Lietuvoje

2021.01.17 21:00

Į uostamiestį atvykęs Venesuelos lietuvis apie bendravimą su seneliu, norą įsitvirtinti ir naujus iššūkius – sudėtingą kalbą ir šaltį

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.01.17 21:00

Klaipėdos universitete pirmąsias lietuviškas frazes taria sutuoktiniai iš Venesuelos – lietuviškų šaknų turintis Kestutis ir jo žmona Johanna. Į Lietuvą jie atvyko bėgdami nuo ekonominės krizės mums tolimoje šalyje, ten abu paliko artimuosius, draugus, pardavė verslą. Lietuvoje sutuoktiniai tikisi susikurti naują gyvenimą ir galbūt netgi atrasti artimųjų.

Klaipėdos universitete pirmosiomis šių metų dienomis pradėjo veikti Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos akademija. Intensyvūs lietuvių kalbos mokymo kursai ir mūsų šalies pažinimas per kalbą bei bendravimą tęsis mėnesį.

Klaipėdos universiteto Lituanistikos ir užsienio kalbų centro vadovė Jūratė Derukaitė teigė, kad šiemet mokytis lietuvių kalbos kibo 100 kursantų iš 18 šalių.

„Daugiausia žmonių šiemet turime iš Baltarusijos, antroje vietoje – venesueliečiai“, – teigė J. Derukaitė ir pridūrė, kad šioje grupėje yra ir keletas kitų Lotynų Amerikos šalių lietuvių – Brazilijos, Argentinos, Čilės.

Pašnekovė aiškino, kad dažnai užsienio lietuviai išmokti mūsų kalbą nori todėl, jog būtent ši kalba yra jų tėvų ar senelių gimtoji kalba. Šiuo metu lietuvių kalbos besimokantys kursantai iš Venesuelos tam ryžosi dar ir todėl, kad persikėlė gyventi į Lietuvą. Tai yra susiję su Užsienio reikalų ministerijos inicijuotu projektu.

Iššūkiai – sudėtinga lietuvių kalba ir vėsa

Kaip minėta, šiemet Žiemos akademijoje mokosi nemažai lietuviškų šaknų turinčių žmonių iš Venesuelos. Toks yra ir Kestutis Pablo Indriunas Carrizo. Jis drauge su žmona Johanna Zulivis Belmonte Mota į Lietuvą atvyko prieš keturis mėnesius, pusę šio laiko gyvena uostamiestyje. Sutuoktiniai jau taria ir pirmąsias lietuviškas frazes – geba prisistatyti.

Kestutis ir Johanna į Lietuvą atvyko pagal Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos projektą, jo esmė – lietuvių kilmės asmenų perkėlimas į Lietuvą dėl ekonominės krizės Venesueloje.

Sutuoktiniai į Lietuvą atvyko ilgam – ketina čia įsitvirtinti, integruotis į visuomenę, rasti darbus ir kurti gyvenimą.

„Pirmas uždavinys yra gerai išmokti lietuvių kalbą“, – įvardijo Johanna.

Kestutis neslėpė, kad jam lietuvių kalba yra gana sudėtinga ir jos mokytis nėra lengva. Vyras pasakojo, jog lietuvių kalbos nevartojo nuo pat senelio, kuris buvo lietuvis, mirties.

„Kol senelis dar buvo gyvas, šiek tiek ją vartojome, tačiau po jo mirties tokių progų nebeliko“, – pasakojo Venesuelos lietuvis.

Dar vienas iššūkis, be sudėtingos lietuvių kalbos, – klimatas. Kestutis teigė, kad jam čionykštė vėsa yra maloni, tačiau Johannai reikėjo daugiau pastangų ir laiko priprasti prie lietuviško klimato.

„Tačiau jau pripratau, išmokau, kaip reikia rengtis. Velkuosi kelis drabužių sluoksnius. Įpratau“, – su šypsena dėstė moteris.

