Lietuvoje

2021.01.30 17:52

Algos parlamente kelia šypseną ir patiems Seimo nariams, ir ekonomistams: tautos išrinktųjų atlyginimus siūlo skaičiuoti kitaip

Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.01.30 17:52

Kai kurie Seimo naujokai neslepia: pirmosios į kišenę įkritusios algos sukėlė nuostabą. Ankstesniuose darbuose didesnį atlygį gavę Seimo nariai mano, kad dabartinis parlamentaro atlyginimas yra nepakankamas atsižvelgiant į darbo krūvį ir ant pečių krintančią atsakomybę. Ekonomistai įsitikinę – kol sprendimus dėl Seimo narių algų priims jie patys, didelių pokyčių tikėtis neverta, tad būtina keisti darbo užmokesčio apskaičiavimo būdą.

2020–2024 metų Seimo kadencijos nariai oficialiai eiti pareigas pradėjo praėjusių metų lapkričio viduryje, kai prisiekė. Jau gruodžio pradžioje parlamentarai galėjo išvysti pirmąsias juos pasiekusias Seimo nario algas. Tiesa, tai tebuvo atlygis už pusę mėnesio, tad visos algos parlamentarams teko palaukti.

Seimas, priimdamas 2021-ųjų biudžetą, vienu euru – nuo 176 iki 177 – padidino pareiginės algos bazinį dydį, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, teisėjų, politikų, tarp kurių – ir Seimo nariai, darbo užmokestį. Tai reiškia, kad eilinio Seimo nario alga šiemet paaugo apie 20 eurų ir, Seimo kanceliarijos duomenimis, siekia 3 433,80 euro neatskaičius mokesčių (apie 2 077 eurai į rankas).

Tikino anksčiau uždirbę daugiau

Viena pirmųjų apie Seimo nario algą iš parlamento naujokų viešai feisbuke dar praėjusiais metais prabilo opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Vilija Targamadzė. Vilniaus universtiteto profesorė neslėpė, kad Vilniaus universitete, dalyvaudama įvairių projektų veikloje, uždirbdavo daugiau.

„Seimo nariui, kuris iš tiesų dirba, šis atlyginimas nėra adekvatus. Aišku, Seimo nariai yra įvairūs darbiniu požiūriu. Vieni yra aktyviai dirbantys, kiti nėra tokie aktyviai dirbantys. Mano manymu, Seimo nario, kuris aktyviai dirba, atlyginimas nėra adekvatus jo darbo apimtims, nes reikia labai įsigilinti į darbą, balsuojant yra didelė atsakomybė. To nemato žmonės, kurie nėra susidūrę su šia veikla“, – LRT.lt kalbėjo V. Targamadzė.

Anot jos, dažnai visuomenėje girdimas įsitikinimas, kad Seimo nariai dykaduoniauja, bet gauna itin didelę algą, tėra mitas.

„Darbo daug ir tai dažnai yra nematomas darbas. Ypač daug nematomo darbo padaro vienmandatininkai: darbuojiesi apygardoje ir, nepaisant to, kad turi padėjėjų ir patarėjų, turi spręsti nepaprastas, komplikuotas problemas. [...]

„Įsivaizdavimas, kad Seimo nario darbas yra tik sėdėjimas Seimo posėdžiuose ir mygtukų spaudymas, yra klaidingas. [...] Kartais žmonės įsivaizduoja, kad Seimo narys uždirba į rankas virš trijų tūkstančių, o iš tikrųjų, jei neturi stažo valstybės tarnyboje, gauna apie du tūkstančius eurų į rankas“, – aiškino parlamento naujokė.

V. Targamadzė taip pat pabrėžė, kad dalis visuomenės klaidingai įsitikinusi, jog Seimo nariai gali švaistyti reprezentacinėms išlaidoms skirtus pinigus.

„Kanceliarinės lėšos nėra neapskaičiuojamos, jos labai kontroliuojamos, reikia pateikti ataskaitas“, – atkreipė dėmesį parlamentarė.

LRT.lt kalbintas kitas LSDP frakcijos atstovas parlamentaras Vidmandas Kanopa į Seimą atėjo iš mėsininkystės verslo. Anksčiau privačiai įmonei vadovavęs socdemas teigė, kad versle jis uždirbdavo daugiau negu dabar, dirbdamas parlamente.

„Mano nuomone, jei nuoširdžiai, tai pasakyčiau, kad Seimo nario atlyginimas nėra aukštas. Jei davei priesaiką, Seime privalai dirbti nuoširdžiai, tvarkingai, gilintis į darbą, tai tas atlyginimas nėra didelis“, – svarstė Seimo naujokas.

