LRT FAKTAI
Šeškinės turgus

Lietuvoje

2020.10.16 10:06

Ši diena turėjo būti kitokia – iš kur ir kodėl atsirado spalio 16 dienos karantino mitas?

Jurga Bakaitė, LRT.lt2020.10.16 10:06

2017 metais Žemė turėjo susidurti su Nibiru planeta, o 2020 metų spalio 16 rytą Lietuvos gyventojai turėjo pabusti naujai įvesto karantino sąlygomis – taip skelbė šimtai anoniminių komentarų internete, žinia sklido iš lūpų į lūpas, ir nei sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, nei premjeras Saulius Skvernelis įtikinti, kad to nebus, nepajėgė.

Šio mito kilmės atsekti neįmanoma, tačiau atrodo, jog galima rasti bent dvi priežastis, kodėl jis pasirodė įtikinamas tokiam dideliam skaičiui žmonių.

Kodėl išplito žinutės apie karantino pradžią spalio 16 dieną? Padėkite išsiaiškinti: jei esate gavę tokią žinutę, matėte ją socialiniuose tinkluose ar turite kitų žinių – atsiųskite nuotrauką ir kuo daugiau detalių paštu lrtfaktai@lrt.lt. Užtikriname anonimiškumą.

Įbaugintas smulkusis verslas

Grožio salonai, kirpyklos, sveikatos specialistai, vaikų darželiai – tai vietos, kuriose dirbantys LRT.lt pašnekovai teigė girdėję apie būsimą karantiną. Ne vienu atveju, pasak pašnekovus pasiekusių gandų, tokią žinutę perdavė valstybinėse įstaigose dirbantys žmonės arba net kariuomenės atstovai.

Lietuvos kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos viceprezidentė Diana Bučinskienė mano, kad tai, jog gandai sklido tarp smulkiųjų verslininkų, yra suprantama – būtent žmonės, dirbantys su verslo liudijimais buvo tie, kurie turėjo visiškai nutraukti savo veiklą pavasario karantino metu.

„Grožio specialistai [buvo priversti] užsidaryti, bet kas užsiima smulkiuoju verslu, maisto prekyba, buvo ramūs, nes sėkmingai dirbo, kai mes buvome karantine“, – nuotaikas, apėmusias grožio specialistus, aiškino D. Bučinskienė. – Apie tai, kad spalio 16 dieną bus karantinas, girdėjome iš klientų, jie sakė, kad ir iš kariuomenės [atkeliavo žinutė] – kažkas tarnauja, gavo tokios informacijos, įspėjo ruoštis. Bet čia pletkų lygyje, sakoma, kad kirpyklos – kaip bažnyčios“.

Pašnekovė sakė, kad žinutė apie būsimą karantiną pasėjo nerimą grožio specialistų bendruomenėje.

Ar karantinas pakenktų partijų reitingams?

Kita paskata baimintis naujo karantino neabejotinai tapo rinkimai – ne vienas anoniminis komentatorius teigė, kad karantinas tikrai bus paskelbtas po Seimo rinkimų.

Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas, politikos apžvalgininkas Matas Baltrukevičius sako, kad prieš rinkimus, logiška, jokia valdžia nenori imtis ribojimų.

„Tikslas – valdyti padėtį be drastiškų priemonių <...> Ir aš manau, kad valdantieji seka, kas vyksta visuomenėje, pastebi sklindančius gandus – matėme paneigimą tiek iš Skvernelio, tiek iš Verygos“, – atkreipė dėmesį pašnekovas, tačiau priminė ir tai, kad karantinas neskelbiamas dėl pasekmių ekonomikai. – Gaunasi toks balansavimas, nepaleisti padėties kontrolės, už ką per rinkimus gali būti nubaustas, bet ir nebūti per daug griežtiems, nes tada bus žmonių, kurie sakys, kodėl tokios drakoniškos priemonės, jei tai tik truputį baisiau, nei sloga.

M. Baltrukevičius atkreipė dėmesį, kad LVŽS per pirmąjį rinkimų turą surinko tiek balsų, kiek ir prognozuota – tai gali reikšti ir teigiamą tvarkymosi su pandemija vertinimą.

Jo teigimu, mitas apie spalio 16 dieną būsiantį karantiną atsirado ir dėl to, kad lietuviai itin jautriai reagavo į pandemijos pradžią.

„Sumanymo šaknis rasčiau tame, kad karantinas truko labai ilgai, net tada, kai buvo fiksuojama tik po kelis susirgimų atvejus ir tai buvo karantinas su mažai karantininio turinio, daliai žmonių galėjo pasirodyti, kad jis yra tikslas savaime, nors žmonės ir neserga, bet turime režimą“, – sakė M. Baltrukevičius.

SAM: karantino skelbti neketinama

Tuo metu SAM atsiųstame atsakyme dėl karantino tikimybės teigiama, kad karantinas visoje šalyje nebus skelbiamas (atsakymas gautas spalio 15 d. – LRT.lt).

„Visuotinio karantino šalyje skelbti neplanuojama. Nors šiuo metu sergamumas COVID-19 liga Lietuvoje yra išaugęs, padėtis yra kontroliuojama, epidemiologai tiria židinius ir stabdo tolesnį viruso plitimą“, – sakoma atsiųstame atsakyme.

Tačiau ženkliai išaugus sergamumui viename ar kitame mieste ar rajone, gali būti taikomos lokalios priemonės konkretiems sektoriams ar savivaldybėms, pažymi ministerija. Savarankiškus draudimus gali vykdyti ir atskiros savivaldybės: drausti susibūrimus, skelbti nuotolinį mokymąsi, riboti įmonių darbą ir net žmonių skaičių viešose vietose, taip pat riboti keliones ir eismą.

Ministerijos atstovai taip pat rekomenduoja nesikliauti socialinių tinklų informacija kaip patikimu šaltiniu pandemijos plitimo klausimais.

Kaip atsiranda netikros naujienos? LRT FAKTAI dekonstruoja klaidinančią informaciją ir aiškinasi, kodėl ji pasiekė jūsų ekranus. Pastebėjote melagingą žinutę? Rašykite: lrtfaktai@lrt.lt