Lietuvoje

2020.11.05 05:30

Prezidentūroje priglausta konferencija papiktino žmogaus teisių gynėjus: Lenkijos kontekste tai kelia susirūpinimą

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.11.05 05:30

Iš žmogaus teisių ekspertų – kritika prezidentūrai. Praėjusią savaitę prezidentūroje vyko konferencija apie krizinį nėštumą, joje dalyvavo ir pirmoji šalies ponia. Žmogaus teisių ekspertai teigia, kad konferencijoje buvo pateiktas vienpusiškas ir globėjiškas požiūris, baiminamasi, kad norime judėti moterų teisių ribojimo kryptimi. Pasak prezidentūros ir pagrindinių konferencijos organizatorių, tokia kritika neturi pagrindo, o konferencijos siekis – diskutuoti ir ieškoti pagalbos formų.

Po penktadienį prezidentūroje vykusios konferencijos „Valstybės pareiga padėti moterims krizinio nėštumo situacijoje: galimybės ir problemos“ viešojoje erdvėje kilo žmogaus teisių ekspertų pasipiktinimas.

Savo socialiniame tinkle šia tema įrašą paskelbė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė, vyriausioji mokslo darbuotoja Natalija Arlauskaitė. Komentuodama situaciją, N. Arlauskaitė portalui LRT.lt sako, kad prezidentūroje gali vykti įvairios konferencijos, tačiau svarbu išskirti, kas konferenciją organizuoja, kas joje dalyvauja ir kaip formuluojama jos tema.

Pasak TSPMI profesorės, abortų tema su prezidentūra susijusi jau metus, o pirmoji ponia naudojasi terminu „krizinis nėštumas“ ir deklaruoja norą suteikti geresnę pagalbą moterims, kurios atsiduria sudėtingo pasirinkimo situacijoje.

„Keblumas tas, kad žengiant į šią temą tokiu būdu, kaip tai daro pirmoji ponia, kai kalbama apie teisę į saugų abortą arba šios teisės ribojimą, ji (abortų tema – LRT.lt) atsiduria politinių debatų lauke. Todėl tokia prezidentūros globa gali ir tikriausiai turi būti suvokiama kaip politinis gestas, o ne šiaip pirmosios ponios dalyvavimas jautrių problemų sprendime“, – portalui LRT.lt sako N. Arlauskaitė.

Kelia susirūpinimą

Seimo narė Dovilė Šakalienė prezidentūroje vykusią konferenciją vadina vienpusiška ir keliančia klausimų tiek dėl jos mokslinio pagrindimo, tiek dėl vertybinių požiūrių bei žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, moterų reprodukcinių teisių apsaugos.

Pasak D. Šakalienės, šiuo metu net keliose Europos Sąjungos valstybėse matome tam tikrų pokyčių, ne visai suderinamų su ES vertybėmis, todėl šiame kontekste konferencija itin kelia susirūpinimą.

„Kiekviena moteris ne tik turi teisę į savo kūną, tačiau tam tikromis aplinkybėmis turi turėti saugų priėjimą prie saugios medicininės nėštumo nutraukimo procedūros. Kai matome, kad prezidentūroje vietoje to, kad būtų kalbamasi su plačiu ratu ekspertų, įtraukiant ir žmogaus teisių ekspertus, moterų teisių srityje dirbančius žmones ir konkrečiai dirbančius reprodukcinių teisių srityje, kviečiant visuomenės atstovus, medikus...

Tai kelia klausimų, koks šių konferencijų tikslas – ar taip pat norime judėti moterų teisių ribojimo kryptimi, kas būtų tikrai labai nerimą keliantis dalykas?“ – klausimus kelia parlamentarė.

Abejoja konferencijos organizatorių kompetencija

Pasak TSPMI profesorės N. Arlauskaitės, kyla klausimų ir dėl konferencijos organizatorių – Laisvos visuomenės instituto (LVI) – kompetencijų. N. Arlauskaitės teigimu, deklaruojama, kad tai buvo „mokslinė-praktinė konferencija“, tačiau mokslo joje buvo nedaug.

„Praktinė dalis aišku – politinės pasekmės, teisinės pasekmės. O mokslo dalis šiuo atveju pasidaro didelis didelis klaustukas, nes nepaisant to, kad pagrindinė organizuojanti institucija savo pavadinime turi žodį „institutas“, tai dar nereiškia, kad tai yra kažkiek akademinės pagarbos nusipelniusi mokslinė institucija.

