Lietuvoje

2021.01.26 12:18

Buvusios valdžios keptą pyragą nurėš naujoji: planuoja neturėti „tuščių“ nemokamų vietų aukštosiose mokyklose, siūlo kelti studijų kainą

studentai priekaištauja: mažės studijų prieinamumas; atnaujinta 13.34
Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.01.26 12:18

Lietuva gerokai lenkia Europos Sąjungos vidurkį pagal gyventojų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dalį, tačiau nederėtų tuo be atodairos džiaugtis, sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas. Pernai smarkiai išaugusį valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose skaičių (dalis jų liko neužimtos) naujoji valdžia sumažins. Drauge siekiama didinti norminę studijų kainą, ypač pigiausių. Studentų atstovai kritikuoja tokį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užmojį sakydami, kad taip mažės studijų prieinamumas. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo didinti valstybės lėšas vienam studentui – pakelti studijų norminę kainą, taip, anot jos, užtikrinant geresnę studijų kokybę, didesnius atlyginimus dėstytojams ir mokslo darbuotojams. Taip pat siūloma sumažinti didžiulius skirtumus tarp skirtingų studijų kainų bei padidinti finansavimą socialinių mokslų studijoms.

Pagal ŠMSM parengtą projektą, kuris buvo pristatytas Seimo Švietimo ir mokslo komitete, nuo 2022 iki 2027 metų reikia numatyti apie 35 mln. eurų aukštojo mokslo finansavimui padidinti. Šį klausimą Vyriausybė svarstys trečiadienį.

Finansavimas vienam studentui, pagal siūlomą planą, turėtų kilti 25 proc., bet tai vyktų nuosekliai, per ateinančius ketverius penkerius metus. Mat jau studijuojantiesiems finansavimas nesikeistų. Siūlomi pokyčiai būtų aktualūs tik būsimiems pirmakursiams.

Studijų kaina, pagal dabartinį projektą, priklausomai, nuo krypčių, artimiausiu metu galėtų kilti ir 8, ir 15 proc. Mažiausiai kiltų brangiausios studijos, tarkime, pilotų ir muzikantų rengimo. Šiuo metu studijų kainuos svyruoja nuo 1,5 iki 15 tūkst. eurų.

„Siektume, kad šią savaitę būtų patvirtinta siūloma tvarka, ji įsigaliotų šiais metais, tai būtų aktualu tik naujai priimamiems studentams (nuo 2021 m. rudens). Norminė kaina reiškia, kiek valstybė gali maksimaliai mokėti aukštosioms mokykloms už į valstybės finansuojamas vietas įstojusius studentus.

Studijų kainą nusistato pačios aukštosios mokyklos, ir tam nustatymui nėra termino Mokslo ir studijų įstatyme. Dabar neretai aukštosios mokyklos nusistato aukštesnes kainas arba skiria papildomas stipendijas įstojusiems į valstybės nefinansuojamas vietas, tokiu būdu kompensuodami dalį studentų mokamos studijų kainos“, – aiškino G. Jakštas.

Tuo tarpu Lietuvos studentų sąjunga (LSS) nepritaria šiuo metu vykstančiam procesui, nes jis, anot jų, yra įgyvendinamas skubotai ir gali neigiamai paveikti studijų prieinamumą bei turėti kitų neigiamų pasekmių, o pirmasis žingsnis, anot studentų atstovų, turėtų būti studijų finansavimo modelio keitimas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sakė, kad nuo vasario pradžios kuriama darbo grupė, kurios užduotis bus analizuoti studijų finansavimo ir studijų kokybės kėlimo klausimus. Ministrė mano, kad tai gali užtrukti ir metus.

