Lietuvos žmogaus teises ginančios ir atstovaujančios organizacijos Všį „Stebėk Teises“ iniciatyva, penktadienį kreipėsi į ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę, Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, Vyriausybę, Seimo narius pagal sąrašą ir Seimo žmogaus teisių komitetą dėl Europos Tarybos Konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo ratifikavimo, rašoma organizacijos pranešime žiniasklaidai.
Kreipimąsi pasirašė 19 organizacijų.
Kreipimesi nurodoma, kad Lietuva Konvenciją pasirašė jau 2013 metais, tačiau dokumentas nėra ratifikuotas. Organizacijos atkreipia dėmesį, jog dažnai ši Konvencija viešojoje erdvėje visuomenės yra interpretuojama neteisingai.
„Konvencija taikoma visų formų smurtui prieš moteris, įskaitant smurtą šeimoje, nuo kurio neproporcingai dažniau nukenčia moterys. Konvencijos tikslų siekimas Lietuvos Respublikai yra ypatingos svarbos, nes remiantis Lietuvos oficialiosios statistikos portalo 2019 m. duomenimis, Lietuvoje 8 iš 10 dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų – moterys, kurių dauguma nukentėjo nuo intymaus partnerio. Atkreiptinas dėmesys, jog 2020 metais Lietuvos policija užfiksavo 55000 iškvietimus dėl smurto artimoje aplinkoje, pradėti daugiau nei 7000 ikiteisminių tyrimų, kuriuose 80% aukų – moterys, nukentėjusios nuo savo partnerio. Svarbu paminėti, jog smurto artimoje aplinkoje nusikaltimai užima penktadalį visų nusikaltimų, užregistruojamų šalyje“, – rašoma pranešime.
Anot organizacijų, šia Konvencija siekiama keisti visuomenės požiūrį ir kovoti su lyčių stereotipais, dėl kurių toleruojamas smurtas prieš moteris.
LRT.lt primena, kad Seime nuspręsta pavasario sesijos metu nesvarstyti daug aršių diskusijų sulaukusios Stambulo konvencijos ratifikavimo.
Kalbėdamas apie Stambulo konvenciją šalies vadovas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad tai yra „rimtas dokumentas“, kuriame yra kalbama ne tik apie smurtą prieš moteris, bet ir apie socialinę lytį.
„Sąvoka socialinė lytis yra pakankamas naujadaras mūsų ir politinėje, ir kitokioje leksikoje. Aš jį tikrai labai atidžiai nagrinėju, vertinu įvairius jo momentus ir matau, kad kai kurios nuostatos susijusios su tam tikromis pasekmėmis mūsų švietimui ir žodžio laisvei“, – aiškino šalies vadovas.
G. Nausėda pažymėjo, jog dėl šio dokumento būtinos platesnės diskusijos, tad kartu sveikino valdančiųjų sprendimą Seimo pavasario sesijos metu nesiekti ratifikuoti Stambulo konvencijos.
Anksčiau Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija kreipėsi į prezidentą prašydama argumentuoti spaudos konferencijos metu išsakytą poziciją dėl Stambulo konvencijos kaip galimai ribojančios žodžio laisvę.
