Sveikatos ekspertų taryba antradienį prezidentui Gitanui Nausėdai pristatė naujausią COVID-19 epidemiologinės situacijos apžvalgą ir pateikė rekomendacijas dėl vakcinavimo. Jų skaičiavimais, esant pozityviam scenarijui, jeigu visuomenė laikysis karantino taisyklių, naujų COVID-19 atvejų ryškesnio mažėjimo galime sulaukti dar prieš Naujuosius metus. Tiesa, mokslininkai pabrėžia, jei į taisykles visuomenė numos ranka – dar sausio viduryje vėl galime sulaukti iki 2500 naujų sergančiųjų per dieną.
Susitikime nuotoliniu būdu taip pat dalyvavo premjerė Ingrida Šimonytė, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Ekspertai išsakė du scenarijus
Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta spaudos konferencijoje teigė, kad ekspertai išskyrė du scenarijus: pozityvus – kuomet visuomenė laikosi karantino taisyklių ir atvejų skaičius krinta apie Naujuosius metus, ir pesimistinis – kai numoję ranka į draudimus kitų metų pradžioje turėtume skaičius, viršijančius 2 tūkst. susirgimų per parą.
„Žinutė iš galimų pandemijos raidos scenarijų yra labai aiški – jeigu tos priemonės išlieka efektyvios ir visuomenė jų laikosi, atsisako nuo susitikimų, tai gana greitai matome teigiamą poveikį ir mažesnius kasdieninio užsikrėtimo skaičius. Tiesa, reikia pasakyti, kad tas mažėjimas yra pakankamai inertiškas, šiuo metu mes turime apie 3000 atvejų per dieną ir jei visuomenė sąžiningai laikysis šių reikalavimų, apie Naujuosius metus pagal pozityvųjį scenarijų mes turėtume turėti apie 1000–1500 naujų atvejų per dieną“, – sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta.
Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad jei karantino taisyklių visuomenė sąžiningai nesilaikytų, mokslininkai sako, jog sausio viduryje bus akivaizdžiai matoma, kad susirgimai vėl stipriai augtų.
S. Krėpštos teigimu, šiuo metu pagrindinis uždavinys – suvaldžius pandeminę išplitimo situaciją papildomai užtikrinti sklandų vakcinacijos procesą Lietuvoje.
„Vakcinos yra įsigyjamos bendru sutarimu tarp ES valstybių ir įsigijimą bei autorizavimą koordinuoja Europos Komisija. Yra sutarimas tarp ES lyderių, kad vakcinos pagal gyventojų proporciją turi būti pateiktos kiekvienai ES šaliai tuo pačiu metu“, – antradienį sakė S. Krėpšta.
Jo teigimu, pirmoji vakcinos dalis, kuri pasieks Lietuvą, nėra didelė, tačiau ji gyvybiškai būtina, ypač svarbu vakcinuoti tam tikras visuomenės grupes, medikus. Taip pat, anot S. Krėpštos, svarbu užtikrinti sklandų visuomenės informavimą apie vakcinavimą.
„Pradžioje mes gausime tam tikras ribotos apimties dozių siuntas, bet taip bus visose ES valstybėse pagal gyventojų skaičių. 10 tūkst. (vakcinų – ELTA), atrodo, nėra labai daug, kita vertus, galbūt teks skiepyti po 1 tūkst. žmonių kiekvieną dieną ir svarbesnis dalykas iš logistinės pusės, kad nebūtų trukdžių, kad visuomenė gautų visą informaciją. Didesnė problema ir iššūkis yra pasiruošti iš logistinės, vadybinės, komunikacinės pusės, kad vakcinavimas nestrigtų“, – teigė prezidento patarėjas.
Prezidento vyriausiasis patarėjas dar kartą paragino visuomenę laikytis taisyklių, vengti susibūrimų, ypač akcentuoti masiniai apsilankymai prekybos centruose.
„Galima tiesiog paprašyti tiek visuomenės, tiek prekybos centrų operatorių, kad jie padarytų viską, kad tos grūstys nesusidarytų“, – sakė S. Krėpšta.
„Prezidentas jau sekmadienį vakare išreiškė aiškią poziciją, kad šie ribojimai yra griežti, bet jie yra būtini. Mes matome, kokia yra pandemijos situacija, matome, kiek naujų atvejų turime kiekvieną dieną. Žinoma, kad 5 proc. iš kiekvienų naujų atvejų, deja, pateks į ligonines. Jei turime 3000 atvejų kiekvieną dieną, tai 150 žmonių greičiausiai pateks į ligonines. Ir tai vyksta diena iš dienos. Be jokios abejonės, reikia griežtų priemonių, kurios padėtų sumažinti šį užsikrėtimo mastą“, – sakė S. Krėpšta, dar kartą paraginęs visuomenę suprasti tokių priemonių reikalingumą ir būtinumą.
Profesorius M. Stankūnas: supraskime, Lietuva yra beprotiškai sudėtingoje situacijoje
LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas spaudos konferencijoje paantrino, kad viskas priklausys nuo visuomenės elgesio. Jei taisyklių bus laikomasi – karantino efektyvumas ir skaičių mažėjimas turėtų išsipildyti gana tiksliai.
„Manau, kad prognozės yra labai tikėtinos, tačiau visos jos atsiremia į vieną paprastą faktą – kaip visuomenė laikysis karantino taisyklių. Tai bus esminis faktorius, kas leistų prognozėms išsipildyti. Pagal dabartines prielaidas manome, kad ženkli dalis to karantino laikysis ir jis bus sėkmingas“, – teigė profesorius.