Nemokamų vietų bus mažiau

LRT.lt primena, kad buvusieji valdantieji, įgyvendinami savo išsikeltą nemokamo bakalauro idėją, praėjusiais metais padidino nemokamų, t.y. valstybės finansuojamų vietų, skaičių. Tiesa, iš 16,5 tūkst. tokių vietų neužimtos liko per 3 tūkst. Kaip to priežastys nurodytas ir mažėjantis abiturientų skaičius, ir matematikos egzaminas, kurio neišlaikė trečdalis, bet kurio reikia siekiant nemokamos vietos aukštojoje mokykloje.

Kaip sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas, numatoma, kad valstybės finansuojamų vietų šiemet siektų beveik 12 tūkst., o tai sudarytų 55-60 proc. abiturientų skaičiaus. Dabartinė švietimo valdžia ketina šį skaičių mažinti remdamasi tuo, kiek pernai realiai buvo užimta nemokamų vietų.

„Planuosime neturėti tuščių vietų. Sieksime, kad planas ir faktas beveik nesiskirtų. Planuotume apie 11,8 tūkst. vietų, pasiskirstymas būtų panašus į tai, koks buvo praėjusių metų faktas. Tik 2020 m. buvo trys finansavimo krypčių grupės, kur vietų skaičius nepagrįstai padidintas daugiau nei 2 kartus, ir tai sukėlė chaosą sistemoje. Ten planuotume šiek tiek mažinti, kad augimas nuo 2019 būtų ne 2,4 karto, bet maždaug 1,5-1,8 karto“, – aiškino G. Jakštas.

Palyginti su realiai priimtaisiais pernai, valstybės finansuojamų vietų skaičius susitrauks apie tūkstantį.

Sprendimą dėl valstybės finansuojamų vietų ministerija turėtų būti priimti iki balandžio, bet, kaip sakė G. Jakštas, bus siekiama tai padaryti kuo anksčiau.

„Bet reikalingas derinimas su suinteresuotomis šalimis, tai reikšmingai anksčiau, nei numatyta įstatyme, nebūtinai pavyks“, – aiškino viceministras.

Be to, jis pabrėžė, kad šiemet, kaip ir ankstesniais metais, mažėja abiturientų skaičius, todėl studijų prieinamumas nepasikeis.

Lietuvos rodiklis daugiau nei dukart mažesnis nei ES

„Mes labai didžiuojamės, kad turime daug aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių, bet, lyginant pagal inovatyvumą, sveikatos būklę, socialinį, pilietinį aktyvumą, nesame tarp lyderiaujančių, nors tai savybės, kurios dažniausiai atsiskleidžia šalyse, kuriose yra didelė dalis gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą“, – per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį kalbėjo G. Jakštas.

Vidutiniškai vienam studentui pas mus tenka apie 4300 eurų, o ES vidurkis yra beveik 9400 eurų, tad mūsų rodiklis yra 2,2 karto mažesnis.

Kitas aspektas – finansavimas, tenkantis vienam studentui. Lietuvoje šis rodiklis yra vienas mažiausių Europoje. Vidutiniškai vienam studentui pas mus tenka apie 4300 eurų, o ES vidurkis yra beveik 9400 eurų, tad mūsų rodiklis yra 2,2 karto mažesnis.

„Dabar finansavimas, priklausomai nuo studijų krypčių, skiriasi, devynis kartus. Tokie skirtumai tampa kliūtimi siekiant gretutinių studijų, tarpkryptinių studijų“, – kalbėjo G. Jakštas.

Jis sakė, kad pasaulyje dažniausiai įvardijamos 3-5 skirtingos studijų kainos. Tie skirtumai priklauso nuo to, kokio dydžio yra studentų grupės, ar taikomos individualizuotos studijos. Lietuvoje universitetinių studijų krypčių yra aštuonios.

ŠMSM numato, kad socialinių ir humanitarinių mokslų (istorijos, filosofijos, ekonomikos, politikos, sociologijos ir t.t.) studijų kainų grupė būtų jungiama prie grupės, kurioje yra lingvistikos, literatūrologijos, kalbų studijų kryptys.

