Lietuvoje

2021.01.12 15:20

Juknevičienė ir Andrikienė apie Sausio 13-ąją: tokios žmonių vienybės nei iki tol, nei paskui neteko matyti ir pajusti

Agnė Skamarakaitė, LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2021.01.12 15:20

Aukščiausiosios Tarybos (AT)-Atkuriamojo Seimo narės Rasa Juknevičiene ir Laima Andrikiene LRT RADIJUI sako, kad įtampa šalyje tvyrojo žymiai anksčiau, nei prasidėjo jų kulminacija tapę Sausio įvykiai. L. Andrikienė sako negalinti pamiršti žmonių vienybės ir „to neapsakomo dvasios pakilimo jausmo“.

LRT tęsia Sausio 13-osios trisdešimtmečiui skirtus pokalbius. Šį kartą su dviem politikėmis, AT-Atkuriamojo Seimo narėmis.

Įtampą jautė nuo pat Kovo 11-osios

Jaunesnei kartai, kuri ten nedalyvavo ir viso to savo akimis nematė, gali atrodyti, kad Sausio 13-oji buvo toks smūginis, vienas fiksuotas įvykis, spėja R. Juknevičienė. Tačiau, anot jos, sausio 13-oji iš tiesų buvo tik tos ilgai besitęsiančios įtampos kulminacija. Buvusi krašto apsaugos ministrė pasakoja, kad bauginimai ir blokados prasidėjo daug anksčiau, o įtampoje ilgus mėnesius gyveno visa šalis.


„Iš tiesų toje įtampoje mes pradėjome gyventi daug anksčiau. Nuo pat Kovo 11-osios buvo ir blokados, ir daug įvairių gąsdinimų. Nuolat ir naktis praleisdavome AT. Aš jau nekalbu apie tuometinį AT pirmininką, apie jo aplinką.

Jau nuo sausio 8 dienos ypatingai pradėjo aiškėti ta įtampa. Prieš tai buvo ir Vyriausybės atsistatydinimas, Kazimieros Prunskienės. Buvo ir tas garsusis kainų pakėlimas, nesiderinus su AT, ir tokiu būdu sukelta sumaištis.

Tai buvo tyčia infiltruoti žmonės, atvykę iš Rusijos. Pskovo daliniai. Mes gi negalėjome kontroliuoti nei oro erdvės, nei oro uostų. Čia buvo sovietinė kariuomenė, veikė KGB. Taigi visos tos aplinkybės buvo čia, viduje.

Dabar jau aišku, kad tai buvo tyčia infiltruoti žmonės, atvykę iš Rusijos. Pskovo daliniai. Mes gi negalėjome kontroliuoti nei oro erdvės, nei oro uostų. Čia buvo sovietinė kariuomenė, veikė KGB. Taigi visos tos aplinkybės buvo čia, viduje. Ir ta įtampa kilo. O Sausio 13-oji, jos naktis buvo pati tos įtampos kulminacija“, – pasakoja R. Juknevičienė.

Kelias į pergalę

Tačiau ir po Sausio 13-osios ta įtampa niekur nedingo, toliau pasakojimą tęsia Atkuriamojo Seimo narė. „Buvo ir sausio 14-oji, ir 15-oji, ir daug kitų naktų, kurios lygiai taip pat buvo pavojingos“, – tikina Kovo 11-osios akto signatarė.

Politikė dabar sako besidžiaugianti tuo, kad susirinkę žmonės sustabdė okupantą. Anot jos, nors tuo metu ir atrodė, kad mūšį laisvės trokštantys Lietuvos piliečiai pralaimėjo, tačiau iš tiesų tai buvo kelias į pergalę.

Ta tylinti minia. Tyli, beginklė, bet spinduliuojanti tokią jėgą, kad prieš ją tankai ir šarvuočiai atrodė esą tik žaisliukai.

„Tuo metu mūšis, atrodė, buvo pralaimėtas, tačiau iš tiesų jis buvo laimėtas, – sako R. Juknevičienė. – Laimėtas todėl, kad žmonės sustabdė tolimesnius planuotus veiksmus. Buvo planuotas ir AT užėmimas, tos valdžios nuvertimas. Toks buvo Sovietų Sąjungos planas.“

Žavėjo žmonių spinduliuojama vienybė

AT-Atkuriamojo Seimo narei Laimai Andrikienei didžiausią įspūdį per Sausio įvykius paliko žmonės. „Ta tylinti minia. Tyli, beginklė, bet spinduliuojanti tokią jėgą, kad prieš ją tankai ir šarvuočiai atrodė esą tik žaisliukai“, – prisiminimais dalinasi signatarė. – Ir tik tą dieną, kartą gyvenime, pajutau, kokia jėga gali sklisti iš tylinčių, bet apsisprendusių žmonių, iš piliečių, kurie tikrai žino, kodėl jie čia yra. Čia ir dabar. Ir kad iš šios vietos jie niekada nepasitrauks.“

Ir tik tai tą dieną, kartą gyvenime, pajutau, kokia jėga gali sklisti iš tylinčių, bet apsisprendusių žmonių, iš piliečių, kurie tikrai žino, kodėl jie čia yra. Čia ir dabar. Ir kad iš šios vietos jie niekada nepasitrauks.

