Lietuvoje

2020.12.05 19:54

Istorikas siūlo išeitį: parodyti garbingą Lietuvos istorijos vietą Vakarų civilizacijos kontekste

knygos ištrauka
Leidykla „Briedis“, LRT.lt2020.12.05 19:54

Leidykla „Briedis“ pristato naujieną – dr. Igno Kaplerio „Iliustruotą Lietuvos istoriją“. Skaitytojai čia ras visko: lūžinius mūsų praeities įvykius, epochines pergales, kultūros laimėjimus, kasdienio gyvenimo epizodus ir įdomybes, didžias mūsų moteris ir vyrus.

Pirmasis knygos tomas skirtas seniausiai Lietuvos istorijai nuo priešistorės baltų iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos žlugimo laikų. Tautos ir Lietuvos valstybės egzistencijos pagrindas – lietuvių istorinė sąmonė – nuolatos keitėsi. XIX a. lietuvių tauta balansavo tiek išnykimo riba. Tautinio atgimimo pažadintai modernėjančiai tautai prireikė vienijančios pasaulėžiūros. Nauja istorijos samprata idealizavo pagonišką kunigaikščių Lietuvą, bet atmetė turtingą kitų epochų palikimą.

„Lenkai pavogė lietuvių istoriją, dabar siekia pavogti rusai, mes turime nutverti tuos vagis už rankos ir parodyti juos tikrojoje šviesoje visam pasauliui...“ – skundėsi vienas iš Nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjų Antanas Smetona. Neatsiejama lietuvių istorinės sąmonės dalimi tapo jo valdymo laikais pasirodžiusi kultinė A. Šapokos „Lietuvos istorija“.

Iš šios pasididžiavimą savo tauta ir valstybe skatinusios knygos patriotizmo sėmėsi ištisos lietuvių kartos. 1940 m. Lietuvą okupavusi Sovietų Sąjunga siekė ištrinti tautos istorinę atmintį. Už A. Šapokos knygos fragmentą su Lietuvos valdovų atvaizdais moksleiviui grėsė pašalinimas iš mokyklos.

Kiekviena karta turi savo istorijos supratimą. Šiandien viešojoje erdvėje skamba nuomonės, jog A. Šapokos istorija paseno, yra nacionalistinė, antilenkiška, todėl kenkia tarptautiniams santykiams. Atsiranda kaltinimų knygai prorusiškumu ar net raginimai jaunimui išmesti ją iš savo senelių spintų. Teigiama, kad Lietuvos istoriją reikia perrašyti, atsisakyti tautinio atgimimo laikais sukurto didžiojo pasakojimo apie lietuvių tautos ir jos kančių istorijoje išskirtinumą.

Nesibaigiančių ginčų fone „Iliustruotos Lietuvos istorijos“ autorius dr. I . Kapleris siūlo išeitį – į lietuvių tautos istorinę sąmonę sugrąžinti visą Lietuvos istoriją, parodant garbingą jos vietą Vakarų civilizacijos kontekste.

Autoriaus manymu, naujų geopolitinių grėsmių akivaizdoje kartu su kitomis iš buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės erdvės kilusiomis moderniomis tautomis istorijoje reikia ieškoti daugiau vienybės nei skirtumų. Kartu remtis moksliniais faktais ir nebijoti kritiškai vertinti praeities įvykių, pasak istoriko Z. Ivinskio, turėti „drąsos tarti ir tiesos žodį, jei kam ir nebūtų malonu“. Taigi paklauskime skaitytojų, kokios mūsų šalies ir tautos istorijos reikia 21 amžiaus Lietuvos visuomenei?

