captcha

Jūsų klausimas priimtas

VSD ataskaitoje – Rusijos interesų tinklas ir Lietuvos politikų pavardės

Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas paviešino grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą už praėjusius metus, iš kurio akivaizdu, kad Rusija Lietuvos nepalieka ramybėje, mėgina rasti pažeidžiamas vietas, renka informaciją, verbuoja verslininkus, visuomenės veikėjus ir teisėsaugos institucijų darbuotojus bei siekia veikti visuomenės nuostatas per žiniasklaidą.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Mūsų šalies pareigūnai nesitiki, kad ekonominės Rusijos problemos kaip nors paveiks Vladimiro Putino režimo stabilumą ar kad Rusijoje staiga prabustų pilietinė visuomenė. Didžiausia tikimybė, kad šiuo metu stebimos tendencijos išliks ir ateityje.

Lietuvoje Rusija veikia įvairiais kanalais, tačiau įdomu tai, kad 2015 m. pastebimas Rusijai palankių visuomeninių judėjimų suaktyvėjimas. Pareigūnai vardija, kad tai apima su Algirdo Paleckio vardu siejamą Socialistinį liaudies frontą, iš kurio politikas neseniai pareiškė pasitraukęs. Pasak ataskaitos, šis pasitraukimas – tik formalus. A. Paleckis per artėjančius rinkimus mėgins sugrįžti į politiką.

Tarp kitų Rusijai palankių judėjimų minimas signataro Rolando Paulausko „Mūsų gretos“, Vaido Lekstučio „Būkime vieningi“. Ataskaitoje pabrėžiama, kad šias jėgas konsoliduoti bando kitas signataras Zigmas Vaišvila, pagarsėjęs spaudos konferencijomis tuščioje Seimo salėje.

Z. Vaišvila, kartu su buvusiu aktoriumi, Seimo nariu Audriumi Naku, išrinktu pagal „Drąsos kelio“ sąrašą, praėjusiais metais surengė forumą „Mūsų valstybės tikslas“, kurio dalyviai susibūrė į Birželio 3-iosios grupę, arba B3 grupę. Ši grupė siekia oficialaus įteisinimo.

B3 grupę sudaro R. Paulausko „Mūsų gretos“, Lietuvos liaudies partija su laikinuoju pirmininku Aru Vyturiu Sutkumi ir visuomeninis judėjimas prieš migraciją „Nacionalinis interesas“. Pastarąją organizaciją įsteigė prorusiškomis pažiūromis, kaip teigiama ataskaitoje, pagarsėję Marius Jonaitis ir Vitalijus Balkus.

„Šiaip tai yra gryniausias šmeižtas, nes jeigu imti mane kaip tokį, beveik viską, ką aš kalbu viešojoje erdvėje, kalba įvairiausi pasaulio analitikai, tame tarpe Jungtinių Valstijų, taip pat prezidentai Europos Sąjungos šalių“, – BNS trečiadienį sakė R. Paulauskas. Signataro teigimu, „Mūsų gretos“ nėra organizuotas judėjimas, todėl jis negali jam vadovauti. 

Pasak R. Paulausko, tai tiesiog yra neformali bendras idėjas vienijančių žmonių grupė. Anot jo, „Mūsų gretos“ vienija žmones pasisakančius „už lietuvių tautos ir Lietuvos valstybingumo išsaugojimą“.

„Aš įtariu, kad jie tiesiog neturi ką įrašyti, nes tikrai nebėra rimtų prorusiškų žmonių Lietuvoje, o reikia kažkaip parodyti, kad žmonės dirba“, – sakė R. Paulauskas.

Kur galima pamatyti prorusiškų straipsnių

Visų šių grupių informacija dažniausiai platinama per interneto svetaines ekspertai.eu, ldiena.lt, sauksmas.lt, revoliucija.org, slfrontas.lt, sarmatas.lt, versijos.lt, laisvaslaikrastis.lt.