Kalbu apie Laisvos visuomenės institutą. Aišku, kad tai organizacija, kuri turi savo programą ir tikslus, bet mokslo ten yra labai nedaug“, – tvirtina TSPMI profesorė.

Nevyriausybininkai yra ne kartą kėlę klausimą ir dėl LVI finansavimo. Kaip nurodoma LVI 2019 metų veiklos ataskaitoje, 2019 m. instituto pajamos sudarė 34 tūkst. 178,31 eur. Ataskaitoje rašoma, kad, pavyzdžiui, 21 tūkst. 378 eurus skyrė juridiniai asmenys, tačiau kokie – nenurodoma.

LRT.lt pasiteiravus, iš kokių lėšų finansuojamas Laisvos visuomenės institutas, LVI teigia, kad „veikla yra finansuojama iš įvairių įgyvendinamų projektų, 1,2 proc. nuo GPM, juridinių bei fizinių asmenų aukų bei paramos“.

N. Arlauskaitė taip pat išskiria, kad vienas konferencijos organizatorių – Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Tačiau, pabrėžia TSPMI profesorė, konferencijoje dalyvavo ne grupė VDU sociologų, o universiteto Santuokos ir šeimos studijų centras, kuris priklauso Katalikų teologijos fakultetui.

„Kyla didelis klausimas, kodėl būtent taip formuojamas ir konferencijos turinys, ir įsitraukusių institucijų komplektas. Kodėl būtent tokiame kontekste, ką tai reiškia? Tai reiškia, plika akimi žiūrint, teisės į saugų abortą ribojimo parengimą“, – teigia N. Arlauskaitė.

Įžvelgia grėsmių ir siekio riboti teises

Svarbu ir tai, koks konferencijos metu vartojamas žodynas, sako TSPMI profesorė. Ji svarsto, kad dabar paplitusi formuluotė „pagalba krizinio nėštumo atveju“. Pažiūrėjus iš arčiau paaiškėja, kad pati sąvoka „krizinis nėštumas“ yra tų pačių konferencijoje dalyvaujančių organizacijų sąvokinės kūrybos vaisius, sako N. Arlauskaitė.

Pasak jos, konferencijoje kriziniu nėštumu iš esmės laikomas bet koks nepageidaujamas, neplanuotas nėštumas, kurį ketinama nutraukti. Bet koks sprendimas nutraukti nėštumą suvokiamas kaip situacija, iš kurios reikia gelbėti, kaip krizė, iš kurios reikia moterį vaduoti, kalba TSPMI profesorė.

„Kartu su tokia sąvoka ateina globėjiškas santykis su moterimis, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių būtų linkusios daryti tokį sprendimą, (daroma prielaida, kad moterys – LRT.lt) tarsi negali apsispręsti.

Tada pagalbos tikslas yra ne ramus ir sąmoningas apsisprendimas, o pagalbos tikslas yra vaisiaus išsaugojimas. Tai labai apibrėžia politinį pagalbos turinį – taip išeina, kad politinis turinys yra moters kūno kontrolė, apribojant jos galimybes spręsti savo likimą“, – argumentuoja N. Arlauskaitė.

Su tokia nuomone sutinka ir D. Šakalienė, kuri priduria, kad dalis moterų nėštumo nutraukimą iš tiesų renkasi todėl, kad patiria spaudimą iš smurtaujančio sugyventinio ar sutuoktinio, bijo, kad patirs skurdą ir negalės pragyventi, ar yra patekusios į sudėtingą situaciją, kai reikalinga kokia nors pagalba.

Tačiau, išskiria Seimo narė, stebina tai, kad konferencijoje į vieną vietą „suplakama“ moters teisė pasirinkti, jos saugumas ir pakankamai kokybiškai nesprendžiamos socialinės problemos.

„Kiekviena moteris turi turėti pasirinkimo laisvę – tai tik jos sprendimas, nes tai jos kūnas. Žinoma, kalbėjimasis su šeimos nariais, su būsimo kūdikio tėvu, jei jis palaikantis, nesmurtauja, nori padėti, tai labai svarbu. Bet prašau, negrįžkime į tuos laikus, kai už moterį kiti nusprendžia, ką ji turi daryti su savo kūnu“, – kalba D. Šakalienė.

