Apsaugos darbuotojams keliamų reikalavimų šiuo metu pakanka, tačiau vietos diskusijoms dėl įstatymo pakeitimų yra, mano Vidaus reikalų ministerija (VRM). O štai pirmosios Lietuvoje saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ vykdomasis direktorius Arvidas Januška teigia, kad kai kuriais atvejais apsaugos darbuotojai turi per mažai teisių, o konfliktų su apsaugos darbuotojais, jo manymu, dažniausiai kyla dėl to, kad žmonės nežino, kokie yra šios profesijos žmonių įgaliojimai.
Vasario viduryje viešąją erdvę sudrebino internete paviešintas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip vienoje iš Vilniuje esančių „Iki“ parduotuvių, tualete, apsaugos darbuotojas lazda mušė galimai parduotuvėje apsivogusį benamį vyrą.
Šį vaizdą užfiksavęs vyras tikino, kad parduotuvės darbuotojai matė, kaip apsaugininkas vedasi žmogų į tualetą, bet nieko nesakė. Įvykio liudininkas kreipėsi į policijos pareigūnus, vėliau pranešta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl savivaldžiavimo. Parduotuvės „Iki“ atstovai teigė atsiprašę nukentėjusiojo.
Galiausiai prabilo ir saugos tarnyba „Grifs AG“, kurioje dirba benamį vyrą lazda talžęs apsaugos darbuotojas. Tarnyba pranešė, kad, vos tik sužinojus apie įvykį, nedelsiant pradėtas vidinis tyrimas, bendradarbiaujama su policija.
„Suprantame situaciją ir jos jautrumą, todėl apgailestaujame dėl to, ką patyrė žmogus, dalyvavęs įvykyje. Netoleruojame bet kokio neteisėto jėgos panaudojimo prieš bet kuriuos asmenis. Dedame visas pastangas, kad tokie ar panašūs įvykiai nesikartotų, reguliariai rengiame mokymus darbuotojams apie teisėtą ir etišką elgesį vykdant pareigas, nuolat atnaujiname darbo tvarkas ir instrukcijas, diskutuojame apie sudėtingų situacijų sprendimus“, – rašoma pranešime.
Taip pat skaitykite
Apsaugos darbuotojams gali būti keliami ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai
Asmens ir turto apsaugos paslaugas teikiančių įmonių veiką, apsaugos darbuotojų teises ir pareigas reglamentuoja Asmens ir turto saugos įstatymas. Šiame įstatyme numatytas sąrašas reikalavimų asmeniui, kuris nori tapti apsaugininku, apsaugos darbuotoju.
Teisės akte numatyta, kad apsaugininku, apsaugos darbuotoju gali būti asmuo, kuris yra ne jaunesnis kaip 18 metų, atitinka sveikatos reikalavimus, yra įgijęs apsaugos darbuotojo kvalifikaciją.
Apsaugos darbuotoju negali būti asmuo, kuris serga ligomis ar turi sutrikimų, dėl kurių negali tinkamai eiti pareigų, teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu tam tikroje srityje, per pastaruosius 3 metus teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinius smurtinius nusikaltimus pagal laidavimą ar dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiu asmeniu, per vienus metus pakartotinai padaręs administracinį nusižengimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, kuriam organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai ar per pastaruosius 5 metus minėto įstatymo nustatyta tvarka buvo skirtas vienas ar keli teismo įpareigojimai.
Apsaugos darbuotoju taip pat negali būti asmuo, kuris iš apsaugos darbuotojo pareigų buvo atleistas, jeigu nuo apsaugos darbuotojo pažymėjimo galiojimo panaikinimo nėra praėję 3 metai, taip pat asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę visuomenės, viešajai tvarkai, nacionaliniam saugumui.
Įstatyme numatyta, kad apsaugininkams ir apsaugos darbuotojams, vykdantiems ginkluotą asmens ir turto apsaugą, papildomai taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.
