Lietuvoje

2020.12.01 05:30

Nausėdos egzaminas Šimonytės komandai: prezidentas galėjo peržengti ribą, bet valdantieji šią piliulę nuris

Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.12.01 05:30

Prezidento Gitano Nausėdos domėjimasis galimomis kandidatų į ministrus komandomis peržengia šalies vadovui pagal įstatymus suteikiamų įgaliojimų ribas, LRT.lt teigia politologas Vytautas Isoda. Eksperto manymu, šalies vadovas siunčia nepasitenkinimo signalą valdantiesiems. Tuo metu politologas Ainius Lašas įsitikinęs, kad prezidentas tiesiog siekia maksimaliai išnaudoti savo galias Vyriausybės formavimo procese, žinodamas, jog vėliau tokios progos gali ir neturėti.

Prezidentui G. Nausėdai pradėjus susitikimų su paskirtosios premjerės Ingridos Šimonytės pateiktais kandidatais į ministrus maratoną, paaiškėjo, kad valstybės vadovas kandidatus vertina dviem etapais: iš pradžių vyksta pokalbis su G. Nausėdos patarėjais, o vėliau kandidatas susitinka su pačiu prezidentu.

Pirmiesiems kandidatams į ministrus susitikus su šalies vadovu, iš prezidentūros pasigirdo pastabų dėl nekonkrečių kandidatų atsakymų apie jų galimas komandas. Pasirodo, G. Nausėda ir jo patarėjai susitikimų su kandidatais į ministrų kabinetą metu vertina ne tik pačius kandidatus, bet ir jų potencialius bendražygius.

Kaip LRT.lt teigė prezidento G. Nausėdos patarėjas Antanas Bubnelis, viena iš prezidento susitikimuose su kandidatais į ministrus aptariamų temų yra kandidatų patirtis ministerijos kuruojamose srityse. Anot A. Bubnelio, jei ministrui trūktų patirties vienoje iš ministerijos kuruojamų sričių, jos turėtų turėti kiti komandos nariai.

„Todėl tiek per prezidento susitikimus su kandidatais, tiek pastariesiems susitinkant su prezidento patarėjais kalbama tiek apie kandidatų į ministrus prioritetus ministerijos kuruojamoje srityje, tiek apie komandos formavimą“, – tvirtino A. Bubnelis.

Pasak jo, nei prezidento patarėjai, nei pats G. Nausėda savo iniciatyva kandidatams į ministrus nesiūlo galimų viceministrų ar patarėjų. Tiesa, anot A. Bubnelio, jei kandidatų į komandų narius pavardės nuskambėdavo, prezidentas ar jo patarėjai savo poziciją apie juos kandidatams į ministrus pateikdavo.

„Tiek prezidentas, tiek patarėjai susitikimų metu teiravosi, ar kandidatai jau yra apgalvoję galimus komandos narius. Domėjosi ir apie tai, ar ketina į komandą kviesti šiuo metu ministerijose dirbančius asmenis. Dalis kandidatų klausė patarėjų nuomonės apie šiuo metu ministerijose dirbančius arba kitus ministerijos kuruojamose srityse dirbančius asmenis, tokiais atvejais patarėjai ją išsakydavo“, – dėstė A. Bubnelis.

Prezidentas tikina, kad kandidatai kankinimų nepatiria

Pats G. Nausėda, praėjusią savaitę susitikęs su dalimi kandidatų į ministrus, pareiškė jau dabar matantis, kad ministrų sąrašas visa apimtimi, kokia pasiūlyta, nebus patvirtintas. Prezidentas tiksliai neįvardijo, kodėl netvirtins kai kurių kandidatų į ministrus, tačiau pabrėžė, kad dalies jų atsakymai į pateiktus klausimus nebuvo išsamūs.

„Kai kuriems kandidatams iki šiol galbūt dar ne visai aiški jų vizija, ką jie ketina per ateinančius ketverius metus nuveikti savo poste. Reikia padirbėti ir turėti didesnį įdirbį komandos formavime“, – kalbėjo G. Nausėda.