Ldiena.lt įvardijama kaip antivakarietiškų ir prorusiškų straipsnių platforma lietuvių kalba, ją kuruoja Laurynas Ragelskis, pasižymintis idėjomis apie rusams būdingą „Visuomenės saugumo koncepciją“. Tai tipiška sąmokslo teorija apie tai, kaip Vakarų korporacijos siekia išnaudoti gamtinių išteklių turtingą Rusiją.

Rusija taip pat toliau naudojasi egzistuojančia propagandos skleidimo sistema. Ataskaitoje pažymima, kad nors ekonominė situacija Rusijoje prasta, tačiau finansavimas propagandai ir karinėms išlaidoms beveik nemažėjo arba mažėjo nežymiai. Pavyzdžiui, agentūra „Rossija segodnia“ siekia Lietuvoje įteisinti propagandinį multimedijos projektą „Sputnik“, kurį norima įgyvendinti per Anatolijaus Ivanovo vadovaujamą portalą baltnews.lt.

2015 m. Pasauliniame tėvynainių kongrese Maskvoje „Sputnik“ buvo susietas su Baltijos šalyse veikiančiais portalais baltnews.lt, baltnews.lv ir baltnews.ee bei konstatuota, kad jie prisideda prie Rusijos interesų sklaidos.

Rusijai palankią informaciją skleidžia ir Kremliaus kontroliuojami rusiški televizijos kanalai. Remiantis apklausomis, apie 30 proc. Lietuvos gyventojų, įskaitant 2/3 šalis rusakalbių, kasdien seka Rusijos televizijos kanalų naujienas, 6–8 proc. kasdien skaito Rusijos interneto portalus.

Bandė įsiskverbti į VRM institucijas ir prezidentūrą

Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ataskaitoje pateikiama informacija atspindi ankstesnius pranešimus apie Rusijos veiklą Lietuvoje. Maskva Lietuvoje pasitelkia Rusijoje veikiančias žvalgybos ir saugumo tarnybas, kibernetinį šnipinėjimą, naudojasi valstybės tarnautojais, neatsargiai besidalinančiais jautria informacija.

Prie grėsmių Lietuvai prisideda ir Maskvai palankus Aleksandro Lukašenkos režimas Baltarusijoje bei jo saugumo ir žvalgybos tarnybų veikla prieš Lietuvą.

Ataskaitoje konstatuojama, kad žvalgyba prieš Lietuvą vykdo Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR), Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) ir Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos tarnyba (GRU).

Rusija tradiciškai verbavo Lietuvos piliečius valstybinėse institucijose ir nevyriausybinėse organizacijose, rinko informaciją techninėmis priemonėmis, rengė ir įgyvendino įtakos operacijas. Rusijos GRU koordinavo savo veiksmus su Baltarusija.

Akivaizdu, kad Rusiją domina viskas: pokyčiai gynybos politikoje, ginkluotė, pajėgumų vystymas, įvairūs mokymai, pratybos, NATO oro policijos misija, parama Ukrainai, šauktiniai.

Beje, Lietuvos pareigūnai mano, kad šauktinių srautais gali būti pasinaudojama bandant prasiskverbti į krašto apsaugos sistemą, infiltruoti užverbuotus asmenis ar ieškant verbavimo taikinių, kurie būtų naudingi ateityje.

FSB veikia Rusijos teritorijoje, tačiau ir ten ji pasiekia Lietuvos piliečius, besilankančius Rusijoje. Dažniausias FSB taikinys – Lietuvos verslininkai Rusijoje. Juos verbuoja siūlydami „stogą“, kontroliuodami vietos verslą, išduodami leidimus užsieniečiams, „prižiūrėdami“ kriminalinį pasaulį.

Ši institucija labai domisi į Rusiją atvykstančiais Lietuvos tarnautojais, buvusiais ar esamais teisėsaugos institucijų darbuotojais, kariais, verslininkais, nevyriausybinių organizacijų darbuotojais. FSB taikosi į asmenis, kurie turi finansinių sunkumų, ieško verslo galimybių Rusijoje, yra lengvai paveikiami, pasižymi prorusiškomis pažiūromis ir neigiamai vertina Lietuvos valstybę.

Tačiau iš esmės tokius asmenis stengiamasi atvilioti į Rusiją ar Baltarusiją ir ten siūloma bendradarbiauti. FSB domina net žmonės, kurie patys nebūtinai prieina prie Rusijai įdomios informacijos, bet gali pasitarnauti bei supažindinti su FSB dominančiais asmenimis.

„2015 m. FSB toliau siekė sukurti informacijos šaltinių ir įtakos agentų tinklą Lietuvos teisėsaugos ir kitose valstybinėse institucijose. 2015 m. balandį nutrauktos FSB operacijos tikslas buvo per tarpinius asmenis užverbuoti Lietuvos vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų pareigūnus ir su jų pagalba vėliau prasiskverbti į kitas valstybines institucijas, tarp jų – Lietuvos Respublikos Prezidentūrą“, – rašoma ataskaitoje, kurios kitoje vietoje pažymima, kad FSB itin domisi Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Rusijos FSB bei Baltarusijos KGB savo teritorijose stengiasi paveikti ir Lietuvos diplomatus bei jų šeimos narius, Lietuvoje naudojamasi diplomatine ar žurnalistine priedanga.

Kaip vyksta verbavimas

Įdomu tai, kad Rusijos susidomėjimo taikiniais tampa Lietuvos pasienio regionai, verbavimo taikiniais pasirenkami tokiuose rajonuose gyvenantys Lietuvos piliečiai, kurie kerta Lietuvos–Kaliningrado ar Lietuvos–Baltarusijos sieną.

Praėjusiais metais Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos sustiprino dėmesį Šakiams, Jurbarkui, Pagėgiams, Šilutei, siuntė agentus ir įvairių institucijų pareigūnus į rajonų savivaldybes, verbavo pasienio gyventojus, verslininkus, teisėsaugos pareigūnus. Ataskaitoje rašoma, kad FSB siekia išmanyti politinę, karinę ir ekonominę situaciją Lietuvos pasienio regionuose, įtraukti į bendradarbiavimo projektus.

Geriausi FSB laimikiai – vykstantys apsipirkti į Rusijos Kaliningrado sritį. Tokiems naivuoliams pateikiami tikri ar suklastoti kaltinimai kontrabanda, sienos kirtimo pažeidimų, jiems siūloma bendradarbiauti žadant užtikrinti neribotas galimybes toliau vežti prekes iš Rusijos. FSB gali susidomėti net tais žmonėmis, kurie neprieina prie slaptos ar riboto naudojimo informacijos, tačiau dažniausiai jų taikiniais tampa kontrabanda užsiimantys asmenys.

Panašiai veikia ir Baltarusija, tik Baltarusijos KGB dar suinteresuota Lietuvoje gyvenančių baltarusių opozicijos veikėjų kontrole ir skaldymu. Tiesa, ataskaitoje pažymima, kad Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos Lietuvoje veikia atsargiau, vengia agresyvių veiksmų, bet aktyviau ir agresyviau veikia savo teritorijoje.

Baltarusijos saugumo tarnybų verbavimą praėjusiais metais, kaip ir anksčiau, dažniau patyrė teisėsaugos institucijų pareigūnai, tačiau verbuojami ir paprasti gyventojai, kurie pažįsta teisėsaugos pareigūnų.

Nesitiki pokyčių Rusijoje

Rusijos ambicijos atkurti savo galią posovietinėje erdvėje ir bandymai skaldyti NATO bei Europos Sąjungą iš esmės išlieka didele grėsme Lietuvai. Rusijos nestabdo nei dramatiškai sumažėjusios naftos kainos, nei sankcijos, nei infliacija ar rublio nuosmukis.