Fizinė prievarta naudojama tik tam tikromis aplinkybėmis
Įstatyme nustatyta, kad apsaugos darbuotojas turi teisę sulaikyti įtariamą teisės pažeidėją, užkluptą darant administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką, susijusią su saugomu objektu arba asmeniu, ar tuoj po to. Apsaugos darbuotojai, dirbantys saugomuose objektuose, turi daugiau teisių – ji gali tikrinti asmens dokumentus, asmens turimus daiktus, neįleisti asmens į saugomą objektą.
Apsaugos darbuotojas, kaip numatyta įstatyme, privalo nedelsdamas pranešti policijai, kai įtariama, kad rengiamas, daromas ar padarytas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika, suteikti pagalbą asmenims, sulaikantiems įtariamus teisės pažeidėjus, kiek tai netrukdo atlikti tiesioginių pareigų, panaudojęs šaunamąjį ginklą ar fizinę prievartą, suteikti pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiesiems, pranešti policijai apie tai, kad panaudojo šaunamąjį ginklą ar fizinę prievartą, kai dėl to žuvo žmogus arba jam buvo sutrikdyta sveikata ar padaryta turtinė žala.
Tačiau kada apsaugos darbuotojas gali panaudoti fizinę prievartą? Įstatyme numatyta, kad apsaugos darbuotojas panaudoti fizinę prievartą prieš kitą asmenį ar asmenis gali, atremdamas pasikėsinimą, dėl kurio gresia pavojus jo sveikatai ar gyvybei, taip pat pasikėsinimą, kuriuo siekiama atimti iš jo specialiąją priemonę ir (ar) šaunamąjį ginklą, gindamas saugomą asmenį nuo užpuolimo, gresiančio šio asmens sveikatai ar gyvybei, atremdamas saugomų objektų užpuolimą, sulaikydamas įtariamą teisės pažeidėją, jeigu šis aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, pašalindamas iš saugomų objektų asmenis, nesilaikančius nustatytų taisyklių, jeigu šie asmenys nevykdo teisėtų apsaugininko ar apsaugos darbuotojo reikalavimų.
Specialiosios priemonės – apsaugos darbuotojo naudojamos priemonės: antrankiai, D kategorijos guminės, plastikinės ar metalinės lazdos, dujiniai ginklai, civilinėje apyvartoje leidžiami elektros šoko įtaisai, tarnybiniai šunys.
Kaip numatyta įstatyme, atsiradus pagrindui panaudoti fizinę prievartą ar šaunamąjį ginklą, apsaugos darbuotojas privalo įspėti įtariamą teisės pažeidėją apie ketinimą panaudoti fizinę prievartą ar šaunamąjį ginklą, jeigu šis nevykdys apsaugos darbuotojo nurodymų, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę apsaugos darbuotojo ar saugomo asmens gyvybei ar sveikatai arba įspėti dėl susidariusios situacijos yra neįmanoma.
Apsaugos darbuotojas, naudodamas fizinę prievartą ar šaunamąjį ginklą, privalo stengtis išvengti įtariamo teisės pažeidėjo sveikatos sutrikdymo ar mirties.
Apsaugos darbuotojams draudžiama specialiąsias priemones naudoti prieš moteris, jeigu akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jeigu akivaizdu, kad jie neįgalūs, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius yra žinomas arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai šie asmenys priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai.
Įstatyme teigiama, kad apsaugos darbuotojas gali naudoti antrankius, sulaikydamas ar pristatydamas į policiją įtariamą teisės pažeidėją, jeigu šis asmuo sulaikomas priešinasi arba jeigu kyla reali grėsmė, kad jis gali pasipriešinti ar pakenkti sau ar kitiems asmenims.
Apie sulaikytą įtariamą teisės pažeidėją nedelsiant turi būti informuota policija ir jai atvykus sulaikytas įtariamas teisės pažeidėjas perduodamas policijai įvykio vietoje.
VRM: reikalavimų apsaugos darbuotojams pakanka
LRT.lt susisiekė su VRM, ministerijos atstovai tvirtino, kad Asmens ir turto saugos įstatyme apsaugos darbuotojų teisės ir pareigos, reikalavimai apibrėžti aiškiai. Tiesa, anot VRM, esant poreikiui, šis teisės aktas gali būti koreguojamas.