M. Stankūnas dar kartą paprašė visuomenės susitelkti, vengti didelių susibūrimų ir paskutinės minutės apsilankymų didžiuosiuose prekybos centruose.
Jis pateikė keletą pavyzdžių kritikuojantiesiems griežtus karantino ribojimus, sakydamas, kad panašių priemonių imasi ir kitos pasaulio valstybės, nors susirgimai jose – gerokai mažesni nei Lietuvoje.
„Aš esu mokslininkas, ne sprendimų priėmėjas ir man būtų sunku pasakyti, kokių priemonių reikėtų imtis. Aš manau, kad mes turime suprasti, galbūt čia turėtų kalbėti ir žinomi Lietuvos žmonės, kurie pasakytų, kad žmonių apsilankymas prekybos centruose tik daro tą situaciją tokią, kokia ji yra dabar. <...> Mes turime įsivaizduoti, kad Lietuvoje yra 1200 naujų atvejų per 14 dienų, tai antras pagal dydį rodiklis ES. Labai panašius griežtinimus įsiveda Vokietija, pas juos šiuo metu yra 300 atvejų per 14 dienų. Tokius pat griežtus apribojimus įsiveda ir P. Korėja. Turime suvokti, kad Lietuva yra beprotiškai sudėtingoje situacijoje, ir savo veiksmų, ką padarysime dabar, rezultatus matysime už savaitės ar dviejų“, – teigė M. Stankūnas.
LRT.lt primena, kad Vyriausybė pirmadienį patikslino kai kurias sekmadienį paskelbtas karantino sąlygas, leido prekybą kalėdinėmis eglutėmis, nuomoti patalpas vienai šeimai, leisti dviem kartu negyvenantiems žmonėms susitikti lauke ir teikti kontaktines paslaugas, kurios trunka iki 15 minučių.
Pesimistinė prognozė – sausio viduryje vėl pasiektume piką
Pagal pesimistinę prognozę sausio viduryje galime sulaukti naujo užsikrėtimų skaičiaus piko. Taip mano Sveikatos tarybos narys, Energetikos instituto fizikas modeliuotojas Algis Džiugys.
Fizikas A. Džiugys sakė, kad padėtis kol kas nėra džiuginanti.
„Ta padėtis, kurią dabar turime, rodo, kad ligonių skaičius turėtų augti“, – pabrėžė A. Džiugys.
Jis sakė, kad buvo sukurtos dvi prognozės.
„Pagal geriausias prognozes, sausio viduryje ligoninėse gydomų COVID-19 ligonių skaičius pasiektų 3300, o tai tūkstančiu daugiau nei dabar, šiandien turime 2372 žmonių“, – pabrėžė jis.
Anot daktaro, ligonių, kuriems reikėtų deguonies kaukių, būtų apie 1800, o dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų reikėtų 165-ių.
Kaip sakė A. Džiugys, modeliuojant antrą scenarijų apžvelgta, kaip gyventojai laikytųsi karantino taisyklių.
Pagal pačią optimistiškiausią prognozę, jei gyventojai sąžiningai laikėsi ankstesnių karantino taisyklių ir laikysis dabartinių patvirtintų Vyriausybės nurodymų, užsikrėtimų skaičius turėtų kristi ir sausio pabaigoje turėtume 1000–1500 atvejų per dieną.
„Jei nebūtų pakankamai laikomasi karantino reikalavimų ir tarpušvenčiu žmonės intensyviai bendrautų tarp šeimų, sausio viduryje vėl turėtume užsikrėtimų piką – iki 2500 atvejų per dieną“, – kalbėjo A. Džiugys.
Anot jo, gyventojų judėjimo analizė rodo, šio mėnesio pradžioje buvo bloga padėtis.
„Žmonės mažiau apsipirko ne maisto parduotuvėse, mažiau buvo darbe, daugiau laiko leido namie, bet daugiau neršė po maisto parduotuves. Toks įspūdis, kad jei linksmintis negalima, tai bent parduotuvėse pabūsime, ten į žmones pasižiūrėsime“, – kalbėjo daktaras.
Ragino skiepytis, kad įgytume kolektyvinį imunitetą
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorė, Lietuvos imunologų draugijos viceprezidentė Aurelija Žvirblienė sakė, kad lyderis vakcinų nuo koronaviruso srityje šiuo metu yra „Pfizer-BioNTech“.
Šios bendrovės vakcina Lietuvą turėtų pasiekti sausio pradžioje. A. Žvirblienė sakė, kad praėjusią savaitę pasirodė informacija apie baltyminio tipo vakciną.
Tačiau, anot jos, jos kūrimas užtruks, mat vakcinos efektyvumas nebuvo toks, kokio tikėtasi. Anot A. Žvirblienės, veiksmingiausias ginklas kovoti su infekcija yra vakcina, tad ji ragino skiepytis. Kad susidarytų kolektyvinis imunitetas, anot A. Žvirblienės, reikia, kad pasiskiepytų apie 70 proc. gyventojų.
„Reikia turėti galvoje, kad nemažai žmonių jau yra persirgę, jie turi turėti atsparumą“, – sakė A. Žvirblienė.
Anot jos, po mėnesio kito turėtų būti justi vakcinų poveikis pandemijai. VU profesorė Edita Sužiedėlienė taip pat pabrėžė, kad reikėtų pasiskiepyti 50–70 proc. populiacijos. Ji pabrėžė, kad reikia užtikrinti skiepijimo koordinavimą, reikia sukurti tai koordinuojančią struktūrą, garantuoti sklandų registravimąsi skiepytis.
