Kremliaus kontroliuojamos medijos atkreipė dėmesį ne tik į tai, kaip šalys „nesėkmingai“ kovoja su koronavirusu, tačiau įvairiais kitais naratyvais siekia sumenkinti Baltijos šalių ir Lenkijos įvaizdį – pavyzdžiui, kritika dėl NATO pratybų jų teritorijoje ar tariamo kišimosi į Baltarusijos reikalus, rašoma iniciatyvos Debunk EU pranešime žiniasklaidai.
Sužadino antroji pandemijos banga
Analitikai lapkričio mėnesį išnagrinėjo 1175 straipsnius, kuriuose buvo aptikta melaginga ir klaidinanti informacija apie Baltijos šalis ir Lenkiją. Jie buvo publikuoti 102 skirtingose Baltijos šalių ir Lenkijos žiniasklaidos priemonėse anglų, estų, latvių, lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis. Manoma, kad nagrinėti straipsniai pasiekė 226 mln. žmonių auditoriją.
Vertinant pagal pasiekiamumą, Lietuvą siekiančios dezinformacijos srautas padidėjo 14,4 proc,, Estijoje sumažėjo 4,7 proc., o Latvijoje šis rodiklis sumažėjo perpus – 50,7 proc.. Mažesnis vidutinis straipsnio pasiekiamumas gali būti siejamas su tuo, jog Kremliaus skleidžiama propaganda lapkritį Baltijos šalyse buvo labiau nukreipiama į vietinę auditoriją, stokojant valstybių vidaus įvykių ar pavyzdžių, kurie būtų buvę labiau tinkami platesnei auditorijai pačioje Rusijoje skleisti, mano Debunk EU analitikai.
Jie pastebi, kad būtent antroji COVID-19 banga turėjo įtakos dezinformacijos sklaidai Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Lietuvoje COVID-19 buvo trečia tema pagal populiarumą nagrinėtuose straipsniuose.
Estijai kliuvo daugiau
Lapkritį dėl JAV prezidento rinkimų ir NATO karinių pratybų vėl iškilo naratyvas, kuriame Baltijos valstybės ir Lenkija buvo vaizduojamos kaip JAV ir NATO „vasalai“.
Lapkričio 20 dieną mirus baltarusių protestuotojui Romanui Bondarenko, Estija pasiūlė naujas sankcijas, nukreiptas prieš Baltarusiją. Tuomet ir naujienų, nukreiptų prieš Estiją ir Baltijos šalis, kiekis padidėjo.
„Pastebėta, kad nuo to laiko, kai lapkritį buvo paleista Astravo atominė elektrinė, Kremliaus remiami medijos kanalai suintensyvino dezinformacijos naratyvus remdamiesi tuo, kokio požiūrio Baltijos šalys laikėsi dėl atominės elektrinės. Lapkritį šiuose naratyvuose atsirado ir Estija, kuomet ankstesniais mėnesiais retorika buvo susijusi tik su Lietuva ir Latvija“, – sako vyriausiasis Debunk EU analitikas Lietuvoje Balys Liubinavičius.
Atsistatydinusio Estijos vidaus reikalų ministro Marto Helme komentarai apie išrinktąjį JAV prezidentą Džo Bideną šalyje sukėlė vyriausybės krizę – ši situacija buvo išnaudota Kremliui palankioje žiniasklaidoje kaip galimybė dar kartą parodyti Estiją kaip nuolankią JAV „tarnaitę“.
Stebėjimo laikotarpiu Kremliui palanki medija įvairiais būdais stengėsi pavaizduoti neva antirusišką Estijos politiką. „Estija buvo pavaizduota kaip klaidingai kaltinanti Rusijos medijas, diskriminuojanti gyventojus dėl to, kokia kalba jie kalba. Taip pat skelbta, jog Estija kaltino Rusiją manipuliuojant istoriniais faktais. Dezinformaciniai pasakojimai netgi teigė, kad žymūs vyriausybės veikėjai yra Kremliaus agentai “, – teigia B. Liubinavičius.
Lietuva – trečiarūšė valstybė
Tuo tarpu Lietuva dažniausiai buvo pateikiama kaip „nepasisekusi valstybė“, kurios nekompetentinga valdžia nesugeba priimti racionalių sprendimų, ypač susijusių su Astravo atominės elektrinės paleidimu, teigiama pranešime. Daugiausiai dezinformacijos buvo pastebėta lapkričio 2, 3 ir 11 dienomis, kuomet tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje buvo nemažai kalbama apie elektrinės saugumą.
Pasak B.Liubinavičiaus, Kremliui palanki medija stengėsi kuo labiau sumenkinti išsakytas Lietuvos abejones dėl Astravo atominės elektrinės. „Be to, kad Lietuva buvo įvardijama kaip „isteriška“, „pavydi“, „iracionali“, taip pat pasigirdo kaltinimai šalies valdžiai dėl tariamai neatsakingo bei nepagrįsto šalies gyventojų gąsdinimo pasitelkiant neegzistuojančias grėsmes“, – vardija analitikas.
Pretekstu Kremliaus palankios žiniasklaidos skleidžiamas dezinformacijai taip pat tapo ir Lietuvoje vykusios NATO karinės pratybos „Iron Wolf 2020” ir „Brilliant Jump 2020”.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys taip pat buvo įvardijamos ir kaip „simpatizuojančios nacizmui ir fašizmui“. „Sovietų karių kapinių Obeliuose išniekinimas lapkričio mėnesį buvo pateiktas kaip tariamas nacistinių idėjų atgimimo Lietuvoje pavyzdys, – sako B.Liubinavičius.
Kodėl Kremlių domina Lenkija?
Lapkritį Lenkijos žiniasklaida didžiausią dėmesį kreipė į tris temas: protestus prieš aborto teisės suvaržymus, koronavirusą ir vakcinos pirkimą bei Lenkijos veto dėl ES biudžeto. Straipsniuose Lenkija, kaip ir Baltijos šalys, buvo taip pat pristatyta kaip rusofobiška šalis.
Šalyje vystantys protestai dėl aborto įstatymo sugriežtinimo padėjo Kremliaus remiamai medijai skleisti žinią apie nestabilią situaciją šalyje.
Lenkija buvo vaizduojama kaip neracionali šalis, kuri perka „pavojingą“ vakciną ir pervertina COVID-19 poveikį, nustatydama nepagrįstus apribojimus. Kaip teigia B.Liubinavičius, klaidinga ir melaginga informacija, susijusi su vakcinomis, buvo pastebėta tuomet, kai pasirodė naujienos, kuriose buvo skelbta apie ES ir Lenkijos planus pirkti skiepus nuo koronaviruso. Lenkija dažnai buvo minima ir kaip priešiška ne tik Rusijai, tačiau ir Baltarusijai.
NATO menkinimas
Atliekant tyrimą pastebėtas ir pastovus prieš NATO nukreiptos komunikacijos srautas. Aljanso karinės pratybos Baltijos šalyse ir Lenkijoje dažnai sukelia dezinformacijos bangą – lapkritį prieš NATO nukreipti naratyvai daugiausiai susitelkė į tai, kad karinės pratybos trukdo vietiniams gyventojams. Pasak B. Liubinavičiaus, melagingais straipsniais bandyta sukurti neigiamą NATO įvaizdį – rašyta apie prie pat mokyklų ir ligoninių šaudančius karius, kelius blokuojančią karinę techniką, taip pat agresiją tarp NATO ir lietuvių ar lenkų karių.
Lapkritį beveik pusė straipsnių buvo publikuoti Kremliaus įtakos instrumentais įvardijamuose leidiniuose „Sputnik“ ir „Baltnews“, taip pat internetiniame tinklalapyje „Rubaltic.ru“. Lenkijoje tarp dažniausiai skleidžiančių melagingą ir klaidinančią informaciją išsiskyrė neon24.pl ir news-front.info internetiniai puslapiai.