„Įstatymas aiškiai apibrėžia, kas negali tapti apsaugos darbuotoju. Pavyzdžiui, apsaugos darbuotoju negali būti asmuo, kuris turi galiojantį teistumą, galiojančių administracinių nuobaudų, padarytų esant neblaiviam ir pan. Manome, kad kriterijų, kas gali tapti apsaugos darbuotojais, yra pakankamai. Tačiau kiekviena situacija ar gauti signalai skatina svarstyti, diskutuoti, o prireikus – tobulinti įstatymus“, – tvirtino VRM.
Ministerija priminė, kad apsaugos darbuotojai, be to, kad turi atitikti įstatyme numatytus reikalavimus, privalo baigti specialius mokymus ir išlaikyti egzaminą, per kurį patikrinama, ar būsimas darbuotojas žino savo, kaip apsaugos darbuotojo, teises ir pareigas, fizinės jėgos, specialiųjų priemonių panaudojimo sąlygas.
Ar vaizdo kameros išspręstų problemas?
LRT.lt kalbintas pirmosios Lietuvoje įkurtos profesionalios saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ vykdomasis direktorius A. Januška teigė, kad dažniausiai, jo manymu, konfliktų tarp parduotuvių klientų, paslaugų gavėjų, kitų žmonių ir apsaugos darbuotojų įvyksta dėl to, jog visuomenė tiesiog nežino, kokios yra apsaugos darbuotojo teisės ir pareigos.
„Tai, kad visuomenė galbūt nelabai žino apsaugos darbuotojų teisių, kartais ir sukuria tas konfliktines situacijas, nes visuomenė mano, jog apsaugos darbuotojas, lyginant su bet kuriuo piliečiu, išskirtinių teisių neturi. O iš tikrųjų apsaugos darbuotojai turi tų išskirtinių teisių“, – dėstė A. Januška.
Paklaustas apie parduotuvėje „Iki“ nufilmuotą situaciją, kur apsaugos darbuotojas lazda talžo sulaikytą asmenį, pašnekovas teigė, kad šio įvykio komentuoti nenorėtų, ir paragino sulaukti tyrimo rezultatų.
„Kalbant apie to įvykio kontekstą, tai teko girdėti ir policijos poziciją. Anot policijos, tikrai pakankamai retai gaunama pranešimų, atliekama tyrimų dėl apsaugos darbuotojų perteklinio prievartos panaudojimo“, – tikino „Ekskomisarų biuro“ vykdomasis direktorius.
Pasak A. Januškos, iš esmės apsaugos darbuotojas, sulaikęs įtariamą pažeidėją, turi nedelsdamas jį perduoti policijai, turi būti iškviesta policija. Kitas būdas – įtariamą pažeidėją į policijos įstaigą gali nugabenti pati saugos tarnyba.
Tačiau kur turi būti laikomas pažeidėjas iki tol, kol bus pristatytas į policijos įstaigą? Tai, anot A. Januškos, nėra detaliai reglamentuota ir vargu, ar konkrečios vietos nustatymas pagerintų apsaugos darbuotojų, saugos tarnybų darbą.
„Tai numatyti būtų sudėtinga, nes įtariamieji sulaikomi ne tik parduotuvėse, bet ir įvairiose renginių vietose, naktiniuose klubuose, tad gali nutikti taip, kad ir jokios patalpos sulaikytajam nebus“, – tvirtino pašnekovas.
A. Januška, paklaustas, kaip galima būtų užtikrinti įtariamo pažeidėjo, kuris yra sulaikomas apsaugos darbuotojo, teises, priminė, kad parduotuvėse, prekybos centruose yra vaizdo kamerų, jomis fiksuojamos įvykių aplinkybės.