Tikisi įsitvirtinti Lietuvoje

Abu atvykėliai Lietuvoje tikisi rasti darbus pagal specialybę. Johanna yra gamtos specialistė, o Kestutis – dujų inžinierius.

Pašnekovai neslėpė, jog ryžtis tokiam žingsniui nebuvo lengva. Jiems teko atsisakyti viso iki šiol Venesueloje kurto gyvenimo.

„Buvo sunku palikti artimuosius, draugus, darbą, verslą, viską parduoti. Tikrai buvo sunku. Tačiau nusvėrė argumentas, kad, mūsų nuomone, tai yra puiki proga, puiki galimybė kurti naują gyvenimą“, – dėstė moteris.

Abu pašnekovai dėkojo Raudonojo Kryžiaus organizacijai už suteiktą didelę paramą atvykus į Lietuvą. Kestutis ir Johanna teigė esantys dėkingi Klaipėdos universiteto lietuvių kalbos kursų organizatorei J. Derukaitei už tai, jog ši suteikė jiems puikias galimybes mokytis lietuvių kalbos.

Buvo sunku palikti artimuosius, draugus, darbą, verslą, viską parduoti. Tikrai buvo sunku.

Duomenų, susijusių su Lietuva, daug neišliko

Kestučio senelis ir senelė iš Lietuvos emigravo 1943 m., prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, nes bėgo nuo sovietų. Kestučio teigimu, jo senelis dar spėjo dalyvauti pasipriešinimo akcijose, tačiau daugiau detalių apie tai nėra žinoma.

Atvykęs į Venesuelą Kestučio senelis čia gyveno visą gyvenimą iki pat mirties.

Šeima ir Venesueloje išsaugojo lietuvišką savimonę: Kestutis turi tris seseris, vienos iš jų vardas – Nijolė.

Vis dėlto, tolimoje šalyje neišliko daug duomenų apie Kestučio ir jo artimųjų ryšius su Lietuva. Pasak pašnekovo, šeima buvo didelė, bet po senelių mirties Venesueloje visi jie išsisklaidė, tad senelių namai liko apleisti, viskas išnešiota, dokumentai dingę.

Venesuelos lietuvio nuomone, žmonės ten taip nesaugo šeimos turto ir prisiminimų, kaip Lietuvoje.

Vis dėlto, sutuoktiniai žino kelias lietuviškas pavardes ir geriau pramokę lietuvių kalbos ketina ieškoti artimųjų Lietuvoje.

Mokosi nuotoliniu būdu

Klaipėdos universitete lietuvių kalbos pamokos vyksta nuotoliniu būdu. Tai yra antra Klaipėdos universiteto nuotolinė akademija.

„Vasarą mes ryžomės tokiam eksperimentui ir patirtis buvo tokia sėkminga, kad jau artėjant žiemai, žinodami, kad kursai negalės vykti kitu būdu, mes buvome nusiteikę drąsiai ir entuziastingai, nes mūsų būgštavimai, buvę prieš pirmąją nuotolinę akademiją, išsisklaidė 100 proc. ir, kas buvo visai netikėta, pasirodo, kad esama ir didelių privalumų“, – nuotolinį mokymo būdą apibendrino J. Derukaitė.

Pasak jos, dirbant nuotoliniu būdu žmonėms pavyksta geriau susikaupti, dėstytojai labiau individualizuoja savo dėmesį. Be to, tik nuotolinis mokymas leidžia pamokose dalyvauti daugybei žmonių iš įvairiausių pasaulio šalių, mat gyvai tą padaryti būtų ypač brangu ir sudėtinga.

Žiemos akademijoje visi 29 venesueliečiai, iš jų 27 – lietuvių kilmės, mokosi labai stropiai. Anot J. Derukaitės, kursas intensyvus, po kelias valandas dirbama kartu su dėstytojomis, kursantams taip pat skiriama savarankiškų namų darbų užduočių, vyksta ir konsultacijos su ispaniškai kalbančiomis dėstytojomis.

Populiariausi