V. Kanopa teigė manantis, kad reikia didinti atlyginimus parlamento nariams. Toks žingsnis, anot jo, galbūt padėtų į Seimą privilioti daugiau kompetencijos įvairiose srityse turinčių, daugiau patirties sukaupusių specialistų.

„Lyg ir yra konkurencija rinkimuose į Seimą tarp norinčiųjų, bet, manau, reikia padaryti kriterijus ir numatyti motyvuotą atlyginimą, kad į Seimą veržtųsi daug kompetencijų, žinių [turintys], tam tikrus kriterijus atitinkantys žmonės.

Nenuvertinu dabartinių Seimo narių kompetencijų, bet į rinkimus, į Seimą žiūrėčiau per kitą prizmę, kad žmonės, keldami kandidatūrą, norėtų ten dirbti ir dėl atlyginimo“, – kalbėjo socdemas.

Seimo naujokas: mūsų sprendimai daro įtaką visiems gyventojams

Kitas su LRT.lt bendravęs Seimo naujokas, anksčiau mokytoju dirbęs valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Kristijonas Bartoševičius teigė, kad gauta parlamentaro alga jo nenustebino, kadangi apie jos dydį žinojęs iš anksto. Vis dėlto Seimo narys teigė, kad žinojimas nekeičia jo nuomonės – parlamentaro alga yra neadekvati.

„Privačiame sektoriuje kvalifikuotiems darbuotojams mokama ne už išdirbtas valandas, o už jų sprendimų svorį arba atsakomybę. Šiuo atveju manau, kad Seimo nario alga nėra adekvati sprendimų, kuriuos jis priima visos šalies mastu, svoriui. Mes juk leidžiame įstatymus. Vadinasi, tie sprendimai daro įtaką beveik 3 milijonams žmonių. Pagalvokime, ar yra Lietuvoje įmonė, kuri daro kokį nors sprendimą, kuris turi įtakos beveik 3 milijonams žmonių? Aš algą vertinu per sprendimų svarbą, per atsakomybės prizmę“, – dėstė K. Bartoševičius.

Konservatorių atstovas teigė manantis, kad didesnė alga galbūt į parlamentą pritrauktų daugiau kompetencijos turinčių žmonių.

„Galbūt tada pragmatiški rinkėjai dar atsakingiau žiūrėtų į šitą apsisprendimą, nes suprastų, kad dar didesnė jų mokamų mokesčių dalis tenka būtent Seimo narių algoms. Nors valstybės mastu tai yra nedidelė suma. Gal toks asmeninis rinkėjų interesas atsirastų? [...]

Manau, kiekvieno piliečio interesas – turėti kaip galima geresnius atstovus parlamente, kad jie kaip galima efektingiau išnaudotų piliečio investiciją mokesčių pavidalu“, – svarstė K. Bartoševičius.

Parlamentaro manymu, sistemingai nedidinant algų Seimo nariams, į parlamentą neretai išrenkami ne tam tikrų sričių specialistai, o žmonės, kurie tiesiog daro šou.

„Dėl to mes ir turime Seimo prestižą labai žemai, nes turime Seimo narių, kurie didesnę visuomenės dalį labiau šokiruoja, negu jai atstovauja“, – komentavo Seimo naujokas.

K. Bartoševičius, kalbėdamas apie Seimo narių algas, tvirtino, kad viena didžiausių problemų yra ta, jog dėl parlamentarų darbo užmokesčio dydžio sprendžia jie patys.

„Problema ta, kad tik pats Seimas ir gali tas parlamentarų algas pakelti. Dėl to ir išeina užburtas ratas – niekas nedrįsta kelti šito klausimo. Yra toks pasakymas – tylioji dauguma ir rėkiančioji mažuma. Iš esmės labiausiai bijoma turbūt tos rėkiančiosios mažumos, kuri iš karto šį klausimą išvers į frazes, kad „jie vėl čia sau daugiau pinigų nori“, – svarstė pašnekovas.

Daugiausia Baltijos šalyse uždirba Estijos parlamento nariai

Kaip jau minėta, Seimo kanceliarijos duomenimis, šiuo metu parlamento narys vidutiniškai uždirba 3 433,80 euro popieriuje, arba 2 077,45 euro į rankas. Tiesa, ne visi Seimo nariai uždirba būtent tiek, dalis jų uždirba daugiau dėl priedų už tarnybos valstybei stažą, dėl Seime einamų pareigų.

Daugiau už eilinius Seimo narius uždirba frakcijų seniūnai ir jų pavaduotojai. Pavyzdžiui, frakcijos, kurią sudaro nuo 7 iki 10 narių, seniūnas neatskaičius mokesčių uždirba 3 540 eurų, jo pavaduotojai – 3 469,20 euro, o frakcijos, kurią sudaro daugiau kaip 40 narių, vadovas per mėnesį, neatskaičius mokesčių, gauna 3 876,30 euro, jo pavaduotojai – 3 752,40 euro.

