Lietuvoje

2020.10.24 16:29

Tai gali išgelbėti gyvybę – ugniagesių patarimai, kaip saugiai namuose kūrenti krosnį

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2020.10.24 16:29

Orai Lietuvoje vis vėsta, miestai jau pradėjo šildymo sezoną daugiabučiuose namuose, krosnis kūrena ir nuosavuose namuose gyvenantys žmonės. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas portalui LRT.lt papasakojo, kokių priemonių reikia imtis, kad noras gyventi šiltai netaptų nelaime.

Kaip portalui LRT.lt pasakojo PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas, kūrendami krosnis žmonės neretai užmiršta saugų elgesį ir savo namuose jaučiasi saugiai. Visgi, krosnis yra padidintos rizikos objektas, kurį būtina atsakingai ir atidžiai prižiūrėti, kad nekiltų didelė nelaimė.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje kasmet dėl krosnių kyla daugiau nei tūkstantis gaisrų. Vien šiemet šalyje dėl netvarkingų krosnių ar dūmtraukių jau kilo 900 gaisrų, kuriuose žuvo 10 žmonių.

„Tai iš tikrųjų yra dideli skaičiai ir tai kelia nerimą“, – sakė A. Gudžiauskas.

Kodėl krosnys užsidega?

Kaip kalbėjo PAGD atstovas, viena dažniausiai pasitaikančių priežasčių, lemiančių su krosnimi susijusius gaisrus, yra nevalyti, netvarkingi dūmtraukiai: „Dūmtraukyje kyla suodžių gaisras, kuris, suardęs dūmtraukį, persimeta į patį pastatą.“

Dar viena dažnai pasitaikanti gaisrų priežastis yra per arti krosnies laikomos degios medžiagos, lengvai užsidegti galintys daiktai, džiovinamos malkos ir t.t.

Gaisras gali kilti ir dėl įvairių, su krosnies nesandarumu susijusių priežasčių. „Krosnis būna netvarkinga arba kūrenama praviromis durelėmis. Dėl to iškritusi žarija, kibirkštis ar per nesandarumą išsiveržusi liepsna uždega šalia esančius degius daiktus“, – kalbėjo PAGD atstovas.

Kaip elgtis, kad neįvyktų nelaimė?

A. Gudžiauskas įvardijo, kokių priemonių reikia imtis, kad namuose kūrenama krosnis netaptų nelaimės priežastimi.

Pirmiausia, pasak jo, gyventojai raginami atsakingai prižiūrėti savo šildymo prietaisus. Jis kalbėjo, kad prieš kiekvieno šildymo sezono pradžią yra privaloma išvalyti dūmtraukį. Tai daryti rekomenduojama ir šildymo sezonui jau prasidėjus.

„Kad jame nebūtų prisikaupusių suodžių. Šildymo sezono metu taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir vis pasitikrinti, ar dūmtraukis nėra užsikimšęs. Sumažėjusi trauka ir besiveržiantys dūmai į patalpas rodo, kad dūmtraukis yra per daug užsikišęs ir jį reikia valyti.

Todėl šildymo sezono metu patariame dūmtraukį valyti kas tris mėnesius, bet, žinoma, jį reikėtų stebėti dar dažniau. Reikėtų pažiūrėti, ar nėra įtrūkimų ir panašiai“, – portalui LRT.lt kalbėjo A. Gudžiauskas.

Kita svarbi saugumo priemonė yra prie krosnies nepalikti degių daiktų. Kaip kalbėjo A. Gudžiauskas, visus degius daiktus nuo krosnies reikėtų patraukti bent 1 metro atstumu, o aplink krosnį turi būti švaru ir tvarkinga.

„Grindys prieš pakūros dureles turėtų būti apsaugotos nedegiomis medžiagomis, kad iškritusi žarija jų neuždegtų“, – aiškino PAGD atstovas.

Taip pat svarbu žinoti, kad krosnis ar šildymo katilus būtų naudojamas tinkamas kuras. Anot A. Gudžiausko, malkos, jei kūrenama jomis, turi būti gerai išdžiovintos, nes nuo drėgnų malkų kaupiasi suodžiai dūmtraukyje ir pačioje krosnyje.

„Užsiteršęs dūmtraukis yra labai dažna gaisro priežastis“, – sakė A. Gudžiauskas.

Jis pabrėžė, kad ugnies negalima įkurti naudojant degius skysčius žibalą, benziną ar pan. Pripylus per daug degaus skysčio kilęs ugnies pliūpsnis gali ne tik apdeginti patį krosnį kurenantį žmogų, bet ir suardyti krosnį, taip sukeliant gaisrą namuose.

„Dėl tokių priežasčių taip pat kyla gaisrai. Jei ugnies pliūpsnis dėl degaus skysčio būna didelis, jis gali uždegti ir aplink esančius daiktus“, – kalbėjo PAGD atstovas.

Negalima krosnies priežiūros palikti mažamečiams vaikams. Kaip sakė A. Gudžiauskas, vaikai yra labai smalsūs, todėl kartais gali pabandyti atidaryti krosnies dureles, bandyti į ją ką nors įdėti. Todėl jokiu būdu negalima palikti vaikų prižiūrėti besikūrenančios krosnies.

A Gudžiauskas taip pat atkreipė dėmesį į smalkių pavojų. Jis kalbėjo, kad jei gyventojai baigę kūrenti per anksti uždaro dūmtraukio sklendę arba neužtikrina pakankamos ventiliacijos patalpoje, kurioje kūrenasi krosnis, yra didelė tikimybė, kad susidarys smalkės, kurios yra labai nuodingos.

„Jeigu smalkių koncentracija ore yra gana didelė, žmonės gali prarasti sąmonę ir net numirti“, – sakė A. Gudžiauskas.

Galiausiai, labai svarbu nepamiršti namuose įsirengti dūmų detektorių. Pasak PAGD atstovo, pastebima, kad dar toli gražu ne visi gyventojai namuose yra įsirengę autonominius dūmų detektorius, nors jie gali išgelbėti gyvybes.

Patalpose, kuriose įrengta krosnis, rekomenduojama dūmų detekroių įrengti kiek atokiau nuo krosnies, nes jei jis bus įrengtas per arti, gali pradėti klaidingai signalizuoti pavojų.

A. Gudžiauskas pasakojo, kad šią savaitę buvo kilęs gaisras, kuomet užsidegė prie krosnies netvarkingai laikyti daiktai. Laimei, gyventojai spėjo patys jį užgesinti, nes išgirdo dūmų detektoriaus signalą.

„Tikrai rekomenduojame tą padaryti, įsirengti dūmų detektorių“, – teigė A. Gudžiauskas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt