Lietuvoje

2021.01.15 05:30

Laidos apie Pukelį Malinauską įvarė į kampą: gresia tūkstantinės baudos, iškilo senas keblus klausimas, kas yra žurnalistas

Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.01.15 05:30

Tinklalaidės rengėjo Skirmanto Malinausko akistata su verslininku Arūnu Pukeliu įstūmė tinklaraštininką į situaciją, kai kasdienybe tapo teisiniai reikalai ir kilo grėsmė patirti rimtų finansinių nuostolių. O ir klausimą, kas jis yra – žurnalistas ar ne, iškėlė.

S. Malinauskui gresia didžiulė bauda – po 300 eurų kasdien, jei jis neišpildysiantis A. Pukelio pageidavimo – ištrinti vieną laidą. S. Malinauskas mano, kad teismo sprendimas patenkinti tokį lūkestį yra ydingas tiek žiniasklaidai, tiek turinio kūrėjams įvairiuose interneto kanaluose.

Bendra A. Pukelio pretenzijų S. Malinauskui suma viršija 110 tūkst. eurų.

Siekdamas apsaugoti savo šeimos turtą, S. Malinauskas šią savaitę įsteigė bendrovę „Tiesa yra“ – tapo direktoriumi ir savininku.

„Iki šiol už viską atsakiau savo ir savo šeimos turtu. Jo nedaug – vienas 2012 m. fordas ir vienas trijų kambarių butas, už kurį moku paskolą. Mes aiškiai matome, kad Švinius teikdamas milžiniškus ieškinius siekia ne teisingumo, o maksimaliai apsunkinti gyvenimą man ir mano šeimai. Pvz., jis gali reikalauti areštuoti mano turtą, sąskaitas, būstą.

Todėl priėmiau sprendimą steigti ribotos atsakomybės juridinį asmenį ir jam perduoti savo kanalo valdymą. Kitaip tariant, nuo šiol Youtubo kanalas Skirmantas Malinauskas priklauso UAB „Tiesa yra“, – feisbuke paaiškino S. Malinauskas.

Gynimosi kelias buvusiam premjero patarėjui S. Malinauskui būtų kitoks, jei jis įgytų žurnalisto statusą, bet jis sako sąmoningai pasirinkęs būti tinklaraštininku. Nors tai ir kainuoja daug laiko bei pinigų.

Anot Vilniaus universiteto profesorės advokatės Liudvikos Meškauskaitės, Lietuvoje nyri į neaiškumą, kai nori suprasti, kas yra žurnalistas ir kas yra tinklaraštininkas.

Tą atkartojo ir komunikacininkas Liutauras Ulevičius, į šį klausimą ieškojęs atsakymo prieš gerą dešimtmetį.

Į duris pasibeldė antstolės padėjėja

Kelios dienos prieš Kūčias S. Malinauskas savo elektroniniame pašte išvydo antstolio raštą, kuriame parašyta, kad S. Malinauskui gresia 300 eurų per dieną bauda bei atsakomybė už teismo negerbimą, jei skubiai neįvykdys Vilniaus apylinkės teismo paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių.

„Net nesupratau, apie ką kalbama. Paskambinau savo advokatui prašydamas išsiaiškinti. Paaiškėjo, kad mano byloje nieko nepasikeitė. Bet yra pradėta kita civilinė byla. Manęs yra prašoma ištrinti naujausią epizodą apie A. Pukelį. Tiesa, dabar tai nebėra naujausias epizodas“, – pasakojo S. Malinauskas.

Jis neslėpė, kad tąsyk sutrikti paskatino ir gresianti bauda, mat tai būtų didelė našta.

„Man tai didžiulė bauda, be to, tai būtų nelaisvės iki trejų metų grėsmė už teismo negerbimą, jei taip būtų įvertintas mano veiksmas. Advokatas patarė kol kas nieko nesiimti, nes yra dvi savaitės, per kurias galima skųsti tokį sprendimą“, – sakė S. Malinauskas.

Tačiau Kūčių išvakarėse S. Malinauską aplankė antstolio padėjėja ir paragino vykdyti teismo sprendimą, paprašė pasirašyti dokumentus.

