Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad iniciatyvos išspręsti Lietuvoje klausimą dėl partnerystės įteisinimo, yra sveikintinos. Šalies vadovas kartu sveikina valdančiųjų sprendimą šios Seimo pavasario sesijos metu parlamente nesvarstyti daug aršių diskusijų sulaukusios Stambulo konvencijos ratifikavimo. Prezidentas įsitikinęs – šiuo klausimu trūksta kultūringų diskusijų.
Prezidentas G. Nausėda, antradienį žurnalistų paklaustas, apie iniciatyvą įteisinti partnerystę Lietuvoje, pabrėžė kol kas įstatymo projektų, kuriaisi būtų siūloma įgyvendinti minėtą idėją, nematė. Tiesa, jis pažymėjo žinantis, kad tokie projektai yra keli. Svarbiausia, pasak G. Nausėdos, kad dėl šios idėjos būtų surastas sutarimas Seime.
„Labai tikiuosi, kad šių įstatymo projektų atžvilgiu, pirmiausia, būtų sutarimas pačiame Seime. Nebūtinas šimtaprocentinis sutarimas, bet vis dėlto kiek galima platesnio sutarimo būtina ieškoti, nes tai atspindės ir tam tikrą sutarimą visuomenėje“, – dėstė prezidentas.
Jis pažymėjo sveikinantis pasiryžimą priimti sprendimus dėl partnerystės įteisinimo Lietuvoje.
„Aš, kaip prezidentas, be jokios abejonės, atidžiai seksiu šitą procesą ir manau, kad šitas procesas turi pagaliau įgyti teisinę išraišką, ko iki šiol nedarėme, vengėme šitų klausimų sprendimų. Todėl iniciatyvos pagaliau šituos klausimus atnešti į Seimo plenarinį posėdį ir priimti dėl jų sprendimus yra visiškai sveikintinos“, – aiškino G. Nausėda.
Sveikino sprendimą Seimo pavasario sesijoje Stambulo konvencijos nesiimti
Kalbėdamas apie Stambulo konvenciją šalies vadovas pabrėžė, kad tai yra „rimtas dokumentas“, kuriame yra kalbama ne tik apie smurtą prieš moteris, bet ir apie socialinę lytį. G. Nausėda pažymėjo, jog dėl šio dokumento būtinos platesnės diskusijos, tad kartu sveikino valdančiųjų sprendimą Seimo pavasario sesijos metu nesiekti ratifikuoti Stambulo konvencijos.
„Stambulo konvencija yra rimtas dokumentas, kuriame kalbama tiek apie smurtą prieš moteris, tiek ir įvedama sąvoka „socialinė lytis“. Tai yra pakankamas naujadaras mūsų ir politinėje, ir kitokioje leksikoje. Aš jį tikrai labai atidžiai nagrinėju, vertinu įvairius jo momentus ir matau, kad kai kurios nuostatos yra susijusios ir su tam tikromis pasekmėmis mūsų švietimui, ir net žodžio laisvei.
Todėl šį dokumentą mes turime labai gerai apsvarstyti, dėl to aš sveikinu sprendimą vis dėlto diskutuoti, bet dėl to paties ratifikavimo apsispręsti vėliau, nes šiandien man labiausiai trūksta kultūringų diskusijų“, – komentavo G. Nausėda.
G. Nausėda, paklaustas, kaip vertina viešojoje erdvėje nuskambėjusias nuomones, kad jis, stojęs į prieš Stambulo konvenciją pasisakiusio kunigo Algirdo Toliato pusę, ne vienija, o skaldo visuomenę, patikino, kad jis į dvasininko pusę stojo dėl to, jog šis tenorėjo pakviesti žmones diskusijai, bet buvo užsipultas.
„Kuomet aš kalbėjau apie poną A. Toliatą, aš, pirmiausia, kalbėjau apie poną A. Toliatą kaip žmogų, kuris norėjo pradėti diskusiją kultūringomis priemonėmis, tačiau čia pat buvo į jo kvietimą atsakyta ne tokiomis kultūringomis priemonėmis arba ne tokiomis, kurios turi būti priimtinos civilizuotoje demokratinėje visuomenėje“, – pažymėjo prezidentas.
„Šiandien aš galiu pasidžiaugti, kad vis dėlto tam tikri teigiami rezultatai matyti. Aš vis daugiau matau mūsų viešojoje erdvėje labai rimtų, išsamių straipsnių, gvildenančių tiek vienus, tiek kitus Stambulo konvencijos aspektus. Ir šitaip, aš galvoju, mes judame teisinga linkme. Iki šiol mes dažniausiai pasigesdavome būtent diskusijos, kadangi buvo kalbama apie Stambulo konvenciją ir čia pat susiskaidoma į stovyklas, ir argumentai pasibaigdavo. Šiandien argumentai yra pateikiami ir jie pateikiami ir mokslininkų, ir visuomenininkų. Ir tai yra labai gerai“, – pridūrė G. Nausėda.
Jis pabrėžė visada pasisakęs už visuomenės vienijimą, o ne už skaldymą. Tiesiog tąkart, anot prezidento, kai jis kalbėjo apie A. Toliatą, norėjo akcentuoti, kad viešojoje erdvėje trūksta kultūringos diskusijos.
„Kuomet sakoma, kad tai yra pandemijos pasekmės, kad visuomenės nuovargio – dėl to, kad esame uždaryti, dėl to, kad negalime daug ko leisti sau, ką galėjome leisti anksčiau – pasekmės, tai aš su tuo sutinku tik iš dalies. Aš manau, kad mūsų diskusijų kultūroje slinktys įvyko per gerokai ilgesnį laiką ir mes turime grįžti prie normalaus bendravimo tono, pagarbos kitaip manančiam, nes tai yra esmių esmė.