Parlamento nuolatinių komisijų pirmininkų pavaduotojai per mėnesį neatskaičius mokesčių uždirba 3 469,20 euro, pakomitečių ir nuolatinių komisijų pirmininkai – 3 575,40 euro. Komitetų pirmininkų pavaduotojų mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, siekia 3 628,50 euro, komitetų vadovų – 3 840,90 euro.

Didžiausiomis algomis tarp parlamento narių galėtų pasigirti Seimo valdybos nariai. Seimo pirmininko pavaduotojai ir opozicijos lyderis, neatskaičius mokesčių, per mėnesį uždirba 3 964,80 euro, Seimo pirmininko pavaduotojas – 4 106,40 euro, Seimo pirmininkas – 4 566,60 euro.

Seimo narys, kaip numato Seimo statutas, negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.

Statute taip pat numatyta, kad Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su parlamentine veikla, atlyginami iš valstybės biudžeto. Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su parlamentine veikla: biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ryšio paslaugoms, transporto išlaidoms, automobilio eksploatacijai, suvenyrams, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms ir panašiai.

Kitose Baltijos šalyse – Latvijoje ir Estijoje – parlamentarai taip pat gauna įvairius priedus prie algų, aukštesnes pareigas einantys parlamento nariai uždirba daugiau.

Vis dėlto daugiausia iš trijų Baltijos šalių uždirba Estijos parlamento nariai – 4 330,15 euro neatskaičius mokesčių, arba 3 339,42 euro į rankas. Latvijos parlamentaro alga yra panaši į Lietuvos Seimo nario atlyginimą, tačiau truputį mažesnė – 2 963 eurai neatskaičiaus mokesčių, arba 2 070,78 euro į rankas.

Siūlo parlamentarų algoms taikyti specialų koeficientą

LRT.lt kalbintas banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas ragino Seimo narių algas vertinti atsižvelgiant į jų santykį su vidutine alga šalyje.

Anot jo, Europos Sąjungos vidurkis yra 2,5, tai yra tiek kartų parlamento nario atlyginimas yra didesnis už vidutinę algą šalyje. Skandinavijos šalyse šis rodiklis yra 2, Vidurio, Rytų Europos šalyse – 2–2,5. Ekonomisto teigimu, paprastai, kuo šalis skurdesnė, tuo šis santykis yra didesnis.

„Seimo nario alga Lietuvoje yra šiek tiek daugiau negu 2 kartus didesnė už vidutinį atlyginimą šalyje. Šalyje vidutinė alga yra virš 900 eurų, Vilniuje – virš 1 000 eurų į rankas. Tad, jei Seimo nario algą lygintume su Vilniaus kontekstu, ji panašėja į skandinavišką“, – dėstė ekonomistas.

Vis dėlto jis teigė manantis, kad dabartinė Seimo nario alga Lietuvoje yra per maža ir ją reikėtų didinti bent iki 2 500 eurų į rankas.

Ž. Mauricas įsitikinęs, kad Seimo narių algos turėtų būti indeksuojamas atsižvelgiant į jau minėtą šio užmokesčio santykį su vidutiniu šalies atlyginimu.

„Seimo narys turi turėti finansinę nepriklausomybę. Jei nepriklausomybės nėra, atsiranda kitų grėsmių, pavyzdžiui, korupcijos grėsmė. Galbūt dabar, kai yra krizė, nėra tinkamas metas diskutuoti apie kitokią Seimo nario algą, bet ateityje, manau, būtų tikslinga diskutuoti apie algos indeksavimą, nes kiekvieną kartą, kai pakrypsta kalba apie Seimo narių atlyginimus, būna daug ažiotažo visuomenėje, kalbų, esą parlamentarams algų didinti nereikia.

Bet ilgainiui parlamento narių algų nedidinimas gali turėti neigiamų pasekmių, nes tada į Seimą eis ne patys gabiausi, geriausi, idėjų turintys žmonės, bet tie, kurie gali tai sau leisti, tai yra sukaupę pinigų, arba dar blogesnis atvejis – gaunantys paramą iš šalies“, – aiškino ekonomistas.

Pasak Ž. Maurico, Seimo nario algos dydžio susiejimas su šalies vidutinio atlyginimo dydžiu paskatintų politikus labiau stengtis savo sprendimais daryti įtaką ir visos valstybės gyventojų darbo užmokesčio didėjimui.

