Absoliuti gyventojų dauguma tiki klimato kaita. Tai atskleidė LRT užsakymu sociologinių tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Ekspertai tokią tendenciją vertina teigiamai, tačiau pastebi, kad dabar svarbu šį pasiekimą panaudoti telkiant žmones imtis aplinkai draugiškesnio elgesio, nes pastaraisiais metais vykstantys procesai kelia nerimą.
Klimato kaita lietuviams anaiptol nėra tolimas ar nežinomas klausimas.
LRT užsakymu gruodžio 7–12 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ visoje Lietuvoje telefonu apklausė 1000 žmonių.
Apklausos metu žmonių buvo klausiama: „Ar tikite klimato kaita?“. Net 84,9 proc. respondentų į šį klausimą atsakė: „Taip“. Neigiamą atsakymo į klausimą variantą pasirinko 4,8 proc. apklaustųjų, o neturintys nuomonės pripažino 10,3 proc. respondentų.
Tyrimo duomenys atskleidė, kad dažniau į minėtą klausimą neigiamai atsakė vyrai – tokių buvo 7 proc., nuomonės neturintys atskleidė 11 proc. Atsakymo variantą „ne“ rinkosi 2,7 proc. moterų, o neturinčios nuomonės teigė 9,7 proc.
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto prof. dr. Inga Dailidienė apklausą ir jos rezultatus įvertino teigiamai.
Didelis procentas Lietuvių tiki ar mato klimato kaitos reiškinius, klausimas tik kaip tą žinojimą galėsime netolimoje ateityje išnaudoti klimato kaitos sukeltoms problemoms spręsti.
Pasak mokslininkės, apklausos rezultatai suteikia progą pasidžiaugti geru mūsų tautos gamtamoksliniu išprusimu.
„Net 85 procentai apklaustųjų atsakė „tikintys klimato kaita”. Maloniai stebina panaši nuomonė vyraujanti visose amžiaus grupėse. Pavyzdžiui, tiek moksleiviai/studentai (apie 75 proc.), tiek pensininkai (apie 78 proc.) tiki klimato kaita“, – apibendrino I. Dailidienė.
Pašnekovės teigimu, remiantis apklausos rezultatais, galima tikėtis didesnio Lietuvos visuomenės supratimo ir pagalbos siekiant išlaikyti ir išsaugoti „žalią“ Lietuvą.
„Didelis procentas Lietuvių tiki ar mato klimato kaitos reiškinius, klausimas tik, kaip tą žinojimą galėsime netolimoje ateityje išnaudoti klimato kaitos sukeltoms problemoms spręsti“, – pabrėžė I. Dailidienė.
Ji taip pat pastebėjo, kad Europos šalys siekia tapti „Žalia Europa“ iki 2050 metų, skatinant tvarų gamtinių resursų panaudojimą, diegiant naujas technologijas mažinančias aplinkos taršą, naudojant atsinaujinančias energijos atsargas ir kt., tuo pačiu mažinant spartesnį nei įprastai klimato šiltėjimą.
Daugiau klimato kaita tiki išsimokslinę ir turtingesni
Apklaustuosius skirstant pagal išsimokslinimą matyti, kad daugiau klimato kaita tiki žmonės, turintys aukštesnį išsimokslinimą.
Teigiamą atsakymo variantą pasirinko 85,6 proc. apklaustųjų, turinčių vidurinį, aukštesnį ir spec. vidurinį išsilavinimą bei 87,5 proc. turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą.
61,8 proc. turinčiųjų nebaigtą vidurinį išsilavinimą sakė, jog tiki klimato kaita, 12,7 proc. – netiki, o 25,5 proc. teigė neturintys nuomonės.
Daugiausia tarp netikinčių klimato kaita – bedarbiai. Taip į šį klausimą atsakė 17,3 proc. darbo neturinčių asmenų, tiek pat bedarbių respondentų sakė ir neturintys nuomonės.
Daugiausiai tikinčiųjų šiuo procesu – tarnautojai (92,1 proc.), specialistai (90 proc.), ir darbininkai (86,6 proc.). 74,4 prc. studentų ir moksleivių taip pat teigė tikintys klimato kaita, 7,7 proc. šios grupės respondentų klimato kaita netiki, o 17,9 proc. – neturi nuomonės.
Žmonės išskirsčius pagal pajamas šeimos nariui paaiškėjo, kad daugiau klimato kaita linkę tikėti aukštesnes pajamas turintys žmonės.
91 proc. apklaustųjų, kurių pajamos šeimos nariui siekia 601 eurą ir daugiau atsakė tikintys klimato kaita. O tarp tų, kurių pajamos siekia iki 300 eurų šiuo reiškiniu tiki 78 proc. žmonių. Šioje grupėje yra ir daugiausiai netikinčiųjų – 6,7 proc. bei tų, kurie neturi nuomonės – 15,3 proc.
Klimato kaita – ne tikėjimo klausimas, tai vyksta jau dabar
Mykolo Romerio universiteto (MRU) mokslininko dr. Mykolo Simo Poškaus apklausos rezultatai nenustebino. Anot jo, apklausa parodė tai, ko ir buvo galima tikėtis – žmonės tiki klimato kaita.
„Tai šią dieną labai aktualus klausimas, kuris yra viso pasaulio valstybių dėmesio centre, taip pat ir Lietuvoje. Klimato kaita nėra „tikėjimo“ reikalas, ji vyksta. Tai yra faktas“, – neabejojo M. S. Poškus.
Pasak mokslininko, belieka atsakyti į klausimą, kiek įtakos žmonių veikla daro klimato kaitai.
„Moksliniai modeliai, nagrinėjantys šį klausimą, rodo, kad žmogaus veikla neabejotinai ir žymiai prie šio proceso prisideda, tad nenuostabu, kad aukštesnio išsilavinimo žmonės, kurie galimai daugiau domisi šiuo klausimu, taip pat linkę pripažinti šį faktą“, – tokį atsakymą pasiskirstymą aiškino pašnekovas.
Mykolo Romerio universiteto mokslininkų vykdomuose tyrimuose šis klausimas taip pat buvo keliamas – apie klimato kaitą klausta paauglių bei jų tėvų.
Vienaip ar kitaip, tikrai trūksta visuomenei prieinamos aiškios informacijos šiuo klausimu. Piliečių nuomonę turėtų formuoti ne skambios antraštės, bet mokslo faktai.
Paaiškėjo, kad suaugusieji turi labiau rafinuotą nuomonę apie klimato kaitą, kurių dauguma pripažįsta, kad klimato kaita vyksta tiek natūraliai, tiek dėl žmogaus veiklos, tuo tarpu paaugliai labiau skuba tvirtinti, kad dėl klimato kaitos kalti tik žmonės.
„Vienaip ar kitaip, tikrai trūksta visuomenei prieinamos aiškios informacijos šiuo klausimu. Piliečių nuomonę turėtų formuoti ne skambios antraštės, bet mokslo faktai“, – akcentavo mokslininkas.
M.S. Poškus sako, kad net ir daugumai žmonių suprantant, kad klimato kaita vyksta, reikia daugiau švietimo, ypač mokyklose, apie tai, kokios yra klimato kaitos priežastys ir kaip žmonės galėtų prisidėti prie natūralios aplinkos išsaugojimo ir klimato krizės mažinimo bei prisitaikymo prie jos.
Daugiausia nerimo kelia pastaraisiais dešimtmečiai vykstantys procesai
Apibendrindama apklausą, Klaipėdos universiteto mokslininkė I. Dailidienė pastebėjo, jog klausimas „ar tikite klimato kaita ?“ suformuotas tinkamiau nei būtų klausimas „ar tikite klimato šiltėjimu?“, nes Žemės klimatas kinta nuolat.
„Paleoklimatologijoje, kuri tyrinėja praeities klimatą, būta šiltesnių nei dabar ir taip pat ilgų Žemės atvėsimo arba kitaip – vadinamų ledynmečio – laikotarpių“, – aiškino I. Dailidienė.
Neslepiama, kad klimato šiltėjimas stebimas kelis pastaruosius šimtmečius, tačiau susirūpinimą kelia spartesnis šiltėjimas, prasidėjęs maždaug nuo 20 a. aštunto dešimtmečio.
„Šis laikotarpis susijęs su augančiu žmonijos nesaikingu ir netvariu vartojimu, kuris, deja, spartina ne tik šiltnamio dujų patekimą į atmosferą, bet ir teršia Žemės aplinką bei jos vandenis“, – dėstė mokslininkė.
Pašnekovė vardijo ir daugybę 21 a. vykstančių gamtinių procesų, susijusių su klimato kaita, kurie yra stebimi ir apie juos daug kalbama – Žemės temperatūros šilimą, vandens lygio kilimą, šiltnamio dujų (anglies dvideginio, metano ir kt. teršalų) didėjimą atmosferoje, tirpstantį amžiną įšalą, Antarktidos ir Arkties ledynų tirpimą, kalnų ledo kepurių mažėjimą, stebime didesnius potvynius ir poplūdžius, stipresnius uraganus ir audras, dažnesnius klimatinius ekstremumus, lydimus taip pat karčio bangų, stipresnių sausrų ir gaisrų, keliančių pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei.
Mažiau tikinčių klimato kaita – Vilniuje
Atsižvelgus į tai, kur žmonės gyvena, mažiausiai tikinčių klimato kaita – Vilniuje. Į sostinės gyventojams užduotą klausimą: „Ar tikite klimato kaita?“ teigiamai atsakė 81,9 proc., neigiamai – 6,2 proc., o nuomonės neturintys pripažino 11,9 proc. apklaustų vilniečių.
85,7 proc. Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio gyventojų tiki klimato kaita, netiki – 4,5proc., o nuomonės neturi 9,9 proc. apklaustų šių miestų gyventojų. Kituose miestuose teigiamai į užduotą klausimą atsakiusiųjų dalis siekia 86,2 proc.
Kaimuose gyvenančiųjų atsakymai pasiskirstė taip: 85,1 proc. respondentų tiki klimato kaita, 3,2 proc. – netiki, o 11,7 proc. neturi nuomonės.