Prezidento teigimu, ir patarėjų, ir jo paties pokalbiai su kandidatais vyksta pagarbiai, o patarėjai turi visus įgaliojimus užduoti klausimus mandagia ir informatyvia forma.

„Tiesą sakant, nelabai suprantu kai kurių komentatorių abejonių tokios patikros reikalingumu, nes pokalbiai vyksta labai pagarbiai, ir turbūt sutiksite, kad mano patarėjai turi visus įgaliojimus užduoti klausimus mandagia ir informatyvia forma. Todėl tikrai nėra jokių kandidatų kankinimų – nei dvasinių, nei fizinių.

Tiesiog mes norime, kad šis procesas būtų kaip galima atsakingesnis ir rimtesnis. Norime surinkti visus įspūdžius, kuriuos kandidatai sudaro, kad tos 45 minutės ar valanda, kurią turi prezidentas, būtų panaudojama maksimaliai efektyviai. Nežinau, ar toks atrankos procesas yra ypatinga inovacija mūsų politikoje, bet jis tikrai pasiteisina ir turės gerą rezultatą“, – dėstė prezidentas.

G. Nausėda taip pat teigė, kad kandidatūros į ministrus buvo derintos ir anksčiau, tačiau dabartinis sąrašas nėra galutinis.

Įžvelgia ribų peržengimą

LRT.lt kalbintas Lietuvos karo akademijos docentas politologas V. Isoda neslėpė, kad G. Nausėdos domėjimasis būsimomis ar galimomis kandidatų į ministrus komandomis jį stebina. Eksperto įsitikinimu, prezidentas tokiu būdu peržengia savo įgaliojimų ribas.

„Jeigu vertintume grynai konstituciškai, tai prezidentas turi teisę vertinti, išsakyti nuomonę apie kandidatus į ministrus, kuriuos teikia premjeras, jie tarsi ir kartu turėtų formuoti Vyriausybę, bet, kalbant apie komandų ministerijose vertinimą, mano galva, peržengiamos prezidento konstitucinių galių ir kompetencijos ribos“, – aiškino V. Isoda.

Jis ragino neatmesti galimybės, kad viceministrų pozicijos galbūt yra vidinis koalicijos partnerių derybų objektas, tad dėl jų taip pat turi spręsti valdantieji, o ne prezidentas.

„Tos politinės jėgos gavo tiesioginį mandatą iš rinkėjų ir gavo visai neseniai, tiesą sakant, šviežiau negu prezidentas, tai dabar ta (prezidento – LRT.lt) mikrovadyba, mano galva, nėra reikalinga. Prezidentui, manau, reikėjo daugiau tiesioginio kontakto su kandidatu į ministro postą. Dar keisčiau atrodo, kai prezidentas patarėjams duoda egzaminuoti tą kandidatą į ministrus – tarsi pats prezidentas nerastų laiko susitikti su kandidatu“, – dėstė V. Isoda.

Politologo manymu, tikėtina, kad kai kurie kandidatai į ministrus galėjo būti staigmena G. Nausėdai, tad jo sprendimas vertinti potencialius ministrus keliais etapais, pateikiant klausimų ir apie galimas jų komandas, pasak V. Isodos, veikiausiai yra tam tikras atsakas I. Šimonytei.

„Galima tai vadinti tam tikru prezidentūros paskirtajai premjerei siunčiamu signalu, kad prezidentūra yra nepatenkinta vienašališku I. Šimonytės sąrašo pateikimu, nesitarus su prezidentu iš anksto. Atrodo, kad I. Šimonytė pastatė prezidentą prieš faktą. Dėl to šis mažas konfliktas ir atsirado“, – svarstė pašnekovas.

Prezidentas naudojasi proga, kol dar gali?

Kauno technologijos universiteto docentas politologas A. Lašas, LRT.lt paklaustas apie prezidentūros susidomėjimą galimomis kandidatų į ministrus komandomis, pabrėžė, kad dėl pačių klausimų stebėtis nėra pagrindo.