S. Malinauskas su advokatu apskundė tiek tokį teisėjo sprendimą, tiek antstolio veiksmus.

S. Malinauskas turi 6,5 tūkst. „Patreon“ rėmėjų ir gauna per 24 tūkst. eurų iki mokesčių per mėnesį.

„A. Pukelis apeliuoja į pinigus, kuriuos uždirbau per pusmetį „Patreon“ paskyroje. Bet jis pamiršta kelis dalykus. Pirmas dalykas – mokesčiai, antras – „Patreon“ platformos mokesčiai, išlaidos, kurias patyriau rengdamas epizodus“, – aiškino tinklaraštininkas.

Šiuo metu sąskaitomis jis naudotis gali.

Teisingumo ieškos teisme

A. Pukelis sakė, kad jo pagrindinis siekis – priversti žmogų laikytis įstatymų.

„Jei žmogus tiesioginiame eteryje kaltina kitą žmogų žmogžudystėmis, vaikų sudeginimais, katras žmogus gali nereaguoti. Tikiu, kad šiandieną teisingumo galiu ieškoti tik teisme. Jo ir ieškosime. O teisinius argumentus turėtų pasakyti advokatai. Nenorėčiau formuoti išankstinės nuomonės. Viską išsiaiškinsime teisme.

Nereikia kurti galbūt tokių dalykų, kurių nebuvo, tam pritraukiant auditoriją ir manipuliuojant žmonėmis“, – trumpai savo tikslą apibūdino A. Pukelis.

Žurnalistas ar ne žurnalistas?

Šioje istorijoje yra dar vienas niuansas – vienokia atsakomybė tenka žurnalistui – žiniasklaidos priemonės darbuotojui arba žurnalistų profesinės sąjungos nariui, kitokia – interneto kanalo kūrėjui. Visuomenės informavimo etikos asociacija priėmė sprendimą, kad S. Malinauskas nėra žurnalistas. Taip jis tvirtina ir pats.

„Kaip vertinu tokį sprendimą? Labai paprastai. Kas yra žurnalistas, o kas ne, tai nėra vidinio apsisprendimo klausimas. Jei kiekvienas žmogus, kuris turi „Youtube“ kanalą, būtų pripažintas žurnalistu, mes turėtume labai paprastą situaciją. Bet kuris žmogus kreiptųsi ne į Vyriausybės asmenų aptarnavimo skyrių, o į spaudos skyrių ir prašytų, kad jam per parą būtų pateiktas atsakymas, nes jis yra žurnalistas, prašytų akreditacijų, nemokamų Registrų centro duomenų. Tuomet turėtume situaciją, kuri spręsta galybę kartų.

Socialinis tinklas, „Youtube“ kanalas nėra žiniasklaidos priemonė. Paskambinęs, ką ir padariau, Arūnui Pukeliui, teisiškai negaliu naudoti įrašo, nes tai yra dviejų privačių asmenų pokalbis.

Jei būčiau pripažintas žurnalistu, man ir bet kuriam „Youtube“ kanalo kūrėjui tai būtų nepakeliama našta. Bet puikiai suprantu, kad yra žmonių, kurie naudojasi „Youtube“ ir kurie yra žurnalistai. Aš pasirinkau nebūti žurnalistu. Šis dalykas sukėlė daug diskusijų. Ir aš tai suprantu. Mat iškyla klausimas, kaip reguliuoti tokį kūrėją“, – kalbėjo S. Malinauskas.

Jis sutinka, kad etikos standartai, kurie keliami žurnalistams, turėtų būti taikomi ir turinio kūrėjams „Youtube“ ar kituose kanaluose.

„Antraip atsiveria platus laukas piktnaudžiauti. Kitas dalykas, o tai labai blogas dalykas kūrėjams, tu iškart gali keliauti į teismą, o teismas yra didžiulis vėzdas. Galiu pasakyti paprastai tiems, kurie su tuo nesusidūrė: man jau teko atlikti vienuolika procesinių žingsnių: yra A. Pukelio ieškinys, mūsų atsakymas, A. Pukelio skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmame procese, mūsų atsakymas, tada raštas antrame procese, tada mūsų du skundai dėl teismo ir antstolių sprendimo.

