Prezidentas sako sveikinantis valdančiųjų planus trečiadienį prasidėsiančioje pavasario sesijoje svarstyti partnerystės įstatymą, tačiau teigia, kad pirmiausia tam reikia sutarimo Seime. Dėl Stambulo konvencijos, kurią seimas planuoja svarstyti rudenį, šalies vadovas išsakė abejonių.
Prezidento susitikimas su Seimo valdyba, skirtas trečiadienį prasidėsiančios Seimo sesijos darbams aptarti. Šalies vadovui teko atsakyti į žurnalistų klausimus dėl daugiausia diskusijų keliančių projektų. Vienas jų – partnerystės įstatymas, kurį valdantieji pavasario sesijoje svarstyti planuoja Laisvės partijos iniciatyva. Įstatymo projektas dar nėra įregistruotas.
„Aš labai tikiuosi, kad šių projektų atžvilgiu pirmiausia būtų sutarimas pačiame Seime Nebūtinas šimtaprocentinis sutarimas, bet kiek galima platesnio sutarimo būtina ieškoti, nes tai atspindės sutarimą visuomenėje. Iniciatyvos pagaliau šituos klausimus atnešti į Seimo plenarinį posėdį ir priimti dėl jų sprendimus yra visiškai sveikintinos“, – žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.
Kovai su smurtu prieš moteris skirta Stambulo konvenciją, kurioje yra ir sąvoka socialinė lytis, Seimas pagal valdančiųjų planus turėtų svarstyti rudens sesijoje, nors dabar dėl to verda aštrios diskusijos visuomenėje.
„Sąvoka socialinė lytis yra pakankamas naujadaras mūsų ir politinėje, ir kitokioje leksikoje. Aš jį tikrai labai atidžiai nagrinėju, vertinu įvairius jo momentus ir matau, kad kai kurios nuostatos susijusios su tam tikromis pasekmėmis mūsų švietimui ir žodžio laisvei“, – aiškino šalies vadovas.
„Prezidentas visiškai nepaminėjo konkrečios vietos ar vietų, kurios Stambulo konvencijos dalys galėtų nulemti iššūkius ir žodžio laisvei. Šita vieta liko pakankamai neaiški ir akivaizdu, kad prezidentas nuogąstavimų dėl pačios Stambulo konvencijos turi“, – teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė.
Prezidento patarėjas antradienį sakė, kad Stambulo konvenciją galėtų svarstyti piliečių asamblėja – tai atsitiktinai atrinkti gyventojai, kurių grupė atspindėtų visuomenę.
„Piliečių asamblėja yra klausimas, kurį atskiros valstybės yra naudojusios savo istorijoje. Tai tikrai neturėtų tapti kažkokia prievole arba reikalavimu, be jokios abejonės, ne pakeisti parlamento atstovavimo, tačiau tapti papildomu ir net tam tikra prasme pilietinę kultūrą, pilietinę galią žadinančių instrumentu“, – nurodė prezidentas.
„Aš sutikčiau su tuo, kad Stambulo konvencijos atėjimas į Seimo salę turėtų būti pats paskutinis ilgo proceso etapas. Ir tikrai labai svarbu, kad tie klausimai, kurie kelia labai karštas, kartais aršias diskusijas visuomenėje, kad jie būtų išdiskutuoti kituose formatuose“, – pabrėžė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Prezidento pozicija turbūt yra neturėti aiškios pozicijos, būti maksimaliai atsargiu. Nors dėl Stambulo konvencijos jis daugiau mažiau išreiškė nuogąstavimų ir gana kritišką požiūrį į šitą dokumentą. Dėl partnerystės buvo neutralesnis, kėlė aspektą, kad tai turi būti sureguliuota, tačiau kaip – liko nutylėta“, – svarsto R. Urbonaitė.
Šalies vadovo susitikimas su Seimo vadovybe prieš prasidedant seimo sesijai yra sena tradicija.