Be to, kaip teigė pašnekovas, kai kurie apsaugos darbuotojai naudoja ir kūno vaizdo kameras, kurios, anot A. Januškos, itin padeda, kai reikia spręsti konfliktines situacijas. Ar šios kūno kameros galėtų tapti privalomos? Pašnekovas vis dėlto tuo abejoja.
„Galima būtų svarstyti šį klausimą, bet šiuo metu nėra tiek įvykių, kur būtų būtina ar labai aktualu naudoti šias kameras. Aišku, apie tai diskutuoti galima būtų, bet vėlgi – tai susiję su papildomomis investicijomis. Taip pat turėkime galvoje ir klausimą, ar nepažeistume ir asmens duomenų apsaugos, šių duomenų šiandieninio reglamentavimo“, – svarstė A. Januška.
Pavojus kyla ir patiems apsaugos darbuotojams
„Ekskomisarų biuro“ vykdomasis direktorius A. Januška tvirtino manantis, kad dabartinės taisyklės, numatančios apsaugos darbuotojų veiklą, turi trūkumų. Viena tokių – apsaugos darbuotojas be asmens leidimo negali jo apieškoti.
„Tarkime, sulaikius įtariamą teisės pažeidėją, apsaugos darbuotojas gali jį apžiūrėti ar patikrinti jo turimus daiktus, tik gavęs to sulaikyto asmens sutikimą. Asmens ir turto saugos įstatymas numato galimybę saugos darbuotojams sulaikytą asmenį patiems pristatyti į policijos įstaigą.
Tai, tarkime, sulaikytas asmuo nesutinka, kad būtų patikrinti jo turimi daiktai, o galimai jis gali turėti kažkokių pavojingų daiktų, su kuriais gali užpulti ir sužaloti apsaugos darbuotojus, kurie tuo metu jį veš į policijos įstaigą, o juk apsaugos darbuotojai, kaip minėjau, be įtariamojo sutikimo, jo patikrinti negali. Taigi, yra rizika apsaugos darbuotojams“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Pasak jo, įtariami pažeidėjai retai kada priešinasi ar užpuola apsaugos darbuotojus, vis dėlto pašnekovas priminė, kad 2018 m. Klaipėdoje įtariamas vagišius nudūrė jį sulaikiusį apsaugos darbuotoją.
A. Januška, kalbėdamas apie apsaugos darbuotojų darbą, įstatymų leidėjams siūlė atkreipti dėmesį ir į už vagystes taikomą atsakomybę. Anot jo, šiuo metu baudžiamoji atsakomybė asmeniui kyla tada, kai jis kėsinasi pavogti ar neteisėtai pasisavina prekių ar kitų materialinių vertybių, kurių vertė yra didesnė negu 150 eurų, jeigu įvykdoma vagystė daiktų, kurių vertė yra mažesnė negu 150 eurų, tai žmogus traukiamas administracinėn atsakomybėn. Smulkūs vagišiai, anot jo, itin dažnai nesugeba susimokėti baudų, o paleisti policijos dažnai vėl apsivagia.
„Neretai nutinka taip, kad pirmoje dienos pusėje sulaikytas įtariamasis yra perduodamas policijai, o antroje dienos pusėje, pavakary, jis vėl toje pačioje parduotuvėje yra sulaikomas, nes vėl bandė kažką pavogti. Yra tokių asmenų, kuriems tai yra gyvenimo būdas, jie per metus yra nuolat už tai sulaikomi, bet toliau tęsia savo tokią veiką, o realių teisinio poveikio priemonių nelabai yra“, – pažymėjo A. Januška.
Jo manymu, tokius veiksmus reikia vertinti griežčiau, traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn.
„Viena iš išeičių galėtų būti numatyti baudžiamąją atsakomybę už tokių veiksmų pasikartojimą. Tarkime, jei tai yra pirmas kartas, jei pavagiama daiktų iki 150 eurų vertės, tai taikoma administracinė atsakomybė, bet jei per tam tikrą laiką įvykdoma pakartotinė daiktų iki 150 eurų vertės vagystė, tai galėtų būti numatyta jau baudžiamoji atsakomybė“, – svarstė A. Januška.