Už pagalbos slepiamas kitas siekis

Kaip tvirtina D. Šakalienė, šiuo atveju už kelių tikslų padėti moteriai paslepiamas jų teisių ribojimas. Viskas pridengiama kilniu tikslu, kad siekiama apsaugoti kūdikio ir moters gyvybę, apgailestauja ji. Parlamentarė taip pat pateikia pavyzdį, ką būtų galima laikyti pagalba, o ką – teisių ribojimu.

„Kaip jūs jaustumėtės? Norite nusipirkti maisto produktų vakarienei ir staiga kažkas sako: „Ne, ne, ne, tu negali pasirinkti, esi pavargęs po darbo, galbūt blogai jautiesi, todėl mes už tave nuspręsime ir tu galėsi tą vakarienę pasigaminti iš to, ką mes nuspręsime“. Aš suprantu, kad tai labai buitinis pavyzdys, bet taip suprantame, kas ta pagalba.

Palyginimui – jei esate pavargęs po darbo, norite nusipirkti produktų vakarienei ir kažkas sako: „Gal tau fiziškai sunku? Aš tau padėsiu parnešti krepšį. Gal tau sunku susimokėti? Aš galiu paskolinti pinigų susimokėti už vakarienę“. Čia yra pagalba – kai neatimama iš žmogaus sprendimo“, – išskiria D. Šakalienė.

Jos teigimu, konferencija atrodytų visai kitaip, jei joje būtų vertinamas realus kontekstas, kad Lietuvoje yra labai aukštas smurto prieš moteris lygis, kad būna tokių situacijų, kai moteris gali būti verčiama nutraukti nėštumą. Būtų svarbu diskutuoti, ką galime daryti efektyviai, remiantis mokslu pagrįstais duomenimis ir gerosiomis praktikomis, kad užtikrintume moters saugumą ir jos teisę pasirinkti, kad jai būtų suteikta visi teisinė, medicininė ir visokia kitokia pagalba, sako D. Šakalienė.

„Tuomet matyčiau tos konferencijos prasmę, bet kai konferencijos metu ištransliuojama, kad nėra teisės į abortą, tai noriu patikslinti – yra teisė į saugią prieigą prie mediciniškai saugaus nėštumo nutraukimo. Tai moters reprodukcinių teisių dalis“, – pabrėžia Seimo narė.

Anot D. Šakalienės, protestų Lenkijoje kontekste konferencija itin kelia susirūpinimą: „Lenkijoje priimti sprendimai greičiausiai gali būti traktuojami kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimai, kadangi konvencija nurodo kankinimo ir nežmoniško elgesio draudimą.

Jei moteris bus verčiama nešioti vaisių, kuris nėštumo metu mirs arba dėl sveikatos būklės mirs iš karto po gimdymo, tai tikrai bus moters kankinimas. Tokiomis sąlygomis, jei moteris nepajėgi fiziškai ir psichologiškai nešioti tokios sveikatos būklės vaisių, versti tai daryti yra nežmoniškas elgesys“, – akcentuoja parlamentarė.

LVI: kritika dėl vienpusiško požiūrio neturi jokio pagrindo

Laisvos visuomenės institutas nesutinka, kad konferencijoje buvo suponuojamas vienpusiškas ar globėjiškas požiūris. Anot instituto atstovų, organizacija „siekia kurti ir saugoti laisvą visuomenę Lietuvoje, puoselėjančią žmogaus klestėjimui būtinus gėrius“.

Institutas sutinka, kad organizacija nėra mokslo įstaiga, tačiau pabrėžia, kad vienas tikslų – telkti įvairių sričių ekspertus, kurie gali suteikti aktualią informaciją, padedančią geriau suprasti visuomenėje egzistuojančias problemas ir priimti atsakingus sprendimus.

Pasak LVI, vykusioje konferencijoje dalyvavo įvairių sričių bei įsitikinimų prelegentai, palaikantys gyvybės kultūrą bei išsakę oponuojančią poziciją – atstovai iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro, Vytauto Didžiojo, Vilniaus universitetų, Lietuvos socialinių tyrimų centro, Alliance Defending Freedom International bei Laisvos visuomenės instituto atstovai.

„Todėl kritika, kad konferencijoje buvo suponuojamas vienpusiškas ar globėjiškas požiūris neturi jokio pagrindo“, – teigia LVI.

LVI taip pat atsako į kritiką, kad konferencijoje sprendimas nutraukti nėštumą suvokiamas kaip situacija, kurią reikia gelbėti. Pasak instituto atstovų, krizinį nėštumą LVI suvokia kaip nėštumą, dėl kurio moteris patiria šeimos ir asmeninių santykių krizę, nepriklausomai nuo to ar jis planuotas ar ne.