2015 m. Rusijos ekonomika smuko 3,7 proc., infliacija siekė 12 proc., gyventojų realusis darbo užmokestis mažėjo 8 proc., finansavimas gynybai irgi smuko 3,9 proc., bet jau 2016 m. didinamas 0,8 proc. Rusijos karinės išlaidos 2016 m. sieks 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.

Praėjusiais metais Rusijos viduje stiprėjo autoritarizmo tendencijos, didėjo politinės sistemos uždarumas, valstybės resursai naudojami režimą palaikantiems politikos ir ekonomikos subjektams.

„Šios aplinkybės neleidžia atsirasti Rusijos politinio modelio kaitos prielaidoms ir didina tikimybę, kad net ir vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvoje Rusijos vidaus politikos esminių pokyčių nebus“, – sakoma ataskaitoje.

Lietuvos tarnybų ataskaitoje konstatuojama, kad ekonomikos vystymasis nėra Rusijos vadovybės prioritetas, nes tai reikalautų reformų, tuo tarpu reformos laikomos grėsme režimo stabilumui. 2016 m. vyks Rusijos Dūmos rinkimais, 2018 m. – prezidento, todėl veikiausiai bus vengiama bet kokių naujų vėjų, kurie didintų politinę įtampą.

Ataskaitoje teigiama, kad dėl ekonomikos problemų didėsiančią socialinę įtampą veikiausiai bus bandoma valdyti tolesniu propagandos ir kontrolės priemonių stiprinimu.

Užsienio politikoje Rusija siekia atkurti didžiosios valstybės statusą ir dominavimą posovietinėje erdvėje. NATO Maskva vertina kaip kliūtį savo geopolitiniams tikslams, todėl ji siekia Aljanso silpninimo ir vidinės dezintegracijos, trukdo NATO plėtrai ir pajėgumų vystymui. Kremlius bando sulaikyti NATO nuo pajėgumų didinimo Rytų Europoje siūlydamas bendradarbiavimą kovoje su terorizmu.

Ataskaitoje pažymima, kad Rusija ir iki 2014 m., tai yra iki Krymo aneksijos, vykdė prieš Aljansą nukreiptą karinį planavimą, simuliavo karinį konfliktą su NATO, todėl manoma, kad panašūs Rusijos veiksmai ir toliau tęsis, nepriklausomai nuo santykių su Vakarais gerėjimo ar blogėjimo.

Rusijos vykdomas ginkluotųjų pajėgų stiprinimas irgi leidžia įžvelgti kai kurias tendencijas. Rusija nėra pajėgi vykdyti plataus masto konvencinių karinių veiksmų prieš NATO, tačiau gali būti, kad ji net neturi tikslo pavyti ir aplenkti Aljanso. Rusijos tikslas gali būti ne turėti stipresnes pajėgas, bet gebėti įgyvendinti konkrečias užduotis.

„Esminis Rusijos tikslas – ginkluotosios pajėgos, gebančios ypač greitai generuoti pajėgumus konflikto kryptimi kiek įmanoma sumažinant oponento ankstyvojo perspėjimo apie Rusijos pasirengimą kariniam konfliktui galimybes. Rusija siekia, kad jos karinės reakcijos laikas būtų gerokai trumpesnis už NATO. Ji jau šiuo metu gebėtų per 24–48 val. sugeneruoti ir perdislokuoti pajėgumus, kurių pakaktų pradėti kovos veiksmams prieš Baltijos valstybes“, – sakoma ataskaitoje.

Pasirengimui prieš Baltijos šalis – viena arba dvi paros

Dokumente nurodoma, kad kova su terorizmu ir migracijos krizė šiemet turėtų būtų vieni svarbiausių Europos Sąjungos, NATO ir daugelio valstybių darbotvarkėje, ir „tai, tikėtina, turės neigiamų pasekmių Lietuvai, nes dėl jų mažės dėmesys saugumo situacijai Rytų Europoje ir augs rengimasis bendradarbiauti su Rusija“.