Lietuvoje siekiama universitetinių studijų kainas pergrupuoti šitaip.

Grupę, kuri apima matematikos, reabilitacijos, slaugos, akušerijos studijas, ketinama jungti prie kitos, kurioje šiuo metu yra fiziniai mokslai, informatika, burnos priežiūra, visuomenės sveikata, farmacija, mitybos studijos.

Medicinos studijas siūloma prijungti prie kainų grupės, kuri apima didelę dalį menų studijų, o prie brangiausių (pilotavimo, muzikos) studijų prijungti veterinarijos ir odontologijos studijų kainas.

G. Jakštas sakė, kad kainų grupės kolegijų sektoriuje ir iki šiol buvo penkios, skirtumai tarp brangiausių ir pigiausių studijų nėra tokie dideli.

„Pačias kainas kolegijose siūlome didinti 14-20 procentų“, – sakė viceministras.

Kritikavo buvusių valdančiųjų tvarką

G. Jakštas pabrėžė, kad 2020 metais 44 proc. pirmakursių buvo priimti į socialinius mokslus, o tai yra pačios pigiausios studijos. Ankstesniais metais šis rodiklis neperkopdavo 40 proc., buvo nukritęs ir iki 38 proc. Kaip sakė viceministras, tarptautiniai ekspertai vis pabrėždavo, kad ši dalis turėtų būti dar mažinama.

„Tačiau, užuot mažinę, padidinome. Kaip tai įvyko? 2020 metais valstybės finansuojamų vietų skaičius trijose krypčių finansavimo grupėse – teisės, socialinių mokslų, verslo ir viešosios vadybos – buvo padidintas 2,4 karto, nors ir iki tol turėjome didelę dalį studijuojančiųjų socialinius mokslus.

Ką tai padarė sistemai? Sukėlė didelę sumaištį. Nėra taip, kad padidino studijų prieinamumą, matėme, kad daugiau nei 3000 stojančiųjų buvo tie, kurie jau studijavo aukštosiose mokyklose. Tai yra, jie jau studijavo valstybės nefinansuojamose vietose ir susigundė galimybe pereiti į valstybės finansuojamas vietas stodami iš naujo“, – aiškino viceministras.

ŠMSM siūlo, kad pirmoje grupėje esančios kryptys būtų prijungtos prie trečios grupės, ir jų finansavimas siektų 2628 eurus.

Anot jo, valstybės finansuojamos vietos sugundė ir tuos, kurie baigė bendrojo ugdymo programas anksčiau ir stojo pernai.

Pasak G. Jakšto, tik 40 proc. šias studijas baigusių absolventų dirba darbą, kuriam reikalingas aukštasis išsilavinimas.

Anot švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, nepateisinama, kad socialinių mokslų studijų kaina yra vos 1,5 tūkst. eurų.

„Taip mes sakome, kad socialiniai mokslai tiek ir teverti. Yra didžiuliai skirtumai tarp kainų grupių ir, mano akimis, vaikų atžvilgių tai yra neteisinga“, – per ŠMK posėdį sakė ji.

ŠMSM siūlo, kad pirmoje grupėje esančios kryptys (istorijos, filosofijos, teologijos, paveldo studijų, religijos studijų, kultūros studijų, menotyros, ekonomikos, politikos mokslų, sociologijos, socialinio darbo, antropologijos, visuomeninės geografijos, informacijos paslaugų, komunikacijos, leidybos, žurnalistikos studijų kryptys, teisės, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupės) būtų prijungtos prie trečios grupės, ir jų finansavimas siektų 2628 eurus.

„Yra mitas, kad regionuose neparuošia vaikų. Paruošia. Problema, kad jie negali atvykti“, – kalbėjo A. Žukauskas.

Viceministras sakė, kad valstybės finansuojamų vietų skirstymas daro įtaką pasirinkimui. Jei vietų kuriai nors krypčiai skiriama daugiau, daugiau atsiranda ir stojančiųjų.

Jis pabrėžė, kad abiturientų sprendimas, ką studijuoti, dažnai būna spontaniškas, jie net pavasarį, visai prieš stojimą, nežino, ką studijuoti.

„Mes esame pasirinkimo kryžkelėje – liekame prie skurdžių studijų ir diplomų devalvavimo ar vis dėlto nusprendžiame, pasiryžtame ir didiname aukštojo mokslo finansavimą, kas sudarytų prielaidas studijų kokybei kilti?“, – kalbėjo G. Jakštas.

„Mūsų siekiai – pasaulinio lygio studijos. Šiuos vaisius norime matyti jau po ketverių metų“, – sakė G. Jakštas.

Ragina remti nepasiturinčius regionų jaunuolius

Ministerijos siūlomoms pertvarkoms pritarė ir Seimo ŠMK pirmininkas Artūras Žukauskas.

„Noriu, kad įsisąmonintume, kad diplomų skaičius nėra lygus išsilavinusių žmonių skaičiui. Antra, mes turime atsisakyti blogos praktikos, kai neužpildomos vietos tose kryptyse, kuri reikia žmonių – inžinierių, IT specialistų, mokytojų, o perkeliamos ten, kur neįsidarbina žmonės. Taip vykdoma diplomų infliacija. Jei liko krepšelio pinigų, duokime juos už studijų kokybę. O ne išdalinkime ten, kur dar labiau devalvuojamas išsilavinimas. Ir trečia: reikia mums visiems keisti požiūrį į studijų prieinamumą, studijų prieinamumas nėra pūtimas vietų tose kryptyse, kur nėra įsidarbinimo, kur nėra normalaus išsilavinimo.

Tūkstančiai vaikai regionuose, puikiausiais pažymiai baigę mokyklas, nevažiuoja studijuoti, nes neturi sąlygų, jų šeimos yra neturtingos, jų šeimos yra socialinėje atskirtyje. Tam vaikui išvažiuoti į didmiestį – Vilnių, Kauną ar Klaipėdą – yra nepasiekiama svajonė. Yra mitas, kad regionuose neparuošia vaikų. Paruošia. Problema, kad jie negali atvykti. Tad geriau panaudoti tuos pinigus, kai neužpildomos vietos, duoti tiems vaikams stipendijas. Mažiausiais 200 eurų per mėnesį, kad tas vaikas galėtų atvažiuoti į miestą“, – kalbėjo A. Žukauskas.

Viena iš norminės studijų kainos dedamųjų yra skirta studentų skatinimui, stipendijų dalį ketinama didinti 20 proc.

„Norėtųsi tam skirti daugiau lėšų, bet dabartinės galimybės leidžia tik tiek“, – sakė G. Jakštas.

Studentų atstovai: mažins studijų prieinamumą

Tačiau tokius užmojus kritikuoja studentų atstovai.

„Didinant norminę studijų kainą, planuojama mažiau valstybės finansuojamų (VF) studijų vietų, kas elementariai mažins valstybės finansuojamą studijų prieinamumą tiems, kurie atitiks ŠMSM keliamus minimaliuosius stojimo į VF vietas reikalavimus, – pabrėžia LSS vadovas Eigirdas Sarkanas ir atkreipia dėmesį, jog bendri priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai nesikeičia. – Tuo tarpu norminė studijų kaina iš esmės yra „surišta“ ir su pačios aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina, tai reiškia, jog jos bus priverstos didinti studijų kainas tiems studentams, kurie ketina studijuoti savo lėšomis.“

E. Sarkanas stebisi, jog ŠMSM ketina didinti normines studijų kainas, tačiau suinteresuotoms grupėms prašant atskleisti ir konkrečiais skaičiais pagrįsti, kiek VF vietų bus numatyta šiais metais bei kaip tos studijų vietos bus paskirstytos pagal studijų kryptis, lieka neaišku.

„Norminė studijų kaina ir studijų vietų skaičius bei jo skirstymas yra du absoliučiai lygiagretūs klausimai, kurie neturėtų būti sprendžiami atskirai. Manau, kad situacija keltų mažiau nepasitenkinimo ir būtų aiškesnė, jei ministerija sutiktų pateikti preliminarius paskaičiavimus, kiek VF vietų bus skirta šiemet“, – svarsto E. Sarkanas ir priduria, jog nerimą kelia ir tai, kad priimant sprendimus nėra paisoma terminų.

„Remiantis Mokslo ir studijų įstatymu, terminas, iki kurio turi būti patvirtintos norminės studijų kainos, yra einamųjų metų sausio 15 d., tad akivaizdu, kad jis jau prieš kurį laiką praėjo, tačiau panašu, jog tai gali ministrei nesutrukdyti po nutarimo priėmimo praktiškai iš karto pasirašyti sekantį įsakymą dėl norminių studijų kainų“, – pabrėžė E. Sarkanas.

LSS prezidento teigimu, iš pirmo žvilgsnio norminių studijų kainų didinimas yra sveikintinas žingsnis, o nuosekliai didinti vienam studentui skiriamą finansavimą ne kartą yra siūliusi ir LSS, tačiau tai daryti reikėtų kompleksiškai ir tik įgyvendinus Aštuonioliktosios LR Vyriausybės programoje esančią nuostatą atnaujinti aukštųjų mokyklų finansavimo modelį.

„Norint nuosekliai didinti finansavimą vienam studentui, reikia nustoti šokinėti nuo vieno kraštutinumo, šiuo atveju nemokamo bakalauro idėjos, kuri nebuvo bloga, tačiau turėjo savo pasekmes, prie kito – kuomet didinamas finansavimas vienam studentui nepagalvojant apie pasekmes, kurias gali patirti dabartiniai abiturientai. Laikas nustoti žaisti jaunų žmonių likimais ir imtis iš esmės, tačiau nuosekliai keisti aukštojo mokslo finansavimo modelį, įskaitant ir priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemą, o ne daryti tai prabėgomis, kaip yra daroma dabar,“ – apie būtinus pokyčius kalbėjo LSS vadovas.

Jo nuomone, norint nuosekliai didinti finansavimą vienam studentui, būtina peržiūrėti ir tobulinti studentų paramos sistemą, bent dalį finansavimo susieti su aukštųjų mokyklų kokybiniais rodikliais ar su valstybės raidai būtinų tikslų įgyvendinimu. Taip pat naujas modelis turi apimti ir studijų prieinamumo elementą, visų pirma suvienodinant VF ir VNF studentų priėmimo reikalavimus ir numatant alternatyvius būdus patekti į aukštąsias mokyklas, neapsiribojant brandos egzaminų rezultatais.

Populiariausi

„Vaisingumo klinikos“ tyrime į teismą atvesdinti įtarimų sulaukę asmenys
35

Lietuvoje

2021.02.26 14:15

„Vaisingumo klinikos“ tyrimas: finansų direktorius suimtas savaitei, kaltinimus pripažįsta ir įmonės vadovas Usonis

galėjo neapskaityti apie milijono eurų pajamų; atnaujinta 16.22
35
Gitanas Nausėda
LRT pokalbis 19

Lietuvoje

2021.02.26 21:48
LRT pokalbis

Nausėda apie skiepijimą nuo COVID-19: matome, kas vyksta, išsikelkim sau ambicingą tikslą, lietuviai gi esame

nusiteikęs „visa apimtimi“ toliau pats dalyvauti EVT
19
Karantinas Vilniuje
14

Lietuvoje

2021.02.27 09:26

COVID-19 Lietuvoje ir toliau plinta ligoninėse, įmonėse, ugdymo įstaigose

per parą nustatyti 626 nauji atvejai; atnaujinta 11.15
14