Lietuvoje

2020.11.21 20:45

Adamkaus nuopelnai už Atlanto – vėl skaidrūs Didieji ežerai ir lyderystė bendradarbiaujant su gentimis

Monika Petrulienė, LRT Televizijos laida „Panorama“, Jūratė Anilionytė, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2020.11.21 20:45

Daugeliui atpažįstamas pirmiausia kaip vienas iš Lietuvos prezidentų, beveik tris dešimtmečius Valdas Adamkus dirbo aplinkosaugos srityje Jungtinėse Valstijose. Šiemet JAV Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) mini 50-mečio sukaktį, o su ja nuveiktus darbus V. Adamkus įvardija kaip milžiniškus, leidžiančius tikėti, kad ir dabartiniai iššūkiai probleminiuose regionuose ir visame pasaulyje gali būti išspręsti.


27-erius metus jis dirbo Jungtinių Valstijų aplinkos apsaugos agentūroje, 17 metų vadovavo Penktojo regiono – Vidurio Vakarų – administracijai. Šiame regione esančių Didžiųjų ežerų (angl. The Great Lakes) bioįvairovei praėjusio amžiaus viduryje kilo dideli pavojai.

V. Adamkus sako, kad reikėjo ir valdžios dėmesio, ir visuomenės požiūrio pokyčio.

„Gyvenau tokiame laikotarpyje, kai į gamtos taršą buvo atkreipiama labai mažai dėmesio. Jungtinėse Amerikos Valstybėse vyko savotiška jaunosios kartos revoliucija prieš gamtosaugos naikinimą. Ir aš, jaunas, neseniai baigęs universitetą, buvau pakviestas į Vašingtoną dirbti gamtos apsaugos institucijoje.

Buvo bandoma pertvarkyti visą Amerikos gamtosaugą ir laimingu būdu buvau pakviestas į 10-ies asmenų grupę, kuri turėjo sukurti naują organizaciją visoje Amerikos teritorijoje. Nesigilinant į smulkmenas, tai buvo uždavinys, kurį, mano supratimu, atlikome gerai, nes sukūrėme organizacinę struktūrą, kurią pateikėme prezidentui ir buvo patvirtinta Kongreso. Taip kad su pasididžiavimu prisimenu tas dienas prieš 50 metų, kai Kongresas įsteigė agentūrą“, – LRT TELEVIZIJAI sakė V. Adamkus.

Jis priduria, kad Jungtinės Valstijos įvairioms aplinkosaugos programoms išleido milijardus, tačiau ir pasiekti per minimą 50-metį pavyko daug. „Milijardai pinigų išleista, bet ir rezultatai puikūs. Erio ežeras ir kiti Didieji ežerai buvo beveik mirę, šiandien jie yra žuvingiausi“, – pavyzdį pateikė prezidentas.

Į gamtos saugojimo problemas Lietuvoje ir pasaulyje jis tebežiūri dėmesingai. Vienas iš nuviliančių sprendimų buvo JAV pasitraukimas iš Paryžiaus klimato taikos susitarimų, prie kurių, tikisi V. Adamkus, naujojo prezidento administracija grįš.

„Manau, čia tikrai buvo neįsivaizduojamas žingsnis padarytas. (...) Tai buvo politinis, neapgalvotas sprendimas, dėl kurio Amerika gali tik apgailestauti“, – sakė V. Adamkus.

Lietuvoje aplinkosaugos srityje esama apsileidimo, pripažįsta jis. Taip pat reikia „sudominti visuomenę“, įtikinti, kad gamtosauga yra kiekvieno asmeninėje atsakomybėje.

„Nuo šeimos, nuo pat auklėjimo sistemos įsisamoninta, kad mes turime laikytis tam tikros tvarkos, tai augtų ir taptų kiekvienos asmenybės integralia dalimi, žiūrint į mūsų ateitį“, – sakė V. Adamkus.

Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje istorikai ir muziejininkai surengė parodą, skirtą apžvelgti V. Adamkaus profesinę veiklą JAV Aplinkos apsaugos agentūroje. Parodą dar prieš kurį laiką buvo numatyta atidaryti lapkričio 18-ąją, tačiau galimybes ją pamatyti sutrikdė karantinas.

„Jeigu su vyresniais žmonėmis Čikagoje lietuviai galėtų pasikalbėti, jie galėtų sakyti, kad pažįsta V. Adamkų kaip žmogų, kuris išvalė Mičigano ežerą, kuriame buvo draudžiama maudytis, o dabar galima. Adamkus vadovavo projektui, kuris išsprendė tą problemą ir Čikagoje galima gerti vandenį tiesiog iš čiaupo, ko anksčiau turbūt nebuvo galima daryti, o 7-8 dešimtmečiuose buvo labai aktualus žmonėms“, – LRT RADIJUI sakė vienas parodos rengėjų Arūnas Antanaitis.

Kaip pastebi istorikas Egidijus Balandis, V. Adamkus dirbo Penktajame regione, kuriame buvo ketvirtis šalies pramonės. Prezidentas girtas ne tik už didžiausio gėlo vandens šaltinio, Didžiųjų ežerų, išvalymą, bet ir kitus darbus.

„Nuo 1972 m. jis buvo įtraukiamas į įvairias amerikiečių delegacijas, bendradarbiaujant tiek su Sovietų Sąjungos ekologais, tiek su kitų šalių. Už tarptautinę veiklą jis gavo ne vieną apdovanojimą. Dar vienas įdomus momentas, iš dalies egzotiškas, yra santykių su indėnų gentimis užmezgimas ir išplėtojimas.

Nuo maždaug 1980-ųjų Amerikoje aplinkosaugos judėjimas reikalavo aplinkosauginio teisingumo, kad nedominuojančios grupės – mažumos, neturtingieji irgi turėtų teisę į švarią aplinką. Ir Adamkaus vadovaujamas regionas pademonstravo tikrą lyderystę, kaip bendradarbiauti su gentimis. Tame regione gyveno apie 30 genčių, buvo pasirašytos įvairios sutartys, įtrauktos pačios gentys į jų gamtosaugos problemų sprendimą rezervatuose, sukūrė įtraukų modelį“, – sakė istorikas Egidijus Balandis.

Trečiadienį taip pat pranešta apie Vytauto Didžiojo universitete įsteigta V. Adamkaus premiją už pasiekimus aplinkosaugos srityje. 100 tūkst. JAV dolerių fondą, pavadintą velionės žmonos Danos Gedvilienės vardu, premijai įsteigė V. Adamkaus draugas, aplinkosaugininkas, Jungtinėse Valstijose gyvenantis Gabrielius Gedvila.

Universitetas pranešė, kad nominacijos 5 tūkst. eurų dydžio premijai bus priimamos nuo sausio, o jų teikimas vyks birželio 5-ąją, Tarptautinę aplinkos apsaugos dieną.

Reportažo klausykite LRT RADIJO laidos „Lietuvos diena“ įraše.

Populiariausi