„Tai būtų paskata Seimo nariams atkreipti dėmesį į darbo užmokestį ir stengtis jį didinti. Lietuvoje tam tikra prasme darbo užmokestis yra dirbtinai sumažintas, nes turime tam tikrus sektorius, kuriuose paplitęs šešėlis, tam tikrus sektorius, kurie patenka į statistiką, kur dominuoja dienpinigiai, tai yra netiesiogiai mokamas darbo užmokestis. Nepamirškime ir šešėlio statybose. Taip pat yra dalis sektorių, kur darbo užmokestis santykinai nedidelis, palyginti su sukuriama pridėtine verte, tarkime, mažmeninėje prekyboje“, – komentavo Ž. Mauricas.

Mato kitą alternatyvą – kiek dirbi, tiek ir gauni

Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas, ekonomistas profesorius Boguslavas Gruževskis LRT.lt teigė sutinkantis, kad Seimo narių algos, atsižvelgiant į jų priimamų sprendimų svorį ir darbo krūvį, yra per mažos. Vis dėlto jis siūlo vertinti visų politikų, politinio pasitikėjimo tarnautojų, valdininkų algas ir jos, ekonomisto manymu, turi būti padidintos.

„Lietuvos politikų atlyginimus reikėtų padidinti 1,5–1,7 karto, kad į rankas jie gautų apie 3 000 eurų. Kodėl? Tai reikia padaryti dėl dviejų priežasčių. Pirma, reikia pritraukti į politiką labiau kvalifikuotų asmenų, turinčių patirties, kuriems perėjimas iš verslo ar akademinės veiklos į politiką apsimokėtų ir finansiškai. [...] Antra, didesni atlyginimai mažina politikų finansinį pažeidžiamumą, užtikrina sąlygas kokybiškai dirbti“, – LRT.lt dėstė B. Gruževskis.

Profesorius tikino, kad politikų algas reikia didinti sistemiškai, tai yra numatyti naują darbo užmokesčio apskaičiavimo mechanizmą, kuris skatintų daugiau, efektyviau dirbti. B. Gruževskio manymu, Seimo narių ir kitų politikų algos galėtų būti padalytos į dvi dalis – pastoviąją ir kintamąją. Pastoviąją dalį, pasak ekonomisto, sudarytų pareiginė alga, priedas už darbo valstybės tarnyboje stažą, o kintamoji dalis galėtų būti susieta su realiais darbais.

„Kintamoji dalis turėtų priklausyti nuo realaus darbo. Ši atlyginimo dalis galėtų būti peržiūrima kas pusę metų. Šioje dalyje turėtų atsispindėti politiko realūs darbai. Reikia nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų skaičiuojama ši kintamoji atlyginimo dalis. Tarkime, ši sistema galėtų negalioti prezidentui, Seimo pirmininkui, premjerui, bet kitų algoms ši tvarka turėtų galioti.

Tokiu būdu reikia didinti politikų atlyginimo priklausomybę nuo jų aktyvumo ir realaus darbo rezultato. Pavyzdžiui, Seimo vienmandatininkai rodo aktyvumą, važinėja į susitikimus su gyventojais. Galima vertinti susitikimus, bendravimą, žmonių iškeltų problemų sprendimą. Visa tai gali fiksuoti, sudėti į tam tikrą matricą, apskaičiuoti atlyginimą ir mokėti tiems, kurie dirba, ir nemokėti tuščiai tiems, kurie nedirba“, – komentavo B. Gruževskis.

Ekonomisto įsitikinimu, būtina taip pat numatyti, kad sprendimų dėl Seimo narių algų nepriimtų patys parlamentarai.

B. Gruževskis, kalbėdamas apie politikų algas, jų atsakomybę, tikino, kad kartu su darbo užmokesčio padidinimu reikia sugriežtinti atsakomybę už korupcinio pobūdžio nusikaltimus, sukurti politikų registrą, kuriame būtų kaupiami duomenys apie politikų kompetenciją, numatyti kursus, mokymus politikams apie valstybės valdymą.

Populiariausi

Radviliškio mero rinkimai
10

Lietuvoje

2021.04.19 13:28

Po Konstitucinio Teismo sprendimo – merų raginimas keisti Konstituciją

Šimašius: nebalsavau už šį įstatymą; atnaujinta 15.40
10
Medikai dirba Alytaus Stasio Kudirkos ligoninėje karantino metu
COVID-19 TRUMPAI

Lietuvoje

2021.04.20 09:34
COVID-19 TRUMPAI

Lietuvoje patvirtinti 1138 nauji koronaviruso atvejai, mirė 9 žmonės, pirmąją skiepo dozę gavo 4541 asmuo

mirė 40–49 metų amžiaus grupei priklausantis asmuo; atnaujinta 10.00