Ką noriu pasakyti? Tai yra milžiniški pinigai, tai nepakeliama našta. Jei neturėčiau „Patreon“, neįsivaizduoju, kaip aš ar kitas „Youtube“ kanalo kūrėjas galėtų skirti tūkstančius eurų vien tam, kad galėtų dalyvauti teismo procese. Turtingam verslininkui tai nėra problema. „Youtube“ kūrėjui tai yra milžiniška problema.

Susiduriu su tuo dalyku, kaip liaudyje sakoma, kas turi pinigų, tas gali sau leisti pakovoti dėl teisingumo. Jei neturėčiau, turėčiau pripažinti visas A. Pukelio pretenzijas, ištrinti visus epizodus ir nuleidęs galvą eiti kurti toliau“, – kalbėjo S. Malinauskas.

Kad gautų duomenis, jis, nebūdamas žurnalistu, sudarė partnerystės sutartį su viena bendrove, bet iškyla kitų bėdų.

„Manęs pradėjo klausinėti, kodėl nepateikiu kitų pusių atsakymų. Skambinęs esu labai daug kartų, man žmogus pasakydavo: o kas jūs esate toks?“ – pasakojo tinklaraštininkas.

Kodėl jis nesirinko būti žurnalistu, jei iškyla tiek keblumų?

„Aš sąmoningai noriu įveikti šį kelią, prisiimti visą atsakomybę, nes noriu suprasti, kokia praktika susiformuos Lietuvos teismuose“, – atsakė S. Malinauskas.

Jis pridūrė: „Galėjau įstoti į tarptautinę žurnalistų organizaciją, bet to nedariau. Aš savęs nebetraktuoju kaip žurnalisto, aš save traktuoju kaip vaizdo tinklaraštininką. Jei tie patys teisėjai pasižiūrėtų, kas vyksta JAV, Rusijoje, pažiūrėtų į tą patį Michaelį Moorą, kuris transliuoja nuo Kapitolijaus kalno, kai jis sako, kad Trumpą reikėjo suimti, naudoti ginklą, suprastų, kad tai net ne žurnalisto, tai blogerio, piliečio požiūris. Iš tavęs negali būti taip reikalaujama kaip kad iš žurnalisto, juos labai gerbiu, jie padaro didelį darbą, redakcijos turi savo politiką, yra trijų lygių informacijos tikrinimo politika. Kai kurie yra keliomis galvomis už mane aukščiau.“

Per dešimtmetį atsakymo nerado

Į kokią padėtį dabar patekęs S. Malinauskas, gerai supranta tinklaraštininkas ir komunikacininkas Liutauras Ulevičius.

Dar 2009 metais jam teko vaikščioti po teismus ir aiškintis, ar jis žurnalistas, tąsyk jis bylinėjosi su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija dėl žurnalisto akreditacijos. Tuomet, dar turinio kūrėjams socialiniuose tinkluose neįgijus pagreičio, jis išgirdo teismo sprendimą – jis yra žurnalistas, tačiau su tam tikromis sąlygomis.

„Pagal dabartinį Visuomenės informavimo įstatymą ir teismų praktiką, kurią kuriant man ir pačiam teko dalyvauti, žurnalistu laikytinas žmogus, kuris profesionaliai renka, doroja ir viešina informaciją“, – sakė L. Ulevičius.

Jis sakė, kad teisine prasme asmuo tampa žurnalistu, kai jis profesionaliai nuosekliai dirba su informacija.

„Ar tai būtų influenceris, rašantis apie keksiukų kepimą, ar tai būtų žinomas žmogus, kuris kelia į viešumą blogybes ir gina viešąjį interesą. Ir tas, ir tas teisine prasme laikytinas žurnalistu“, – sakė tinklaraštininkas.

Jis kritikavo Visuomenės informavimo etikos asociaciją ir jos komisiją, kuri pripažino, kad S. Malinauskas nėra žurnalistas.

„Žmonės bando pritaikyti senas taisykles naujai realybei. Į šią asociaciją žmones deleguoja žiniasklaidos dariniai, kurie su socialiniais tinklais neturi nieko bendra.

Ten nėra nė vieno tinklaraštininko, nė vieno nuomonės formuotojo. Tuomet išeina, kad tinklaraštininkus netiesiogiai teisia žmonės, kurie menkai išmano šią sritį. Tuomet natūraliai kyla noras atsiriboti nuo šios sistemos. Todėl ir suprantu, kodėl Skirmantas bando nutolti nuo viso šito“, – kalbėjo L. Ulevičius.

