtenka ne užsakinėti, o einant iš situacijos susirasti per kitus kanalus“, – kalbėjo ŠMSM atstovas.
Vien Vilniaus universitete, didžiausiame Lietuvoje, per 2020 metus buvo atsisiųsta 1,7 mln. dokumentų. Prie kiek didesnės elektroninių išteklių paklausos prisidėjo ir karantinas, sako VU rektorius Rimvydas Petrauskas, visgi skaičius savaime iškalbingas.
„Suprantama, norime iššūkiu dalintis ir šiuo atveju suprantu dabartinės Vyriausybės sudėtingą situaciją biudžete ieškoti papildomų pinigų. Bet vis dėlto nenorėčiau priešpastatyti mokslo finansavimo, duomenų bazių pirkimo, mokslininkų algų. Vyriausybės programoje yra, ką mes labai sveikiname, pasižadėjimas didinti mokslo finansavimą. Šitos žinios, duomenų bazės, yra instrumentas, kuris yra labai svarbus aspektas ir sutinku su pasakymu, kad be duomenų bazių būsime tikrai nublokšti kokiais 15 metų atgal. Tai paliečia visą sistemą, mes kalbame apie mokslą, bet tai galima pasakyti ir apie studijas, jau nuo bakalauro tomis duomenų bazėmis naudojamasi“, – kalbėjo rektorius.
Kaip LRT RADIJUI sakė Universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Kauno Technologijos universiteto rektorius Eugenijus Valatka, šioje situacijoje „nesinorėtų ieškoti kaltų, (jos) labai dramatizuoti ir juolab politizuoti“. Jis išreiškė lūkestį, jog pavyks sutarti, ką galima padaryti, jog elektroninių išteklių prieinamumas būtų pakankamai užtikrinamas kitiems metams. Jis neatmetė, kad jų apimtys gali būti mažesnės negu anksčiau.
„Šiandien kalbame apie 78 duomenų bazes, galbūt kai kurios yra mažiau naudojamos, galbūt reikalingos kitos duomenų bazės, čia yra susitarimo (klausimas). Bet mano supratimu, pats svarbiausias dalykas – reikia numatyti valstybės biudžete atskira eilute duomenų bazių prenumeratą, kadangi tai yra ir aukštojo mokslo prestižo reikalas“, – sakė E. Valatka.
N. Putinaitės vertinimu, nors suma elektroniniams ištekliams siekia milijonus, ji nėra didelė, turint omenyje jų svarbą aukštajam mokslui – nuo kasdienių studentų darbų, dėstytojų pasirengimo paskaitoms iki valstybei svarbių mokslinių tyrimų.
„Kalbame apie tai, kad šis dalykas paliečia kiekvieną mokslininką ir studentą. Tam, kas anksčiau buvo prenumeruojama, metams reikia tarp 5 mln. ir 6,5 mln., tai jeigu matome, kokios išlaidos yra kitur arba kiek kainuoja kokį nors sandėliuką pastatyti, tai tam pinigų kai kada ir atsiranda.
Žiūrint, kad tai yra visos sistemos reikalas, tie, tarkime, 6 milijonai tikrai nėra labai didelė suma bendrame katile. Stebiuosi tokiu nusiraminimu, nes kitų metų biudžetas, apie kurį kalbame, yra toks miražas, nes tikrai nežinome, kokia bus situacija, gal reikės dar labiau mažinti išlaidas. Manęs ši diskusija visiškai nei įtikino, nei paguodė, vienintelis dalykas, kuris įtikina, tai kai universitetai sako, kad finansavimą skirs, nes jie yra arčiausiai mokslininkų“, – sakė N. Putinaitė.
Visas pokalbis – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“.