„Krizė gali būti susijusi su nėštumu, motinos ir (ar) vaiko gyvybės, sveikatos ir kitomis nepalankiomis aplinkybėmis, taip pat jis apima situacijas, kurių metu paaiškėja vaisiaus sklaidos trūkumai, vaikas gimsta anksčiau laiko, įvyksta vaiko netektis prenatalinėje (prieš gimimą – LRT.lt) ar postnatalinėje (po gimimo – LRT.lt) fazėje, bei krizes, susijusias su lytinio apsisprendimo laisvės pažeidimu.

Krizinis nėštumas neapima tų atvejų, kai moteris yra akivaizdžiai apsisprendusi ir planuoja nutraukti nėštumą“, – sako instituto atstovai.

Pasak LVI, konferencijos tikslas nebuvo inicijuoti teisės į aborto ribojimo parengimą ar apriboti moterų teises, o siekta aptarti, kaip Lietuvai sekasi įgyvendinti prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus padėti moterims krizinio nėštumo situacijoje bei diskutuoti apie šios pareigos įgyvendinimui Lietuvoje kylančias problemas ir turimas galimybes.

„LVI nevykdo ir neplanuoja iniciatyvų, susijusių su aborto ribojimu, tačiau siekia geresnės motinos ir vaiko teisių pusiausvyros“, – teigia instituto atstovai.

Prezidentūra: siekta aiškintis, kokios pagalbos reikia

Anot prezidentūros, konferencijai buvo suteiktos patalpos, nes pasirinkta tema yra aktuali: „Akivaizdu, kad pagalbos sistema krizinį nėštumą patiriančioms moterims mūsų šalyje yra neišplėtota, vis dar dažnai išgirstama apie rezonansinius atvejus, kai išmetami kūdikiai, jų motinos pasmerkiamos, o pagalbos sistemos nėra.

Todėl šios konferencijos tikslas – paskatinti diskusijas, siekiant ieškoti galimų problemos sprendimo būdų“.

Prezidentūros teigimu, konferencijos organizatoriai pasiūlė šios temos problemų lauką plačiai atspindinčių pranešimų, kuriuos skaitė kompetentingi pranešėjai iš Lietuvos sveikatos mokslų, Vytauto Didžiojo, Vilniaus universitetų, Laisvos visuomenės instituto, Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto, Krizinio nėštumo centro.

„Pažiūrų, nuomonių, įsitikinimų įvairovė ir galimybė tai viešai išsakyti, diskutuoti yra demokratinės valstybės požymis, todėl organizuojant renginius aktualiomis temomis nėra prašoma organizatorių deklaruoti savo vertybinius, politinius ar kitokius įsitikinimus“, – teigia prezidentūra.

Atsakymuose rašoma, kad konferencija siekė aiškintis, kokios pagalbos moterims ir šeimoms reikia atsidūrus krizinio nėštumo situacijoje.

Diskusijos apie ekonominės, socialinės, psichologinės pagalbos sistemos kūrimą krizinį nėštumą patiriančioms moterims niekaip nesuponuoja moterų teisių ribojimo ar teisinio abortų reglamentavimo sistemos peržiūrėjimo ar kvestionavimo, tvirtina prezidentūros atstovai.

„Priešingai, didesnės pagalbos galimybės suteikia moteriai daugiau pasirinkimo galimybių, kaip spręsti savo individualią situaciją. Kilusios diskusijos po konferencijos kaip tik ir parodo, kad ši tema yra aktuali, trūksta jos aptarimo ir platformos diskusijai“, – tvirtina prezidentūra.

Populiariausi

Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas

Lietuvoje

2020.12.04 12:06

Nausėdos verdiktas – įvardijo, kurių Šimonytės teiktų kandidatų neskirs ministrais Armonaitė: naujas kandidatas – artimas partijos vertybėms; atnaujinta 13.47

14
Karantinas Lietuvoje

Lietuvoje

2020.12.04 16:01

Veryga: karantiną bus siūloma pratęsti iki gruodžio 31 dienos pranešė, kaip galėtų griežtėti karantinas

Aurelijus Veryga

Lietuvoje

2020.12.04 13:14

Laikinasis ministras: kitą savaitę bus svarstomos naujos karantino griežtinimo priemonės nesutinka su Šimonytės kritika NVSC; atnaujinta 15.15

6