Prieš dešimt metų, anot jo, buvo kitokios aplinkybės, socialinė žiniasklaida buvo kitokio lygio. Netgi europine prasme teisės principai dar nebuvo aiškūs.

„Net ir dabar vyksta diskusija dėl naujos direktyvos perkėlimo į teisės aktus, yra Visuomenės informavimo įstatymo projektų paketas, jais bandoma pakeisti tą įstatymą, įtraukiant socialines platformas. Bet tai tik procesas, mes dar nesame sutarę, kaip tai darysime.

2009 metais kilo klausimas, kaip žurnalistu gali būti laikomas tas, kas nėra klasikinis žurnalistas. Dabar daugelis pagal nutylėjimą pripažintų, kad tai yra žurnalistas. Tačiau dabar kyla jau kitas klausimas: jei jie – žurnalistai, tuomet kaip dėl atsakomybės, pareigų, teisių?“ – apie vis dar neaiškumo gaubiamas sąvokas kalbėjo L. Ulevičius.

Advokatė: įstatymas yra sustabarėjęs, nesusijęs su gyvenimu

Vilniaus universiteto profesorė, advokatė Liudvika Meškauskaitė sakė, kad problema yra ta, kad žurnalisto statuso sąvokos apibrėžimas iki šiol yra neišspręstas reikalas.

„Ši sąvoka yra guminė, ją galima interpretuoti labai plačiai. Pagal Visuomenės informavimo įstatymą, žurnalistas – tas, kuris profesionaliai renka ir skleidžia informaciją turėdamas sutartį su visuomenės informavimo priemone arba būdamas žurnalistų profesinės sąjungos nariu.

Sąvoka yra labai plati, į ją galima daug ką sutalpinti. Ir viskas priklauso nuo to, kaip ją interpretuosime. Turiu pasakyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 metais tinklaraštininko L. U. byloje išaiškino, kad šiandienėje demokratinėje visuomenėje, kur yra žodžio laisvės viršenybė, pirmenybė, tinklaraštininkas prilyginamas žurnalistui. Tokia yra teisminė praktika. Tačiau pabrėžiama, kad tai turi būti daroma profesionaliai.

Palyginimui: galiu feisbuke kuo nors pasidomėjusi parašyti, bet aš iš tos veiklos negyvenu, o žurnalistas apibrėžiamas kaip profesionaliai renkantis informaciją.

Todėl būčiau linkusi manyti, kad žurnalisto sąvoką reikėtų vertinti plačiau. Ar tai tinklalaidės, ar „Youtube“ kanalas, ar internetinė televizija, ar kitokiu internetiniu būdu skleidžiama informacija ir žmogus iš to gyvena, jis turėtų būti prilyginamas žurnalistui“, – aiškino advokatė.

Ji pabrėžė, kad įstatymų leidėjas turėtų žurnalisto sąvoką sukonkretinti. O Visuomenės informavimo asociacijos sprendimas, kad S. Malinauskas nėra žurnalistas, ją nustebino.

„Jis yra profesionalus, žinomas žurnalistas. Tad pati išvada mane šiek tiek nustebino. Bet nesu susijusi su ta byla, nežinau detalių, gal yra kokių nors ypatingesnių argumentų. Tačiau kyla klausimas, kokia tai yra veikla? Akivaizdu, kad tai žurnalistinė veikla. Antraip nerandu atitikmenų. Šitoje srityje yra daug paradoksų. Gyvenimas eina į priekį, atsiranda naujų technologijų, formų, o mūsų įstatymas toks sustabarėjęs, įstatymas nesusijęs su gyvenimu“, – svarstė advokatė.

Anot jos, žmogui, kuris tokia veikla užsiima, būtų naudingiau įgyti žurnalisto statusą.

„Bet kokiu atveju atsakomybė yra ir tuomet, jei tu esi pripažintas žurnalistu, ir tuomet, jei nesi. Bet žurnalistas turi tam tikrų specifinių teisių – gali greičiau gauti informaciją, neatskleisti informacijos šaltinio, akredituotis valstybės institucijose. Tad tai naudinga pačiam žmogui“, – kalbėjo L. Meškauskaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt