Dėl didelio skambučių srauto karštoji linija 1808 atsiliepia vos į kas trečią ar ketvirtą. Tiek linijos koordinatoriai, tiek Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad ir atsiliepus daugiau, vietos mobiliuosiuose punktuose jiems nepakaktų. Taip pat pastebima, jog nemaža dalis skambintojų kreipiasi į karštosios linijos operatorius, nors tokią informaciją galima sužinoti internete ar paskambinus šeimos gydytojui.
Į karštąją liniją 1808 LRT RADIJO žurnalistei prisiskambinti nepavyko nei trečiadienį ryte, nei vakare. Pusdienį tik automatinį atsakymą girdėjo ir vilnietė Gražina Varanavičienė, šį numerį rinkusi kas penkias minutes, nes pajautė koronaviruso simptomus – jai pasidarė silpna, ėmė laužyti kaulus, pakilo temperatūra.
„Skambinau gal pusę dienos. Nieko kitaip nebuvo – atsako, kad operatoriai nepasiekiami, skambinkite vėliau. Ir viskas, ir taip pusė dienos. Kad tu būtum taip pusiau, sakykim, sveika ir nepanikuojanti, bet kai tau „eina“ jau priepuolis visom vaivorykštės spalvom, tu nežinai, kas tau darosi ir dar taip pusę dienos skambini, tai yra labai sunku“, – kalbėjo pašnekovė.
Galiausiai tyrimą dėl COVID-19 Gražinai pavyko pasidaryti Karščiavimo klinikoje, kai kreipėsi į savo šeimos gydytoją.
Karštosios linijos koordinatorė Greta Beinaravičiūtė sako, kad „situacija kol kas yra pakankamai komplikuota“ – kasdien nuo 8 val. iki 20 val. sulaukiama apie 12 tūkst. skambučių, o atsakoma tik į 3-4 tūkst.
„Unikalių numerių yra didžioji dauguma. Tai nėra taip, kad žmogus daug kartų bando pasiskambinti ir dėl to išauga tas saičius, nors faktas, kad tokių yra. Tam, kad atsakytume į visus skambučius, reikalingas trigubai didesnis žmonių keikis negu dirba dabar. Dabar dirbančių yra 30-35 operatoriai per dieną“, – LRT RADIJUI sakė G. Beinaravičiūtė.
Tiek karštosios linijos koordinatorė, tiek sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad net ir atsiliepus į visus skambučius, vietos mobiliuosiuose punktuose ir laboratorijose neužtektų.
„Mes kiekvieną rytą aptarinėjam ir ieškom tam tikrų sprendimų, kad tą liniją „nukrauti“. Dar ką turėtumėm suprasti, kad mobiliuose punktuose ir tyrimų atlikime mes turime lubas, kiek galim perį tuos punktus praleisti žmonių, kiek tyrimų galim atlikti. Vien tik prisiskambinimo sprendimas savaime problemos neišspręs. Net jei žmogus prisiskambins, bet nebus galimybės jį užregistruot, nes punktai bus perkrauti ir laboratorijos perkrautos. Turi pradėti veikti priemonės, kurios yra ne tik testavimas, bendrai žmonės turi pradėti saugotis“, – aiškino ministras.
G. Beinaravičiūtė sako, kad maždaug pusė skambinančiųjų kreipiasi dėl koronaviruso tyrimo, kiti nori pasikonsultuoti, tad skambinantieji yra nukreipiami į dvi atskiras linijas. Tačiau žmonės dažnai skambina ir tais klausimais, į kuriuos atsakymai yra pateikti internete.
„Yra ir 1808.lt, ir koronastop.lt puslapiai. Taip pat yra ir NVSC portalas. Ten sukelta didžioji dalis informacijos, ką reikia žinoti ir kur kreiptis. Ir kontaktą turėjusiems su COVID-19 susirgusiu asmeniu, ir ką daryti, norint susitrumpinti izoliacijos laikotarpį grįžus iš užsienio ar turėjus kontaktą, bet jie pirmiausia, matyt, bando prisiskambinti mums ir susižinoti“, – pasakojo karštosios linijos koordinatorė.
Be to, į karštąją liniją skambina ir dalis norinčiųjų užsiregistruoti tyrimui prieš operacijas, guldami į ligoninę, nors dėl to jie turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, o ne skambinti 1808. Pasak koordinatorės, tikimasi, kad lapkritį pradės veikti karštosios linijos registracija internetu.
„Tą dabar bandome suorganizuoti ir padaryti. Vyksta tam tikri veiksmai ir ta sistema turėtų pasileisti netrukus. Yra įvairių variantų ieškoma, kokiu būdu ta registracija vyks, nes turi būti sudėti tam tikri saugikliai, pavyzdžiui, dėl asmens duomenų apsaugos. Tie sprendimai ieškomi, pasileisime pilotinį variantą su tam tikromis tikslinėmis grupėmis. Jei pasiteisins, išsitaisysim nesklandumus ir trikdžius, dėl ko žmonėms sudėtinga registruotis, ir tada bandysim plėsti“, – sakė G. Beinaravičiūtė.
A. Veryga antrina, kad tokia priemonė yra ruošiama, bet pabrėžia, kad savaime problemos ji neišspręs: „Net jeigu žmonės greičiau galės užsiregistruoti, bet ta registracija bus toli, po kelių dienų, tai turbūt irgi nebus labai gerai“.
Karštosios linijos koordinatorė G. Beinaravičiūtė sako, kad kol kas linijoje dirbs tiek specialistų, kiek yra, nes nepraplėtus mobiliųjų punktų ir laboratorijų galimybių, prisikambinusiųjų jie vis tiek negalės užrašyti tyrimams.
„Su tuo žmonių resursu, faktas, kad dabartinėje situacijoje jų neužtenka, tik klausimas, ar tikrai optimalu ir dabar būtų naudinga plėsti tą darbo vietų skaičių dvigubai ar trigubai, kol yra nesutvarkyta ar nerasti sprendimai ir kitose grandyse“, – sakė pašnekovė.
A. Veryga teigia, kad testavimo apimtys Lietuvoje yra labai didelės – tiriama per 10 tūkst. mėginių per parą. Bei priduria, kad be visuomenės „sulėtėjimo“, situacija negerės.
Specialistai primena, kad į karštąją liniją 1808 reikia kreiptis norint užsiregistruoti tyrimui mobiliajame punkte bei pasikonsultuoti apie saviizoliaciją ar kitas procedūras grįžus iš koronaviros paveiktų šalių. Kitais atvejais siūloma pirmiausia informacijos ieškoti internete.
Dėl pakartotinio tyrimo SAM ragina karštąja linija neskambinti
Reaguodama į didelius skambučių į karštąją liniją srautus, penktadienį SAM išplatino pranešimą, kuriuo raginama telefonu 1808 nesikreipti dėl pakartotinio PGR testo. Ministerija primena, kad koronavirusu užsikrėtusiems asmenims nebereikia atlikti pakartotinių koronaviruso testų PGR metodu, tad praėjus numatytam izoliacijos laikotarpiui, pacientui nebekarščiuojant ir išnykus simptomams, užtenka šeimos gydytojo patvirtinimo, kad pacientas gali nebetęsti izoliacijos.
Pranešime rašoma, jog ne į visus skambučius įmanoma fiziškai atsakyti, todėl ministerija gyventojus primena, kad pirmiausiai reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, o ne registruotis į mobilius punktus pakartotiniam tyrimo atlikimui.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, koronaviruso testas PGR metodu, koronaviruso gydymo ar stebėjimo metu nebekartojamas, išskyrus tuos atvejus, kai yra sprendžiama dėl ankstesnio nei rekomenduojama izoliacijos nutraukimo arba esant imuniteto nusilpimui, vadinamajai imunosupresijai, aiškina ministerija.
Visas reportažas – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