„Pats klausimas apie komandą iš principo nėra blogas, nes tu klausi, ar žmogus jau turi kažkokį bendrą planą – veiksmų planą, žmonių planą, žmonių pritraukimo planą ir kokius žmones nori pritraukti. Nematau problemos. Aišku, jeigu prasidės diktavimas ar nenoras patvirtinti kandidato vien dėl to, kad žmogus neįvardijo savo komandos, tada būtų galima sakyti, kad perlenkiama lazda, nes reikalaujama per daug. Bet kol kas aš nepasiruošęs daryti tokių išvadų“, – pabrėžė pašnekovas.

A. Lašo manymu, diskusija viešojoje erdvėje dėl G. Nausėdos sprendimų, vertinant kandidatus į ministrus, galėjo kilti ne tik dėl to, kad tai yra veiksmai, kokių kiti prezidentai nesiėmė, bet ir dėl to, kad kai kurios į valdančiąją koaliciją patekusios partijos galimų kandidatų į ministrus prieš rinkimus nebuvo paskelbusios.

„Partijos nebuvo labai konkrečios ir, kai žmonės balsavo už tam tikrą partiją, nežinojo, kas būtų siūlomas į ministrus. Šiuo atveju irgi galime suprasti, kad tam tikra (kandidatų į ministrus – LRT.lt) kokybės kontrolė yra logiška ir normali“, – komentavo politologas.

Kaip tvirtino A. Lašas, G. Nausėdos sprendimų priežastis galima suprasti ir pažvelgus į jo patirtį dirbant su kadenciją baigiančia Vyriausybe. Be to, pašnekovas mano, kad būtent dabar prezidentas turi progą padaryti maksimalią įtaką ministrų kabineto formavimui, tad ja ir naudojasi.

„Prezidentas suvokia, kad dabar realiai yra jo įtakos momentas. Po to jis tos įtakos neturės. Taigi prezidentas įsijaučia rimtai į tą vaidmenį ir šiuo atveju, pasimokęs iš istorijos, susijusios su Jaroslavu Narkevičiumi, daro išvadas.

Ar jis perspaudžia? Galbūt pavieniais atvejais galėtų žiūrėti lanksčiau, nes žmonės rinko partijas ir balsavo už jas, atiduodami joms savo pasitikėjimo kreditą. Dėl to tos partijos atitinkamai ir siūlo savo kandidatus į ministrus“, – svarstė A. Lašas.

„Ši situacija nėra aiški ir nėra labai aiškios ribos, kur, kurioje vietoje galėtume suprasti, kad prezidentas perlenkia, o kurioje vietoje yra normos ribose“, – pridūrė politologas.

Prognozuoja kelių kandidatų atmetimą

Apie galios žaidimus, vertindamas G. Nausėdos pasirinktus kandidatų į ministrus vertinimo metodus, kalbėjo ir V. Isoda.

„Akivaizdu, kad tie galios žaidimai tarp institucijų vyksta. Prezidentūra nenori šiame procese tapti antru numeriu. Taigi yra labai didžiulė tikimybė, kad galime sulaukti kandidatų į ministrus atmetimo dėl atmetimo. Motyvai, argumentai, dėl ko bus atmesta, bus pateikti, jie bus vieši ir galbūt net kai kuriais atvejais atrodys pagrįsti. [...] Kai kuriais atvejais tų argumentų galbūt pritrūks, bet prezidentūra tiesiog demonstruoja savo galią ir turbūt turi demonstruoti iki tam tikros ribos. Sakyčiau, vienas ar du atmesti kandidatai į ministrus dar yra normalu“, – kalbėjo politologas.

„Aišku, jeigu prezidentas ieškos priekabių prie aplinkos ar kito ministro, tai keista. Nebent kandidatas turi dėmių biografijoje. Jeigu argumentai bus „patirties stoka“, „jaunas amžius“, tai tokie argumentai yra pritempti. Tada atrodo, kad prezidentūra perlenkia lazdą“, – pridūrė pašnekovas.

