Lietuvoje

2020.11.05 18:00

Visą gyvenimą dirbo, bet bedarbio išmokos negauna – žmonės su negalia piktinasi: sistema atima viską

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.11.05 18:00

Visą gyvenimą dirbo, tačiau praradę darbą bedarbio išmokos negauna. Su tokia situacija susiduria žmonės su negalia, kai praradę darbą gauna tik nedarbingumo pensiją, kuri paprastai būna mažesnė nei bedarbio išmokos. Dabartinė sistema atima viską – taip žmonių su negalia organizacijos apibūdina tokią tvarką, o ministerija laikosi pozicijos, kad netekto darbingumo pensijos turi būti labiau susietos su asmens galimybėmis dirbti.

„Įstatymas sako, kad jei bedarbis tampa nedarbingas, neįgalus, jis nebetenka bedarbio statuso. Kadangi netenka bedarbio statuso, netenka ir išmokos. (...) Nežinau, koks turi būti žmogus arba kas turi būti galvoje, kad taip sugalvotų – pagal įstatymą bedarbis negali būti neįgaliuoju“, – savo istoriją pradeda Audrius.

Prieš susirgdamas Audrius dirbo gerai apmokamą darbą, taigi ir jį praradęs kurį laiką gavo nemažą bedarbio išmoką. Tačiau vėliau vyras susirgo onkologine liga ir įgijo negalią, dėl jos nebegalėjo daugiau dirbti, todėl pasikeitė ir „statusas“ – iš bedarbio į neįgalųjį. Tada nutrūko ir bedarbio išmokos.

„Čia ir kyla klausimas – aš išmoką užsidirbau ar ne? Pasirodo, ne. Pasirodo, čia nuo statuso priklauso. Ar tu dirbi, ar tu moki, čia visiems nusispjauti“, – piktinasi Audrius.

Anot jo, ir žmonėms su negalia siūlomas atlyginimas paprastai netinkamas, nekonkurencingas. Pavyzdžiui, kartą Audrius susidomėjo vienu skelbimu, kur buvo siūlomas kvalifikuotas darbas.

„Sakau: (...) smegeninė mano įgali, galiu susirasti darbą, esu jūsų klientas, tai papasakokite apie pasiūlymą. Gavau tokį atsakymą – neįgalusis, pamiršk, niekam nereikia tokių, nebent pasiimti paramą. (...) Pasižiūrėjome, kas tai per darbdavys, kas per darbas, ir man pasakė, kad kasininkė uždirba daugiau nei šiame kvalifikuotame darbe“, – sako Audrius.

Varnienė: dabartinė sistema atima viską

Valstybė nesupranta, už ką moka išmokas. Taip situaciją apibūdina Negalios organizacijų forumo vadovė Henrika Varnienė. Pasak jos, neįgaliojo pensijos skirtos negaliai kompensuoti, tačiau šiuo atveju valstybė turėtų kompensuoti pragyvenimą – turėtų būti mokama vienoda išmoka ar pašalpa esant visoms negalioms.

Tačiau dabar Lietuvoje tokios sistemos nėra, apgailestauja H. Varnienė. Net jei žmogus su negalia visą laiką dirbo, kai išeina į pensiją, jis turi rinktis, ar gaus neįgaliojo pinigus, ar uždirbtą pensiją.

Nelogiška vien pati išmokų mokėjimo tvarkos pradžia, kad žmonėms su skirtingomis negaliomis skiriama skirtinga išmoka, sako H. Varnienė. Pasak Negalios organizacijų forumo vadovės, neturėtų taip būti, kadangi jei žmogus negali dirbti, valstybė jam turi suteikti darbo vietą arba užtikrinti tinkamą pragyvenimą.

„Nė vienas neįgalusis negauna minimalaus darbo užmokesčio, kad kažkiek galėtų pragyventi. (...) Bet taip yra visur – dabartinė sistema atima viską. Vienur lyg ir laisva valia dalija tuos pinigus, o tie žmonės, kuriems tikrai reikia, negauna. (...) Nelogiška nuo pat pradžių“, – apgailestauja H. Varnienė.

Kokios išmokos skiriamos?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nepritaria, kad visiems, kam nustatytas atitinkamas netekto darbingumo lygis, turėtų būti skiriamos vienodo dydžio pensijos.

„Tokiu atveju ir mažesnę negalią turintiems, ir sunkią negalią turintiems žmonėms būtų mokamos vienodo dydžio pensijos. Tai, kad netekto darbingumo pensijos turi būti labiau susietos su asmens galimybėmis dirbti ir su netektu darbingumu, savo išvadose pabrėžė ir Valstybės kontrolė“, – pabrėžiama ministerijos atsakymuose.

Kokias išmokas gali gauti žmonės su negalia?

NETEKTO DARBINGUMO PENSIJA. Jei žmogus yra netekęs 45 proc. ir daugiau darbingumo ir yra įgijęs minimalų stažą netekto darbingumo pensijai gauti, jam gali būti paskirta socialinio draudimo netekto darbingumo pensija.

Netekto darbingumo pensijos dydis, kaip ir senatvės pensijos dydis, priklauso nuo žmogaus įgyto stažo ir sumokėtų įmokų dydžio. Tačiau netekto darbingumo pensijos dar yra susietos su žmogui nustatytu darbingumo lygiu. Kuo daugiau darbingumo žmogus yra netekęs, tuo didesnė bus jo netekto darbingumo pensija.

Ministerija informuoja, kad vidutinė netekto darbingumo pensija šalyje siekia 244,9 euro. Asmenų, kuriems nustatytas 75–100 proc. netektas darbingumas, vidutinė netekto darbingumo pensija siekia 356,36 euro, o tų, kuriems nustatytas 60–70 proc. netektas darbingumas, – 283,63 euro. Žmonėms, kuriems nustatytas 45–55 proc. netektas darbingumas, skiriama 162,80 euro išmoka.

NEDARBO IŠMOKA. Jeigu žmogus gauna socialinės apsaugos išmokas (pensiją, rentą, periodines kompensacijas ar kt.), iš nedarbo draudimo lėšų jam mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti šių išmokų sumą.

Kai žmogui su negalia mokama ne tik nedarbo socialinio draudimo išmoka, bet ir netekto darbingumo pensija, iš nedarbo draudimo lėšų jam paprastai mokamas nedarbo socialinio draudimo išmokos ir netekto darbingumo pensijos skirtumas. Toks nedarbo išmokos mokėjimas pagrįstas bendru visai socialinės apsaugos išmokų sistemai taikomu dviejų išmokų nemokėjimo vienu metu principu.

Anot ministerijos, šiuo atveju Audriaus netekto darbingumo pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo ir sumokėtų įmokų dydžio bei nustatyto darbingumo lygio. Vyrui iš nedarbo draudimo lėšų turėtų būti mokamas nedarbo socialinio draudimo išmokos ir netekto darbingumo pensijos skirtumas.

„Atkreipiame dėmesį, kad nedarbo socialinio draudimo išmoka yra mokama 9 mėnesius. Išmoką sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji: pastovioji dalis 2020 metais sudaro 141,25 euro, kintamoji priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio. Pirmaisiais mėnesiais išmoka yra didesnė, vėliau ji laipsniškai mažėja“, – tvirtina ministerija.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt