Vyriausybė pritarė siūlymui didinti aukštojo mokslo finansavimą. Vyriausybei patvirtinus apskaičiavimo tvarką, norminės studijų kainos bus nustatytos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu. Pagal naująją tvarką, didinamos lėšos universitetinių studijoms mažinant kainų grupių skaičių nuo 8 iki 5, tikslinamas kainų priskyrimas grupėms. Norminių studijų kainų bazinis dydis universitetuose auga nuo 1363,31 iki 1375,55 euro, kolegijose – nuo 1193,45 iki 1275,33 euro. Universitetų studijų kainų grupės susilygins su kolegijų.
Kaip aiškino Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), iki šiol galiojančios norminės studijų kainos, taikomos valstybės finansuojamų studentų studijoms apmokėti, tik iš dalies dengia realias studijų organizavimo išlaidas, o finansavimas, tenkantis vienai studijų vietai, yra vienas mažiausių EBPO.
„Labai prašau jūsų pritarimo labai svarbiam klausimui“, – per Vyriausybės posėdį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Anot jos, taip bus stiprinama ugdymo kokybė, tad bus galima tikėtis, kad mažiau gerų abiturientų išvyks mokytis svetur, kad daugiau pas mus atvyks užsienio studentų.
Anot ŠMSM, parama studentams ir lėšos, skiriamos studentų skatinimui, iki šiol nėra pakankamos, jos nepatenkina minimalių poreikių. Šiuo metu universitetinių studijų kainos yra grupuojamos į 8 grupes, o kainų atotrūkis tarp didžiausios ir mažiausios kainos yra daugiau nei 9 kartai.
„Didelė kainų įvairovė ypač apsunkina tarpkrpytinių studijų programų kūrimą ir jų priskyrimą tam tikrai studijų krypčiai. Egzistuoja didelis atotrūkis tarp norminių universitetinių ir koleginių studijų kainų. Be to, yra įtvirtintas atotrūkis tarp universitetams ir kolegijoms skiriamų lėšų prekėms ir paslaugoms, susijusioms su studijomis“, – aiškina ministerija.
Ministrė pabrėžė, kad buvusi valdžia didino valstybės finansuojamų vietų skaičių, užuot didinusi finansavimą vienam studentui.
„Mes neplanuojame tuščių vietų“, – sakė ministrė.
Ji aiškino, kad pernai buvo suplanuota 16,5 tūkst. krepšelių, bet liko daug neužimtų vietų, be to, 3 tūkst. vietų užėmė jau studijuojantieji aukštosiose mokyklose aukštesnių kursų studentai.
„Tas planas buvo keistas, jis pasiuntė keistus signalus moksleiviams“, – sakė ministrė.
Ji pabrėžė, kad tiems jaunuoliams, kurie pretenduoja į brangiausias studijas, tarkime, pilotų studijas, ir negavo valstybės finansuojamos vietos, turi mokėti net apie 16 tūkst. eurų.
„Tai pirmas mūsų žingsnis, jam reikia finansavimo modelio peržiūras“, – sakė ministrė.
Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad esama padėtis skatina aukštąsias mokyklas didinti studentų grupes. Anot premjerės, didelis kainų skirtumas ir ypač socialinių mokslų, kurių kaina žema, devalvavimas sukuria paskatas priimti sprendimą, ką studijuoti, pagal studijų kainą.
„Tokiu būdu mes problemą patys dar pasigiliname, taip pat kolegijos turėtų būti labai svarbus žaidėjas, o akivaizdu, kad dėl praėjusiais metais padarytų sprendimų taip nėra. Kolegijoms tai egzistencinis jau klausimas būtų iškilęs, jei tuo keliu toliau eitume ir kastumėmės, nes būtų nebeaišku, kam tos kolegijos išvis mūsų aukštojo mokslo sistemoje yra reikalingos“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Ministerijos atstovai tikino, kad pokyčiai neturėtų pakelti įmokų studentams, kurie moka už studijas. Mat sprendimą dėl kainos priima pačios aukštosios mokyklos, jos turi galimybę tą kainą iš dalies kompensuoti stipendijomis.
Universitetams nustatyta kainų dedamoji šioms išlaidoms yra 5,8 bazinės socialinės išmokos (BSI) (t. y., 232 EUR), kolegijoms – 4,0 BSI (t. y., 160 EUR). Iki šiol nėra nustatyta trumpųjų studijų (ISCED 5) kaina, o kainų nustatymas yra viena iš sąlygų pradėti vykdyti tokias studijas. Trumposios studijos įtvirtintos Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimu 2018 m.