Pasak V. Isodos, prezidentas konstitucinės teisės požiūriu yra silpnesnis už premjerą, bet vis tiek turi galių, tad jomis šiuo atveju ir stengiasi pasinaudoti.

„Aš, būdamas I. Šimonytės batuose, galbūt net pirminiame kandidatų į ministrus sąraše kaip diversiją, kaip strategiją įmesčiau pavardes žmonių, kuriuos, tikėčiausi, prezidentas atmes, o savo tikruosius kozirius pasilikčiau antram teikimui“, – užsiminė V. Isoda.

Politologas, analizuodamas prezidento ir Vyriausybę formuojančių valdančiųjų veiksmus, tikino, kad koalicija, pavyzdžiui, pateikdama didžiausios valdančiųjų partijos – konservatorių – lyderio Gabrieliaus Landsbergio kandidatūrą į užsienio reikalų ministrus, tai yra sritį, kuri itin susijusi su valstybės vadovo veikla, žaidžia savo žaidimą, mėgindami įstumti G. Nausėdą į kampą.

„Valdančioji dauguma metė sunkiąją artileriją į kai kurias pozicijas, kuriose prezidento balsas vos ne pirmaeilis turėtų būti, pavyzdžiui, į užsienio reikalų ministrus siūlomas rinkimus laimėjusios partijos pirmininkas. Tėvynės sąjunga gavo stiprų mandatą iš rinkėjų ir dabar atmesti tos partijos pirmininką būtų per daug keista. Taigi prezidentūra, regis, prikibs prie kitų kandidatų į ministrus“, – aiškino V. Isoda.

Signalas aiškus – teks persigrupuoti

Politologas A. Lašas tikina, kad G. Nausėdos pareiškimas, jog visų kandidatų į ministrus jis netvirtins, interpretacijoms vietos nepalieka – koalicijai teks persigrupuoti.

„Ta reakcija ankstyva, tačiau jis tarsi signalizuoja koalicijai, kad reikės daryti pergrupavimus, ieškoti kitų kandidatų. Šiuo atveju tai galima traktuoti kaip strateginį žaidimą, išankstinį signalą – „žinokite, kad jums reikia pagalvoti apie pokyčius“.

Viena aišku: prezidentas imasi savo vaidmens, imasi to veidmens rimtai ir įgyvendina jį iki teisinių galios ribų. Manau, jis yra vis dar ribose. Aišku, mes galime diskutuoti, ar tai etiška, ar prezidentas galėjo palaukti, bet tai tik niuansai“, – pabrėžė pašnekovas.

Anot politologo, nereikia atmesti, kad G. Nausėdos sprendimas nepalaiminti dalies kandidatų į ministrus gali sukelti minimalią trintį ne tik tarp prezidentūros ir valdančiųjų, bet ir koalicijoje. Vis dėlto, pasak A. Lašo, dideliems konfliktams pagrindo nėra.

„Aišku, tai (dalies kandidatų į ministrus atmetimas – LRT.lt) didelės darnos nepridės, aišku, tai yra potencialios trintys, iš kitos pusės, jos kol kas yra normalios, kokių galima tikėtis, kokių matėme ir anksčiau. Dalia Grybauskaitė lygiai taip pat konfrontuodavo su viena ar kita valdančiąja koalicija, reikšdama savo kritines pastabas“, – pažymėjo A. Lašas.

Politologas V. Isoda prognozavo, kad valdantiesiems teks ieškoti kitų kandidatų į ministrus, tai yra eiti į kompromisą su prezidentu G. Nausėda.

„Jeigu valdančioji dauguma laužys ietis, tai galime susidurti su konstitucine krize, jeigu ji norės šimtu procentų visos siūlytų ministrų sudėties. [...]

Nenoriu tikėti, kad I. Šimonytė leisis į konfliktą. Ji yra kompromisų žmogus, ji greičiausiai nuris tą piliulę, jei prezidentūra nepersistengs. Mano spėjimas – porą kandidatų prezidentas atmes ir tikriausiai I. Šimonytė suras kitus kandidatus“, – kalbėjo V. Isoda.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt