Prie Vyriausybės vairo netrukus stos naujoji Lietuvos premjerė. Buvusi finansų viceministrė, vėliau tapusi ministre, dabartinė Seimo narė, buvusi kandidatė į prezidentus – politikoje Ingrida Šimonytė ne naujokė. Portalas LRT.lt kviečia pažvelgti, koks buvo I. Šimonytės kelias iki premjerės posto ir ką apie ją sako artimiausi bendražygiai.
Sekmadienį politikė atšventė gimtadienį – jai suėjo 46-eri. Vilniuje gimusi ir augusi I. Šimonytė yra pasakojusi, kad augo paprastoje tarnautojų šeimoje – abu jos tėvai buvo inžinieriai. I. Šimonytė taip pat turi jaunesnę seserį, sesuo yra biomokslų daktarė ir gyvena Švedijoje.
Savo biografijoje I. Šimonytė nurodo baigusi dabartinę Žirmūnų gimnaziją, anksčiau buvusią 7-ąją vidurinę mokyklą. Vilniaus universitete ji baigė verslo vadybos ir administravimo bakalauro, o vėliau – ekonomikos magistro studijas.
„Stojau į ekonomiką, kad žinočiau, ką daryti, kad pas mus būtų „kaip Švedijoje“, – apie studijų pasirinkimą žurnalui „Žmonės“ yra sakiusi būsimoji premjerė.
Su politika savęs nesiejo
Finansų ministerijoje I. Šimonytė dirbo ilgus metus – vadovavo skirtingiems jos departamentams. Į didžiąją politiką politikė įsiliejo kiek vėliau, kai tapo viceministre, o 2009-ųjų liepą, kai Algirdas Šemeta tapo eurokomisaru, ji buvo paskirta finansų ministre.
Tiesa, laikas, kuriuo jai teko vadovauti ministerijai, buvo itin sudėtingas, šalį krėtė ekonominė krizė. Jos ir Andriaus Kubiliaus pavardės iki šiol linksniuojamos kalbant apie tuo metu karpytas pensijas.
Prieš 2019-aisiais vykusius prezidento rinkimus I. Šimonytė kalbėjo, kad premjero pareigas ėjusiam A. Kubiliui ji turėjo dvi sąlygas: kad ją palaikytų premjeras ir kad ją palaikytų valdančioji Seimo frakcija.
„Pasakiau sau ir kitiems, kad, jei nors vieno iš šių dviejų dalykų nėra, mano kontraktas pasibaigia. Man pavyko tą pasitikėjimą išlaikyti iki pat kadencijos pabaigos, ir tai buvo svarbu“, – sakė I. Šimonytė.
Portalui LRT.lt duotame interviu ji taip pat pasakojo, kad per savo ministravimo laikotarpį verkė du kartus ir abu – išėjusi iš Seimo. O bendrauti su Seimu, kaip sakė I. Šimonytė, ministrui itin svarbu.
„Aš per savo tą ministravimo laiką verkiau, turbūt, du kartus. Ne dėl to, kad man visais kitais laikais buvo labai linksma, bet tikrai buvo sunkus metas, reikėjo daug vidinės mobilizacijos, buvo skaudžių sprendimų, buvo skaudu ir dėl to, kad žinai, jog žmonės jaučiasi blogai.
Taip, kad atsisėstum ir apsiverktum iš nevilties, buvo du kartus. Ir abu – išėjus iš Seimo. Išėjusi atsisėdu prie to fontano, ašaros rieda ir galvoju: „Dieve, kam man šito reikia?“ Bet paskui apsilaižai ir galvoji, kad kažkas tą darbą turi padaryti, nors niekas „ačiū“ nepasakys. Tačiau aš niekaip kitaip to neaiškinu, kaip tik nuovargiu“, – prisiminė politikė.
Vėliau žurnalui „Moteris“ ji pasakojo, kad net eidama ministrės pareigas ji savęs su politika nesiejo ir manė, kad pasibaigus kadencijai iš politikos pasitrauks. Ir pasitraukė. Iki 2016 metų, kuomet jau pirmame Seimo rinkimų ture iškovojo pergalę vienmandatėje Antakalnio apygardoje. Tokią pačią pergalę, tik geresniu rezultatu, ji pasiekė ir šiemet vykusiuose Seimo rinkimuose.
Tiesa, dar iki 2020-ųjų Seimo rinkimų I. Šimonytė stojo į kovą prezidento rinkimuose. Nepriklausoma, bet Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų remiama kandidatė pirmajame prezidento rinkimų ture aplenkė visus kandidatus, užėmė pirmą vietą ir pateko į antrąjį turą, ten susirėmė su Gitanu Nausėda.
Tačiau antrajame prezidento rinkimų ture jai nepavyko įveikti G. Nausėdos ir jis tapo naujuoju Lietuvos prezidentu.
„Tikiuosi, kad jie pasirinko kandidatą, už kurį galėjo balsuoti „už“, o ne todėl, kad norėjo balsuoti prieš kitą kandidatą. Ir visiškai nesvarbu, ar tas kandidatas esu aš, ar G. Nausėda“, – tuomet sakė I. Šimonytė.
Tuo metu, kai tos kalbos prasidėjo, aš gyvenime turėjau didesnių rūpesčių, nei galvoti apie prezidento rinkimų kampaniją.
Dėl prezidento rinkimų tarėsi ir su mama
Apie tai, kad I. Šimonytė galėtų tapti viena iš kandidatų prezidento rinkimuose, buvo kalbėta ilgą laiką, tačiau pati politikė neskubėjo patvirtinti, kad juose dalyvaus. Duodama interviu portalui LRT.lt 2019-ųjų pavasarį ji sakė, kad tuo metu turėjo svarbesnių reikalų, vienas iš jų buvo mamos sveikata.
„Tuo metu, kai tos kalbos prasidėjo, aš gyvenime turėjau didesnių rūpesčių, nei galvoti apie prezidento rinkimų kampaniją. Mano mamos, kuri sunkiai serga, būklė keletą kartų buvo kritiška. Aš praleidau didelę dalį laiko nuo 2017 metų rudens iki 2018 metų vasaros ligoninėse, rūpindamasi savo mama. Rinkimai nebuvo tai, apie ką tuo metu labai mąsčiau“, – kalbėjo tuomet dar kandidatė į prezidentus I. Šimonytė.
Apie tai, kad ilgą laiką slaugė mamą, kuri tris dešimtmečius sirgo reumatoidiniu artritu, politikė yra pasakojusi ne kartą. Interviu žurnalui „Žmonės“ ji pasakojo, kad susirgusią mamą prižiūrėti padėjo tėtis, tačiau jam mirus I. Šimonytė tapo nuolatinė mamos prižiūrėtoja.
„Deja, ši liga sparčiai progresuoja ir iš žmogaus atima visas galias. <...> Viską skauda, todėl nuolat masažuoji, trini, leidi vaistų... Slauga tapo sunki, didžiąją dalį laiko tenka praleisti ligoninėse, slaugos namuose“, – tuomet žurnalui „Žmonės“ kalbėjo politikė.
Taip pat skaitykite
Portalui LRT.lt prieš antrąjį prezidento rinkimų turą duotame interviu I. Šimonytė pasakojo, kad apsispręsti dėl kandidatavimo padėjo būtent mama: „Kai mačiau tiek pasitikėjimo ir kai atrodė, kad kitos gyvenimo įtampos truputį atslūgo, atsisėdau, permąsčiau, pasitariau su mama, paklausiau, kaip ji mano, ar mes abi tai atlaikysime. Nutarėme, kad atlaikysime.“
Praėjus keliems mėnesiams po prezidento rinkimų, 2019-ųjų rugsėjį pasirodė žinia, kad I. Šimonytės mama iškeliavo Anapilin. Tiesa, kaip tuomet pranešta, politikės mama mirė keliomis savaitėmis anksčiau, tik apie tai nebuvo skelbta.
Mato kaip stiprią lyderę
Iškart po prezidento rinkimų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis viešai paskelbė ketinantis siūlyti I. Šimonytei ne tik vesti partijos sąrašą 2020-ųjų Seimo rinkimuose, bet ir sėkmės atveju tapti premjere. Likus septyniems mėnesiams iki rinkimų I. Šimonytė paskelbė sutinkanti būti partijos vedle rinkimuose.
„Iš mano pusės nėra jokių reikalavimų, išankstinių sąlygų ar kitų dalykų, pasitikiu žmonių išmintimi ir tikiu, kad yra bendras tikslas turėti ir gerą komandą, ir gerus kandidatus vienmandatėse“, – tuomet tvirtino ji.
I. Šimonytės bendražygė, konservatorė Monika Navickienė portalui LRT.lt kalbėdama apie būsimąją premjerę sakė, kad ji „neturi dvigubų dugnų“ ir išgyvena dėl kitų žmonių skausmo, sunkumų labiau nei dėl savų.
„Darbine prasme ji yra reikli sau ir aplinkiniams. <...> Ji tikra, nesumeluota, autentiška lyderė, kuri geba telkti savo žiniomis ir asmenybe. Tikiu ir pasitikiu Ingrida kaip geriausia premjere.
Žinoma, daug kas priklausys nuo to, kokia bus ministrų komanda, kaip atrodys pati Vyriausybės veikla, biudžeto galimybės, kokius pokyčius tai leis padaryti. Iššūkių tikrai bus, bet tiek lyderyste, tiek brėžiama kryptimi visiškai neabejoju“, – kalbėjo M. Navickienė.
V. Adamkus: didžiausias uždavinys – apsaugoti žmones nuo ligos
I. Šimonytę, likus kiek daugiau nei savaitei iki savo kadencijos pabaigos, į finansų ministro pareigas paskyrė prezidentas Valdas Adamkus. Kadenciją baigęs šalies vadovas portalui LRT.lt kalbėjo, kad I. Šimonytė visada buvo aktyvi, pasireikšdavo savo pozityvumu.
„Man nė kiek neliko abejonių, kad jos darbas, tikslas ir gyvenimas yra skirtas mūsų valstybės žmonėms. Tą ji parodė ne tik visuomenine, bet ir šeimynine veikla, besirūpindama savo mamyte.
Vertinu ją kaip politikę, paskutiniu metu labai pozityviai pasireiškusią. Jos politinės kampanijos metu išreikštos mintys buvo solidžios, ji buvo solidi konkurentė į prezidento postą. Turiu pripažinti, kad ji buvo lygi varžovė dabartiniam prezidentui G. Nausėdai“, – kalbėjo V. Adamkus.
Pasak jo, I. Šimonytės sudarytai Vyriausybei reikės užtikrinti pastovumą šalies viduje bei išlaikyti aiškiai nubrėžtą Lietuvos užsienio politikos kryptį ir taip užtikrinti valstybės nepriklausomumą ir saugumą.
Paklaustas, kokie iššūkiai laukia naujosios premjerės, buvęs šalies vadovas pirmiausia įvardijo koronaviruso krizę. Anot jo, I. Šimonytei teks nelengva užduotis pasirūpinti ne tik bendra valstybės padėtimi, bet ir žmonių sveikata.
„Reikia pasakyti, kad yra kalta pati mūsų visuomenė, nes ji nekreipia dėmesio ir nesilaiko Vyriausybės nurodymų. Visuotinis karantinas galbūt ir išlygins tą padėtį, tačiau nuostoliai su kiekviena diena auga, daugiau nei tūkstantis žmonių kasdien užsikrečia virusu, tai yra jokiu būdu nepateisinama.
Taip pat skaitykite
Tad jos didžiausias uždavinys ir bus, kad Vyriausybė dėtų visas pastangas apsaugoti Lietuvos žmones nuo šitos ligos. Linkiu jai kuo geriausios ir greičiausios sėkmės“, – portalui LRT.lt kalbėjo V. Adamkus.
Kadenciją baigęs prezidentas taip pat sakė, kad naujajai premjerei ir jos vadovaujamai Vyriausybei teks spręsti ir švietimo reformos klausimus, rūpintis sveikatos apsaugos problemomis.
„Matau daug trūkumų bendroje mūsų valstybinėje medicinos apsaugos politikoje. Galima būtų iškelti ir tą didelę socialinę problemą, palietusią daugelį Lietuvos žmonių, kurie vos suduria centą su centu, kad pragyventų“, – sakė V. Adamkus.
Jis taip pat teigė, kad I. Šimonytei su komanda teks rūpintis Lietuvos žmonių socialine ir finansine gerove, taip pat stiprinti valstybės ūkį ir išlaikyti gerus tarpvalstybinius santykius.
„Tai yra didelė atsakomybė, ypač teisingumo srityje, kaip nors sudrausminti mūsų visuomenę, sumažinti nusikaltimų skaičių. Tai uždaviniai, kurie guls ant jos pečių. Mano vienintelis linkėjimas – tvirtai laikytis savo įsitikinimų, moralinių principų, taip pat sėkmės ir sveikatos“, – kalbėjo kadenciją baigęs prezidentas V. Adamkus.
„Noriu visų šunų“
Savo biografijose, pateikiamose tiek Seimo, tiek Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) interneto puslapiuose, I. Šimonytė nurodo įvairius pomėgius: knygas, muziką, gėlininkystę. O portalui LRT.lt ji yra sakiusi, kad labai norėtų vėl turėti šunį, tik laiko tam trūksta.
„Nuo kokios 10 klasės abi su sese labai norėjome šuniuko, bet mano tėtis buvo senos mokyklos žmogus, jam šuniukas turėjo būti prie būdos, o bute šuniuko iš viso būti negalėjo.
Tačiau mama mums vieną dieną parnešė šuniuką ir tada mes pažadėjome būti labai geros, tėtis labai supyko ir buvo namuose didelė drama. Bet tas šuniukas tėtį galiausiai papirko savo tokiu dideliu dėmesiu ir tėtis pasidavė. Buvo visiškas matriarchatas, nes šuniukas irgi buvo „mergaitė“, – pasakojo I. Šimonytė.
Vėliau ji turėjo ir kitų šunų, tačiau jie iškeliavo, kaip sakė politikė, į amžinuosius šuniukų medžioklės plotus.
„Aš visų šunų noriu. Pamatau vieną šunį – noriu, pamatau prieglaudos puslapyje feisbuke šunį – noriu. Aš visų šunų noriu, turiu tokią problemą. Tik dabar fiziškai jau būtų sudėtinga prižiūrėti, kad jam būtų komfortiška“, – yra sakiusi būsimoji premjerė.