Šiandien pagarbos kitaip manančiam pasigendu iš abiejų pusių. Bet iliustravau savo pasisakymą kunigu A. Toliatu todėl, kad jis turbūt iš karto tapo šios diskusijos auka. Šitaip neturėtų būti, šioje vietoje žiūriu į priekį, į ateitį ir tikiuosi didesnio mūsų susitelkimo, santarvės ir pagarbos, sprendžiant tikrai svarbius 21 amžiaus klausimus“, – aiškino šalies vadovas.
Ginčai dėl A. Toliato įrašo
LRT.lt primena, kad kovo pradžioje G. Nausėda tvirtino, kad diskusijos viešojoje erdvėje apie Stambulo konvenciją, partnerystės įteisinimą nėra konstruktyvios ir užstojo kunigą A. Toliatą, kuris sulaukė daug kritikos, nes viešai pasisakė prieštaraujantis Stambulo konvencijai, partnerystei, ragino dėl to pasirašyti peticijas.
„Atsitiko labai paprasti dalykai – šiandien Lietuvoje susiformavo viešoji inkvizicija. Žmonės, kurie įsivaizduoja galį maišyti su purvais kitaminčius, daryti tą beapeliacine forma ir kartais tiesiog šlykščia forma, ir jie laiko save nebaudžiamais. Su tuo neturime taikstytis, šiandien aš stoju į kunigo A. Toliato pusę pirmiausia todėl, kad stoju į jo pusę, kaip žmogaus pusę. Kokiai jis atstovauja pozicijai, tai yra išvestinis klausimas, dėl to mes galime diskutuoti, tačiau darykime tai pagarbiai vienas kitam ir patyčių kultūra Lietuvoje vieną kartą po truputį turi būti išnaikinta“, – kovo 1 d. viešėdamas Kaune sakė G. Nausėda.
Vasario pabaigoje Vyskupų Konferencija išreiškė apgailestavimą, kad įrašu apie Stambulo konvenciją ir partnerystės įstatymą socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijęs kunigas A. Toliatas susilaukė aršių ir įžeidžiančių reakcijų į pagarbiai išreikštą nuomonę, ir pridūrė, jog dvasininkas nenukrypo nuo pozicijos, kuriai atstovauja Bažnyčia. Stambulo konvencija, Vyskupų Konferencijos generalinio sekretoriaus įsitikinimu, „galbūt keistų mūsų visuomeninę realybę“.
Užsiminė apie papildomus pilietinės galios instrumentus
Prezidento G. Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis teigė, kad dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo galėtų svarstyti specialiai sutelka piliečių asamblėja.
Šalies vadovas, paprašytas patikslinti šią mintį, pabrėžė, kad panašios piliečių grupės, kurios diskutuoja dėl itin visuomenei svarbių klausimų, egzistuoja užsienio šalyse, tad Lietuva, anot jo, galėtų paimti pavyzdį iš jų.
„Tai tikrai neturėtų tapti kažkokia prievole arba reikalavimu, be jokios abejonės, ne pakeisti parlamento atstovavimo, tačiau tapti papildomu ir net tam tikra prasme pilietinę kultūrą, pilietinę galią žadinančių instrumentu.
Jeigu klausimas yra vertas visos visuomenės diskusijos, mes galime sugalvoti daug būdų tą nuomonę išreikšti, nes kuo geriau skirtingos visuomenės grupės tai gali padaryti, tuo mažiau nesusipratimų ir įtampos bus vėliau, jau įgyvendinant jo nuostatas“, – tvirtino G. Nausėda.
Seimo pirmininkė žada diskusiją inicijuoti pati
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo ruožtu antradienį po susitikimo su G. Nausėda teigė sutinkanti, kad Stambulo konvencijai reikalinga išsamesnė diskusija.
„Aš sutikčiau su tuo, kad Stambulo konvencijos atėjimas į Seimo salę turėtų būti pats paskutinis ilgo proceso etapas. Ir tikrai labai svarbu, kad iki tol tie klausimai, kurie kelia labai karštas, kartai aršias diskusijas visuomenėje, tikrai būtų išsiaiškinti, išdiskutuoti kituose formatuose“, – komentavo parlamento vadovė.
Ji žadėjo pati inicijuoti diskusiją dėl Stambulo konvencijos, į kurią įsilietų įvairių sričių specialistai.
„Man rodos, labai svarbu, kad tiek žmogaus teisių srities ekspertai, tiek teisininkai, tiek žmonės, dirbantys pagalbos centruose, kurie susiduria su įvarios prievartos aukomis, teikia pagalbą joms, galėtų pasisakyti ir kad galėtume padiskutuoti apie kai kurias sąvokas, kurios galbūt kelia klausimus, ar tai būtų „socialinė lytis“, ar „socialinis vaidmuo“ – tai yra ir vertimo klausimas“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.
„Manau, kad ši diskusija yra nepaprastai svarbi, ji yra neabejotinai prasminga. Aš viliuosi, kad per tą pusmetį, kuris yra likęs iki rudens sesijos pradžios, mes ją turėsime, turėsime, kaip gerbiamas prezidentas sakė, kur kas labiau civilizuotą negu buvo pirmaisiais mėnesiais, kai šis klausimas buvo atsidūręs visuomenės radare. Manau, kad atsakę į juos (klausimus – LRT.lt) turėsime jau kur kas paprastesnį, sklandesnį procesą ir Seime“, – pridūrė Seimo pirmininkė.