Taip pat skaitykite
ŠMSM, teikdama projektą Vyriausybei, siūlė:
– Padidinti kainų dedamosios, susijusios su išlaidomis studentams skatinti, dydį nuo 4 BSI iki 4,5 BSI (t. y., nuo 160 iki 180 EUR)
– Didinti kainų dedamąją, skirtą koleginių studijų bazinėms išlaidoms prekėms ir paslaugoms, iki 5,8 BSI (t. y., 232 EUR).
– Didinti universitetinių studijų kainas mažinant kainų grupių skaičių iki 5 ir tikslinant atskirų studijų krypčių priskyrimą joms (norminių studijų kainų apskaičiavimo koeficientai svyravo tarp 1,11 ir 11,06, siūloma nustatyti koeficientus nuo 1,78 iki
11,94).
– Didinti koleginių studijų kainas (norminių studijų kainų apskaičiavimo koeficientai svyravo tarp 1,13 ir 5, siūloma nustatyti koeficientus nuo 1,27 iki 5,41).
– Keisti dedamąsias, naudojamas apskaičiuojant antrosios pakopos (buvo 7,29, nustatoma 7,69 studijų kainos bazinio dydžio) ir rezidentūros (buvo 18,98, nustatoma 16,68 studijų kainos bazinio dydžio) studijų normines kainas
– Nustatyti, kad trumpųjų studijų nuolatinės formos studijų kainos atitinka koleginių pirmosios pakopos studijų kainas.
ŠMSM teigimu, šis projektas 2021 m. bus įgyvendinamas iš ŠMSM skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Papildomų lėšų poreikis 2022-2027 m. iš viso sieks 33,7 mln. eurų. Patvirtinus projektą, norminių studijų kainų bazinis dydis universitetuose bus
1375,55 euro (buvo 1363,31 euro), kolegijose – 1275,33 euro (buvo 1193,45 euro). Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu bus patvirtintos 2021 m. norminės atitinkamos studijų krypties (studijų programų grupės) studijų kainos.
2020 m. pabaigoje pakoreguota valstybės remiamų paskolų teikimo tvarka, kurioje atsižvelgta ir į studentų siūlymus: paskolos grąžinimą galima atidėti net 5 kartus, nuo 2022 m. didės maksimali galima paskolos suma tiek studijoms, tiek pragyvenimui (nuo 2 000 Eur (167 Eur/mėn.) iki 3 200 EUR (267 Eur/mėn.)). Maksimali vienam gavėjui skirta bendra paskolų suma kils nuo 15 400 iki 20 200 Eur.
Kaip teigia ŠMSM, pprojektas darbo tvarka derintas su Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK), Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, Lietuvos studentų sąjunga (LSA).
Toks ministerijos siūlymas sulaukė studentų ir LURK atstovų kritikos.
Anot jų, siūlomi norminių studijų kainų padidinimai gali neigiamai atsiliepti studijų prieinamumui. Atkreiptinas dėmesys, kad, padidėjus norminėms studijų kainoms, studijos brangs valstybės nefinansuojamas studijų vietas besirenkantiems
studentams. Be to, kaip pažymima projekto lydimajame rašte, dėl ribotų finansavimo galimybių 2021 m. būtų sumažintas (lyginant su 2020 m.) valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius universitetuose, o kolegijose valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius nesikeistų.
„Pažymėtina, kad šios dvi aplinkybės gali užkirsti kelią įgyvendinti Vyriausybės programoje įtvirtintą siekį, kad visi norintys ir studijoms pasirengę žmonės turėtų sąlygas studijuoti, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ir šeimos finansinės padėties. Prašytume paaiškinti, kaip bus valdomos šios rizikos.
Išlieka aktualus LURK pastebėjimas dėl finansavimo tarp skirtingų aukštųjų mokyklų disproporcijų ir dėl to kilsiančios rizikos užtikrinti studijų kokybę jose įtvirtinus šiuo projektu siūlomus pakeitimus.
Kyla abejonių, ar norminių studijų kainų dedamosios, susijusios su išlaidomis studentams skatinti, padidinimas 0,5 BSI (t. y., 20 EUR) iš tiesų reikšmingai pakeis paramos studentams sistemos neadekvatumą realiai situacijai. Siūlytina visas studentų skatinimo ir paramos priemones svarstyti kaip vientisą sistemą ir užtikrinti šios sistemos tvarumą“, – rašoma Vyriausybės kanceliarijos Socialinės politikos grupės pažymoje.