Į atmintį buvusiai europarlamentarei įsirėžė ir kunigas Robertas Grigas. „Prisimenu, einu prie savo kabineto ketvirtame aukšte, pagrindiniuose rūmuose. Mano kabineto langas išėjo į parlamento vidinį kiemą. Mačiau ir tuos besibūriuojančius, kurie buvo priešiškai nusiteikę.

Taigi, Sausio 13-ąją einu koridoriumi ir matau kunigą Robertą Grigą. Sakau: „Kunige, ką jūs čia darote?“ O jis atsakė: „Aš atėjau išpažinčių išklausyti ir jų išrišimo duoti“. Jis čia pat prasitarė, kad neturi, kur prisiglausti.

Man tada įsirėžė jo, kaip kunigo vaidmuo. Neprisimenu, kokia tai buvo diena, tačiau mes salėje, kolektyviai, mintyse išpažintį atlikome ir pasiruošėme mirti.

Aš jam atidaviau savo kabineto raktą ir pasakiau: „Būkite tiek, kiek reikia“, – savo prisiminimais dalinasi L. Andrikienė. – Man tada įsirėžė jo, kaip kunigo vaidmuo. Neprisimenu, kokia tai buvo diena, tačiau mes salėje, kolektyviai, mintyse išpažintį atlikome ir pasiruošėme mirti.“

Neapsakomas dvasinis pakylėjimas

Taip pat niekada nepamiršiu to kvapo – Molotovo kokteilių kvapo, sako L. Andrikienė. „To kvapo buvo prisipildęs visas AT pastatas“, – tikina ji.

Juk nuo bet kokios žiežirbos galėjome virsti Pilėnais, tačiau vis tik užteko labai žaliems mūsų gynėjams, savanoriams ir mums, jauniems politikams, labai žaliems politikams, užteko suvokimo, supratimo, kokių būtiniausių priemonių mes galime imtis.

Politikė džiaugiasi, kad nors tada ir buvo jauni politikai, tačiau sugebėjo susivokti, kokių būtiniausių priemonių AT reikia imtis. „Ir tikrai, juk nuo bet kokios žiežirbos galėjome virsti Pilėnais, tačiau vis tik užteko labai žaliems mūsų gynėjams, savanoriams ir mums, jauniems politikams, labai žaliems politikams, užteko suvokimo, supratimo, kokių būtiniausių priemonių mes galime imtis“, – sako L. Andrikienė.

Pašnekovė tomis įtemptomis dienomis sako sulaukusi ir tokių skambučių, kuriuose buvo prašoma kokių nors daiktų, kuriais parlamento gynėjams galima būtų apsiginti. „Prisimenu ir žmones, man skambinančius ir sakančius: „Gal turite ką nors, kuo būtų galima gintis? Mes čia aplinkui Aukščiausiąją Tarybą vaikštome, bet mes net kokio pagalio neturime, kad galėtume pritvoti, jeigu jie čia eitų“, – prisimena politikė. – Žmonės paprastų dalykų prašė.“

Tai buvo visos tautos toks išsigryninimas, pakilimas, dvasios pakilimas. Niekada iki tol, tų dienų, ir niekada po to man gyvenime neteko patirti ir matyti.

Prisimenu ir savo tėtį, atvažiavusį iš Druskininkų, toliau pasakoja L. Andrikienė. „Jį mama išsiuntė ginti parlamento ir pasakė: „Mes esame pakankamai seni, tai tu gulk po tanku, jei tankai važiuos į Aukščiausiąją Tarybą, nes tie, kurie yra AT, jie yra jauni ir reikalingi Lietuvai, ir jie turi gyventi“, – mamos žodžius perpasakoja pašnekovė. – Jiems (tėvams – LRT.lt) tada buvo apie 60 metų, tiek, kiek man dabar.“

Politikė tikina niekada neužmiršianti Sausio 13-osios dar ir dėl to, kad tą dieną pajuto tokį tautos vieningumą ir dvasinį pakylėjimą, kokio, tikina, daugiau niekada nebepatyrusi. „Tai buvo visos tautos toks išsigryninimas, pakilimas, dvasios pakilimas. Niekada iki tol, tų dienų, ir niekada po to man gyvenime neteko patirti ir matyti“, – sako Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narė Laima Andrikienė.

Viso pokalbio su Rasa Juknevičiene ir Laima Andrikiene klausykitės radijo įraše.


Parengė Vismantas Žuklevičius.

Populiariausi

Į Kauną atskraidintos apsaugos priemonės.
9

Lietuvoje

2021.04.22 10:06

SAM kreipiasi į prokurorus – Lietuvos medikų nepasiekė maždaug 20 vagonų apsaugos priemonių

žala – daugiau nei 900 tūkst. eurų; atnaujinta 13.24
9
Greitoji pagalba

Lietuvoje

2021.04.22 17:13

Tragedija Vilniuje: šalia daugiabučio namo rastas mirusio mažamečio kūnas

pareigūnai kol kas neatmeta įvairių mirties versijų
Jaroslavas Narkevičius

Lietuvoje

2021.04.22 13:47

Narkevičius nenumano, kur įtariamai galėjo dingti apsaugos priemonių siunta, buvęs viceministras spėja klaidas dokumentuose

„Hoptrans logistics“: prekių trūkumai nebuvo nustatyti; atnaujinta 15.05