Mokslininkai skaičiuoja, kad Lietuvoje mažėja šikšnosparnių, nors saugomų vietovių, kur jie gali saugiai žiemoti, daugėja. Gamtininkai ragina labiau saugoti ir šikšnosparnių veisimose teritorijas. Ypač didelį susirūpinimą kelia užželiantys vandens telkiniai, virš kurių šikšnosparniai neberanda vabzdžių.
Kur anksčiau ėjo traukinio bėgiai, dabar gamtininkų keliai. VSTT metodinio-analitinio centro gamtosaugos ekspertas Remigijus Karpuška eina prie Panerių tunelio, kuriame gyvena visoje Europoje saugomi šikšnosparniai – ilgaamžiai kūdriniai pelėausiai, jautrūs aplinkai.
„Jie atsiveda tik vieną arba du jauniklius per metus, kuriuos prižiūri, rūpinasi, maitina pienu iš pradžių, paskui vabzdžių. Jie žūva dėl netinkamų sąlygų – sušąla, tada jų gausiai krenta“, – aiškina gamtosaugos ekspertas.
Tunelio vidus itin patogi vieta žiemoti – čia bet kuriuo metu laikosi stabili dešimties laipsnių temperatūra. Tačiau ilgą laiką čia gyventi šikšnosparniams buvo pavojinga dėl besilankančių žmonių. Pastačius sieną ir ją apraizgius dyglia viela, šikšnosparnių tunelyje pagausėjo.
2004 metais Panerių tunelyje žiemojo apie 100 šikšnosparnių. Po to, kai buvo užtikrinta apsauga, kad žmonės mažiau lankytųsi ir juos trukdytų, 2020 metais jų suskaičiuota beveik 2000.
Tunelis išskirtinis ir tuo, kad yra saugomas kaip šikšnosparnių žiemavietė, nors yra žmogaus sukurtas statinys.
Dėl to unikalus ir Mažeikiuose esantis Renavo dvaro rūsys – visas dvaro kompleksas patenka į Varduvos kraštovaizdžio draustinį ir dar yra saugomas kaip kultūros paveldo objektas.
„Autentiškos šio dvaro išlikusios grotelės apsauginės, kur yra vyraujantis gamtinis motyvas – pelėdos savo nagais turi pačiupusios šikšnosparnius. Dvaro savininkai užsakydami tokį židinio aksesuarą ne šiaip sau aklai pasirinko“, – pasakoja Renavo dvaro muziejininkė Nomeda Vėlavičienė.
Po dvaro rūsį vaikštantis Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos pirmininkas Deividas Makavičius, skaičiuoja net 12 rūšių šikšnosparnių, kai Lietuvoje jų yra 14, net 6 įtrauktos į raudonąją knygą.
„Lietuvoje šikšnosparnių mažėja, o pagrindinės to priežastys yra kelios, tai, žinoma, intensyvus miško naudojimas, kai pašalinami seni drebėti medžiai, kuriuose įsikuria šikšnosparniai, ne tik paukščiai juose gyvena, bet ir šikšnosparniai, pastatų, namų renovacija kenkia šikšnosparniams, jeigu yra neatsakinga“, – aiškina D. Makavičius.
Draugijos pirmininkas globoja du išsekusius šikšnosparnius. Pasak gamtininko, reikėtų steigti daugiau saugomų teritorijų, ne tik žiemaitėse, bet ir veisimose vietose. Saugiai išžiemojus, šiltasis metų laikas taip pat kupinas iššūkių – vandens telkinių, apie kuriuos kaupiasi šikšnosparnių gaudomi vabzdžiai, apželia, todėl šikšnosparniai sunkiau randa ėdesio.
„Tiesiog reikia laikytis tam tikrų taisyklių, kurios Lietuvoje ir taip galioja, bet ne visi jų sąžiningai laikosi, tai sakysim, kad nepatektų trąšos į vandens telkinius“, – sako R. Karpuška.
Gamtininkai primena, kad pavasarį inkilus galima kelti ne tik užuovėjos ieškantiems paukščiams, bet ir šikšnosparniams.
