Paskutinėmis darbo ministerijoje savaitėmis buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika skyrė solidžią priemoką Aplinkos apsaugos departamento (AAD) vadovei. AAD atstovai sako, kad priemoka skirta už papildomas užduotis, bet naujasis ministras Simonas Gentvilas aiškinasi, ar viskas atlikta sąžiningai.
Kaip rašoma dokumente, kurį matė portalas LRT.lt, buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika lapkričio 23 dieną pasirašė įsakymą, kuriuo AAD vadovei Olgai Vėbrienei paskyrė 40 proc. algos dydžio priemoką.
Nurodoma, kad tokia priemoka O. Vėbrienei skiriama nuo 2020-ųjų lapkričio 23-osios iki šių metų birželio 30-osios.
Naujojo aplinkos ministro Simono Gentvilo atstovas spaudai Marijus Gailius portalui LRT.lt patvirtino, kad ministerijos teisininkai perdavė ministrui informaciją apie tokią O. Vėbrienei skirtą priemoką.
„Apie šitą įsakymą ministras yra informuotas. Jis dabar politiškai vertina tokios priemokos adekvatumą pavaldžios įstaigos vadovei, ypač turint mintyje, kad Aplinkos apsaugos departamente dirba apie pusę tūkstančio darbuotojų, o paprastų inspektorių atlyginimai tokiomis aukštomis priemokomis nekyla. <...> Tai yra labai keista. Kol kas mes aiškinamės situaciją“, – ministro poziciją perdavė M. Gailius.
AAD Komunikacijos skyrius informavo, kad O. Vėbrienė jai paskirtos priemokos komentuoti nenori ir siūlo dėl to kreiptis į K. Mažeiką. Portalui LRT.lt susisiekti su K. Mažeika kol kas nepavyko.
Tačiau departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Arūnas Malinovskis portalui LRT.lt sakė: „Kadangi ministras buvo skyręs papildomas užduotis direktorei, buvo už tai numatęs papildomas priemokas.“
Tiesa, kokios papildomos užduotys skirtos direktorei, A. Malinovskis pasakyti negalėjo.
Priedas skirtas už didesnį darbo krūvį
Pats buvęs ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad priedas departamento vadovei buvo skirtas įvertinus karantino laikotarpiu išaugusį darbo krūvį.
„Man atrodo, buvo skirta visiems vadovams. Šiuo atveju, tai buvo, jeigu kalbame apie tą laikotarpį, kai buvo karantinas, nebuvo pilna komplektacija darbuotojų. Tai už papildomą darbo krūvį turbūt yra normalu ir logiška, kad vadovas arba darbuotojas yra skatinamas. Jeigu yra nesukomplektuota komanda ir yra lėšų, kurios gali būti naudojamos ir vadovas dirba padidintu krūviu, turbūt yra logiška“, – aiškino K. Mažeika.
Tiesa, pats jis suabejojo, ar priedas departamento vadovei yra skirtas ir mokamas iki liepos.
„Turėtumėte patikslinti, ar tikrai taip gali būti – iki liepos. Daugiausiai – iki biudžeto pabaigos yra naudojama, iki gruodžio“, – pastebėjo K. Mažeika. Dokumente, kurį matė portalas LRT.lt, priedo mokėjimo terminas nurodytas būtent iki birželio 30 d.
Vis dėlto, kadenciją baigęs ministras teigė, jog būtų logiška, kad priedas departamento vadovei būtų pratęstas ir šiemet.
„Krūviai dideli, matome, problemų – begalė ir matome, kad institucija tikrai tvarkosi pakankamai gerai, palyginus su praėjusiu laikotarpiu“, – aiškino pašnekovas.
Komiteto pirmininkė: man tai kelia daug klausimų
Parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė portalui LRT.lt sakė, kad visai neseniai AAD direktorė buvo kviesta į komiteto posėdį pasikalbėti apie darbus ir viziją. Klausimų A. Gedvilienei kyla ir dėl O. Vėbrienei skirtos priemokos.
„Viešojoje erdvėje pasigirsta klausimų apie tai, kaip buvo formuota vadovybė, tai tas priedas tik patvirtina visuomenėje keliamus klausimus, ar tikrai vadovybei išmokami priedai yra teisingi. Juolab, kad AAD pareigūnai, aplinkosaugininkai, dirbantys tiesioginį darbą, skundžiasi mažais atlyginimais ir per mažais priedais.
Reikėtų gerokai pasigilinti, už ką ta priemoka, ar tikrai teisinga nueinančiam ministrui spręsti dėl tokios ženklios priemokos, ar dėl to neturėtų spręsti ateinanti nauja Vyriausybė. Man tai kelia daug klausimų“, – portalui LRT.lt sakė A. Gedvilienei.
Nekorektiškas nueinančios valdžios sprendimas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius dr. Vitalis Nakrošis pastebėjo, kad dabartiniu Valstybės tarnybos įstatymu yra kiek atrištos rankos laisviau motyvuoti valstybės tarnautojus.
„Tai galbūt ir yra tokios galimybės, bet šiaip išeinančiai valdžiai yra nelabai korektiška priimti tokius reikšmingus sprendimus dėl vadovų arba dėl jų darbo sąlygų, kurios galioja kitos Vyriausybės valdymo laikotarpiu“, – pastebėjo V. Nakrošis.
Pašnekovas pastebėjo, kad anksčiau tokie veiksmai buvo reglamentuojami griežčiau. Anksčiau vadovai turėjo mažiau galimybių motyvuoti savo darbuotojus ir buvo kiek mažesnis pastarųjų darbo užmokestis.
„Iš esmės, tendencija buvo gera. Pagal naują įstatymą buvo numatyta didinti darbo užmokestį ir mažinti valstybės tarnautojų skaičių. Tai iš dalies įvyko. Ne tiek, kiek Sauliaus Skvernelio Vyriausybė ketino padaryti. Man atrodo, ketino sumažinti tarnautojų skaičių 20 proc. Tikrai tiek nesumažino, bet tai sudarė sąlygas didinti darbo užmokestį, kad sąlygos valstybės tarnyboje būtų patrauklios“, – dėstė mokslininkas.
Jis pastebėjo, kad tai ypač svarbu vadovams, mūsų valstybėje darbo užmokesčio sistema yra santykinai plokščia – nėra didelio skirtumo tarp vadovų ir specialistų valstybės ir savivaldybių institucijų, todėl kartais sudėtinga motyvuoti vadovus.
Vis dėlto, specialistai dėl tokio buvusio ministro sprendimo atitikimo teisinėms normoms – kol kas neskuba vienareikšmiškai pasisakyti.
Valstybės tarnybos departamento direktorius Gediminas Miškinis aiškino, kad pagal dabartinį įstatymą per kalendorinius metus priedai gali būti skiriami 6 mėnesių laikotarpiui už darbuotojui tenkantį papildomą darbo krūvį, veiklas ar kito darbuotojo pavadavimą.
Tačiau pastebima, kad paprastai tokie sprendimai yra priimami priėmus metų biudžetą kai yra sudaromi ministerijų veiklų planai, nes iki tol nėra žinoma, ar numatyti finansai nesikeis.
„Viskas paaiškėja tik kai būna priimtas biudžetas“, – teigė G. Miškinis.
Taigi, išeitų, kad minėtu sprendimu buvo užbėgta naujajai valdžiai už akių.
Pašnekovas nesiėmė vertinti O. Vėbrienei skirto priedo tinkamumo teisine prasme.
