Lietuvoje

2021.01.18 11:46

Prezidento patarėjas: Lietuvos patiriamų kibernetinių išpuolių padaugėjo 25 proc.

atnaujinta 11.53
Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.01.18 11:46

Lietuvos patiriamų kibernetinių atakų skaičius išaugo maždaug ketvirtadaliu, pranešė prezidento patarėjas. Pirmadienį susitikime ši ir kita temos aptartos su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku.

Kaip po susitikimo kalbėjo prezidento vyr. patarėjas saugumo politikos Darius Kuliešius, pandemijos ir kitų ekstremalių situacijų metu dėmesys krašto apsaugai ir gynybai mažėti negali. Anot šalies vadovo patarėjo, ministras pristatė šių metų krašto apsaugos sistemos vystymo prioritetines sritis, planus, apžvelgė situaciją ministerijoje.

„Išskyrė stipriąsias puses, jog mūsų sausumos pajėgos, specialiųjų operacijų pajėgos, kibernetinio saugumo pajėgos, bendradarbiavimas su užsienio partneriais yra tikrai aukštame lygyje.

Yra sričių, kur reikia proveržio, prioritetinio dėmesio. Tai susiję su infrastruktūros strateginių projektų vystimu, kadangi turime ambiciją ir norą stiprinti Lietuvos saugumą, turint kuo daugiau Lietuvoje nuolatinio buvimo užsienio pajėgų“, – kalbėjo D. Kuliešius.

Pasak prezidento patarėjome, jei norime, kad užsienio pajėgos nuolat būtų Lietuvoje ir treniruotųsi su Lietuvos kariais, būtina užtikrinti greitą, efektyvų infrastruktūros projektų vystymą.

D. Kuliešius taip pat teigė, kad matoma augančių kibernetinių išpuolių tendencija. Pasak jo, skaičiuojama, kad kibernetinių incidentų skaičius išaugo apie 25 proc. Šalies vadovo patarėjas sakė, kad Kibernetinio saugumo centras deda visas pastangas, kad užtikrintų šalies saugumą, tačiau vieno centro nepakanka.

„Turime reikalauti iš visų institucijų užtikrinti informacinį saugumą, kadangi to reikalauja ir mūsų teisės aktai, ši pareiga turi būti kiekvieno vadovo galvoje“, – sakė D. Kuliešius.

Jis taip pat kalbėjo, kad pastebimos ir kitos grėsmės, susijusios su dezinformacija, su minkštųjų galių poveikių skirtingose ministerijų valdomose srityse.

„Šių incidentų identifikavimas, grėsmių valdymas turi būti integruotas į bendrus mūsų krizių, ekstremalių situacijų planus. Tikslas, kad visuotinis įsitraukimas į Lietuvos nacionalinį saugumą, būtų įgyvendintas per bendrą šių planų veikimą ir įgyvendinimą“, – komentavo šalies vadovo patarėjas D. Kuliešius.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad kai kalbama apie informacinių tinklų saugumo užtikrinimą, kalbama ne tik apie Krašto apsaugos ministerijos, bet ir kitų institucijų atsakomybės užtikrinimą.

„Bet ir pačių civilių institucijų vadovų atsakomybė įvertinti grėsmes, laiku imtis reikalingų priemonių. Tai yra bendras dalykas, ne tik valstybės institucijų, bet ir privataus verslo“, – teigė ministras A. Anušauskas.

Neseniai pranešta, kad su kibernetine ataka susidūrė ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Apie tai paklaustas A. Anušauskas teigė, kad sveikatos apsaugos ministras jau įvertino ir išsakė savo poziciją dėl to. Tačiau, anot ministro, kiekvienos įstaigos, taip pat ir NVSC, vadovo atsakomybė yra, kad būtų laikomasi Kibernetinio saugumo centro rekomendacijų.

„Kiek žinau, Kibernetinio saugumo centras yra išsiuntęs institucijoms dar kartą savo siūlymus, kaip užtikrinti reikalingą saugumą, kokių priemonių reikia imtis. Net ir toms privačioms bendrovėms, kurios administruoja interneto svetaines, į kurias buvo patalpinta po kibernetinio saugumo incidentų sukurta informacija.

Tiesiog reikia įgyvendinti ir svarbiausia, kad būtų įgyvendinama laiku, dar iki įvykstant incidentams“, – teigė ministras.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.