Pateikiama knygos ištrauka:

„Nežudykite tėvynės“

Respublikos kaimynės nusprendė, kad 1773 m. sušauktas Seimas Varšuvoje turi patvirtinti padalijimo sutartį. Daugumą jame sudarė apirkti išdavikai, pasirengę pasirašyti viską, ką nurodys Rusija. Rusijos ambasadorius Kasparas Saldernas apie juos rašė: „Podoskiui reikia svetimų pinigų, jis mūsų geras draugas, Gozdkis, kurio Dievas yra pinigai, ima iš mūsų, Tvardovskis yra bailys be įsitikinimų, Mlodziejovskis, lenkų Makiavelis, parsiduoda daugiau duodančiam, Poninskis ima pensiją.“

Tik nedidelė grupelė Lietuvos atstovų laikėsi įsipareigojimų ginti valstybės vientisumą. Remdamiesi liberum veto teise jie mėgino protestuoti, kad sutrukdytų padalijimo dokumento priėmimo procedūras. Naugarduko pavieto atstovas, Baro konfederacijos dalyvis bajoras Tadas Reitanas, plėšydamas savo drabužius ir parkritęs ant grindų, maldavo Seimo narius: „Trypkite, trypkite šį kūną, Dievo krauju maldauju Jus, nebūkite Judai. Užmuškite mane, bet nežudykite Tėvynės.“ T. Reitanas pagriebė neteisėtai paskirto Seimo maršalkos A. Poninskio lazdą. Bajoras atsisėdo į išdaviko kėdę ir šaipėsi, kad gali būti toks pat apsišaukėlis maršalka. Nepaisydamas A. Poninskio siūlomų 5 000 dukatų, grasinimų areštu tik po 36 val. išsekęs T. Reitanas išėjo iš Seimo salės.

Kliūčių patvirtinti I ATR padalijimo sutartį nebeliko. Lietuvos bajoro didvyriškas elgesys sužavėjo net priešus. Prūsijos kariuomenės generolas suteikė jam pastogę ir paskyrė kariškių apsaugą. Pats T. Reitanas gavo garantinį raštą, kad dėl savo poelgio nebus persekiojamas. Daugiau politikoje jis nedalyvavo. Gyvenimą baigė tragiškai – savižudybe. Paskutiniais ATR gyvavimo metais T. Reitanas tapo drąsos ir sektino patriotizmo pavyzdžiu. LDK bajorą minėjo Ketverių metų seimas. Istorijos legenda T. Reitaną poema „Ponas Tadas“ pavertė iš Naugarduko apylinkių kilęs A. Mickevičius. 1866 m. nutapytu J. Mateikos paveikslu „Tadas Reitanas“ pasipiktino jame vaizduojamų kaip Tėvynės išdavikai didikų giminių palikuonys. Jie sakė, kad siekdama pažeminti buvusios Respublikos bajorus, paveikslą nupirks carinės Rusijos valdžia. Į priekaištus dailininkui J. Mateika atsakė: „Nupirko juos gyvus, nupirks ir nutapytus.“

Populiariausi

Sniegas ir pūgos Lietuvoje

Lietuvoje

2021.01.25 10:52

Sniego bus iki soties: pūgos kilti pradės jau antradienio naktį, o dalyje Lietuvos regionų pusnys gali siekti kelius intensyvus snygis truks mažiausiai pusantros paros; atnaujinta 13.04

12
Agnė Bilotaitė

Lietuvoje

2021.01.25 13:07

Ekstremalių situacijų komisija siūlo Vyriausybei pratęsti karantiną dar mėnesiui Dulkys spėja, kad balandžio 1 d. karantinas galėtų baigtis; atnaujinta 15.51

10
Karantinas Vilniuje

Lietuvoje

2021.01.25 09:33

541 COVID-19 atvejis: židiniai fiksuojami įmonėse, tęsiasi protrūkis Klaipėdos vaikų globos namuose mirė 15 žmonių, o pasveiko – 133, atnaujinta 10.03

6
Olga Vėbrienė

Lietuvoje

2021.01.25 14:21

Aplinkos apsaugos departamento direktorei Vėbrienei suteiktas pranešėjo statusas Aplinkos ministerijos komentaras; atnaujinta 16.22

Rugsėjo 1-oji

Lietuvoje

2021.01.25 13:27

Sveikatos apsaugos ministras – apie scenarijus, kaip būtų atnaujinamas kontaktinis mokyklų darbas planuojama, kad mokytojai skiepų sulauks vasario antrąją pusę