„Rusija mėgina įtikinti Vakarus, jog nuoširdus bendradarbiavimas kovoje su terorizmu ir sprendžiant kitas tarptautinio saugumo problemas galimas tik NATO atsisakius gynybos įsipareigojimų bei pajėgumų didinimo Rytų Europoje“, – rašoma dokumente.

Anot institucijų, pernai Maskvos užsienio politikos agresyvumas augo, o patirti ekonominiai sunkumai tik nesmarkiai apribojo Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų aktyvumą.

Kita vertus, pastebima, kad, lyginant su 2014 metais, karinės jėgos demonstravimas Baltijos jūros regione sąlyginai sumažėjo, o tai galėjo lemti finansavimo problemos, įsitraukimas į operacijas Sirijoje ir Ukrainoje ar „demonstruojamas tariamas konstruktyvumas“, siekiant sutelkti dėmesį į Siriją.

Analizuodamos Rusijos karinį pasirengimą, Lietuvos žvalgybos institucijos atkreipė dėmesį, kad Maskva yra pasiruošusi itin greitai permesti pajėgas, o karo metu – izoliuoti konkretų regioną.

„Rusija siekia, kad jos karinės reakcijos laikas būtų gerokai trumpesnis už NATO. Ji jau šiuo metu gebėtų per 24–48 val. sugeneruoti ir perdislokuoti pajėgumus, kurių pakaktų pradėti kovos veiksmams prieš Baltijos valstybes“, – rašoma dokumente.

Dokumente pažymima, kad „galimo konflikto su NATO kryptimis (Baltijos, Juodosios, Barenco jūrų regionuose) Rusija siekia sukurti visumą karinių priemonių, kurios krizės kilimo ar karo atveju turėtų izoliuoti konflikto regioną, maksimaliai apriboti oponento pajėgų patekimą ir galimybes veikti regione“.

Anot Lietuvos pareigūnų, Rusija taikosi ne tik į oponentų karinius pajėgumus, bet pirmiausia – į politinę valią.

„Rusijos vertinimu, kryptingai vystant sukurti efektyvūs pajėgumai, netgi nusileisdami bendrajam NATO koviniam potencialui, maksimaliai apsunkintų NATO veiksmus konflikto regione ir visų pirma pareikalautų iš Aljanso narių politinės valios prisiimti didelius kovinius nuostolius, kurie būtų neišvengiami plečiantis konfliktui“, – pažymi žvalgybos analitikai.

Teroro grėsmė Lietuvoje išliks maža

Lietuvos pareigūnų vertinimu, šiemet teroristinių išpuolių Vakarų Europos valstybėse tikimybė didės, bet Lietuvoje pavojus išlieka mažas. Žvalgybos institucijos pernai nenustatė šalyje veikiančių teroristinių ar ekstremistinių organizacijų, neturima duomenų apie Lietuvos piliečių dalyvavimą konfliktų regionuose Sirijoje ir Irake.

„Tiesioginė teroristinių išpuolių tikimybė Lietuvoje artimiausioje perspektyvoje išliks maža. Ilgalaikėje perspektyvoje terorizmo grėsmė Lietuvai gali išaugti dėl terorizmo grėsmės didėjimo ES valstybėse ir musulmonų bendruomenių radikalizacijos“, – rašoma vertinime.

Pernai „Islamo valstybės“ grupuotės išplatintame skaitmeniniame žurnale ir vaizdo medžiagoje Lietuva buvo paminėta tarp koalicijoje prieš organizaciją dalyvaujančių šalių, bet, anot Lietuvos žvalgybos, šis paminėjimas „nerodo tiesioginio teroristų grasinimo“.

Migracijos krizė, anot vertinimo, daugiausia pavojaus kelia todėl, kad ji skaldo ES vienybę ir „skatins ieškoti sąlyčio taškų su Rusija“.

„Taip pat negatyvų poveikį turės tai, kad migracijos krizė gali gilinti susipriešinimą visuomenėse, sukelti ksenofobišką reakciją ir didinti populistinių radikalių pažiūrų partijų populiarumą“, – perspėja žvalgybos institucijos.

„Gazprom“ toliau gali manipuliuoti Lietuvoje politiniais sumetimais

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ ir toliau gali manipuliuoti Lietuvos dujų rinka politiniais sumetimais, nepaisant to, kad pakeitė kainodarą ir pradėjo prekiauti aukcionuose, teigia Lietuvos žvalgyba.

„Lietuvos žvalgybos institucijų vertinimu, „Gazprom“ planuojami dujų pardavimo aukcionai tik formaliai tenkins EK (Europos Komisijos) raginimą Rusijos koncernui pereiti prie skaidresnės dujų pardavimo sistemos. Nesant išorinės priežiūros, „Gazprom“ ir toliau gali manipuliuoti dujų tiekimu politiniais sumetimais“, – rašoma žvalgybos institucijų trečiadienį paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Reaguodamas į Europos Komisijos antimonopolinį tyrimą, „Gazprom“ 2015 metais pakeitė pagal sutartis Europai parduodamų dujų kainodarą ir išbandė dujų prekybą aukcione.

Baltijos valstybėse „Gazprom“ ketino pereiti prie aukcionų sistemos 2015 metų pabaigoje, tačiau pirmasis aukcionas įvyko tik šių metų kovą – tuomet jis pardavė daugiau kaip 420 mln. kubų dujų, o jas įsigijo šeši pirkėjai, tarp jų – Jonavos trąšų gamintoja „Achema“, valstybės kontroliuojama dujų importo ir tiekimo bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“ (LDT) ir Druskininkams dujas tiekianti bendrovė „Haupas“.

Kiek dujų įsigijo Lietuvos įmonės, neskelbiama, tačiau aišku, kad bendras iš Rusijos šiais metais perkamas dujų kiekis kol kas nesiekia 700 mln. kubų, kurių trūksta iki bendro Lietuvos poreikio – maždaug 2 mlrd. kubų. Didžiąją dalį šaliai reikalingų dujų – 1,35 mln. kubų – įmonės perka iš Norvegijos „Statoil“. Be „Achemos “ ir LDT, jas perka suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekėja „Litgas“.

„Gazprom“ planuoja šiemet klientams visoje Europoje aukcionuose parduoti 6 mlrd. kubų dujų.

Lietuvos žvalgyba taip pat teigia, kad nepaisant „Gazprom“ pasitraukimo iš Lietuvos dujų bendrovių 2014 metais, koncernas siekė išlaikyti pozicijas Baltijos šalyse, kompromituoti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą ir suskystintas gamtines dujas kaip alternatyvą rusiškoms dujoms. Siekdamas šio tikslo koncernas, veikė ir kiekvienoje Baltijos šalyje atskirai, ir regioniniu mastu, rašoma dokumente.

Rusija ir toliau domėjosi investicijomis į svarbius ūkio sektorius

Anot žvalgybos, 2015 metais nemažėjo trečiųjų šalių, dažniausiai Rusijos – per tikrąją pinigų kilmę maskuojančius subjektus, kompanijų susidomėjimas Lietuva. Domėtasi investicijomis į strategiškai svarbius ūkio sektorius bei galimybėmis pasinaudoti kritinės infrastruktūros objektais − Klaipėdos jūrų uostu, geležinkelių infrastruktūra, tarpsisteminėmis elektros jungtimis.

Dokumente rašoma, kad atsivėrus galimybei importuoti pigesnę elektrą iš Švedijos, didėjo Rusijos ir kitų trečiųjų šalių energetikos kompanijų susidomėjimas galimybe eksportuoti elektrą iš Lietuvos ar per Lietuvą, ypač pasinaudojant „LitPol Link“ jungtimi. Į rusiškos elektros eksporto schemas siekė įsitraukti korporacija „Rosatom“, bandanti konkuruoti su išskirtines teises eksportuoti rusišką elektrą turinčiu koncernu „Inter RAO JES“ ir jau nuo 2013 metų aktyviai ieškanti partnerių Baltijos šalyse.

Žvalgyba nurodo, kad Rusijos vadovybė itin jautriai reaguoja į pokyčius energetikos rinkoje ir į bet kokį šalies pozicijų silpnėjimą joje dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, anot dokumento, pajamos iš energetikos sektoriaus yra pagrindinis finansavimo šaltinis svarbiausiems Rusijos valstybiniams projektams ir esminė priemonė, palaikant vidaus politinį stabilumą.

Be to, energetinis dominavimas posovietinėje erdvėje Rusijai leidžia išlaikyti įtaką ir plėsti jos vadovaujamus integracinius susivienijimus. Konfliktinėse situacijose regiono šalių priklausomybę nuo Rusijos energetikos išteklių ir infrastruktūros Rusija gali panaudoti ir dažnai naudoja kaip vieną svarbiausių nekarinio poveikio priemonių.

Anot žvalgybos, nepaisant Rusijos pastangų diversifikuoti eksportą, svarbiausia jos prekybos energetiniais resursais rinka net ir ilgalaikėje perspektyvoje išliks Europa, o dvišaliais santykiais su šios rinkos dalyviais Rusija labai dažnai naudojasi kaip užsienio politikos tikslų įgyvendinimo ir geopolitinių interesų gynimo priemone. Rašoma, kad Baltijos jūros regione, o ypač Lietuvoje, įgyvendinami infrastruktūros, finansiniai ir teisiniai pokyčiai energetikoje vertinami kaip papildoma grėsmė Rusijos saugumui dėl Karaliaučiaus srities priklausomybės nuo energetinių išteklių tranzito per NATO šalį.

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad regione stiprėjant kitoms šalims ir augant konkurencijai, ekonomiškai ir energetiškai nuo Rusijos priklausomos šalys ima reikalauti taikyti lygiateisiškumo principus, o Rusijai vis sunkiau sekasi atgrasyti jas nuo alternatyvių projektų ar reformų įgyvendinimo.

„Silpnėjant Rusijos galimybėms prieš šias šalis taikyti energetinius svertus, regione smarkiai išauga karinių priemonių reikšmė ir jų taikymo tikimybė (konfliktas su Ukraina – ryškiausias to pavyzdys)“, – teigia žvalgyba.

Anot jos, Rusijos – Ukrainos konflikto kontekste taip pat sustiprėjo Europos Sąjungos (ES) vidinę energetikos rinką stiprinantys integraciniai ir diversifikavimo procesai. ES vykdant bendrą energetikos politiką su trečiosiomis šalimis, Rusijos galimybės manipuliuoti dvišaliais santykiais ir skirtingais ES šalių interesais labai sumažėtų, rašoma dokumente.

„Rusija siekia sulėtinti šiuos procesus, viešojoje erdvėje diskredituodama ES Energetinės sąjungos idėją, taip pat siūlydama pasirinktoms ES šalims pelningus projektus ar sandėrius, kurie padeda kelti įtampą ES valstybių tarpusavio santykiuose, o įgyvendinti ilgalaikėje perspektyvoje užkirstų kelius didesnei diversifikacijai“, – teigiama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Šiemet Lietuvoje veikiančios žvalgybos institucijos – Valstybės saugumo departamentas ir Krašto apsaugos ministerijai pavaldus Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas – pirmą kartą paskelbė bendrą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Anksčiau institucijos tai darydavo atskirai, tačiau dokumentų turinys skirdavosi nežymiai.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close