Lietuvoje

2020.10.02 08:21

Krūvių išvargintiems specialistams paliekant NVSC, Lingienė nurodo senas problemas: įstaiga yra šluba viena koja jau keliolika metų

Greta Klimkaitė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.10.02 08:21

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras teigia, kad Lietuvoje trūksta visuomenės sveikatos specialistų. Pasak Rolandos Lingienės, šiemet iš centro išėjus kelioms dešimtims darbuotojų, naujų jie nesulaukia. Pagrindinės įvardijamos problemos – itin didelis darbo krūvis ir nekonkurencingi atlyginimai. 

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras preliminariai skaičiuoja, kad šiemet iš darbo išėjo apie 30 darbuotojų. Daugiausia – didžiuosiuose šalies miestuose, kur ir darbo krūvio daugiausia.

„Tikrai dirbame labai dažnai viršvalandinį darbą, dirbame nebūdingu režimu kitoms įstaigoms – 7 dienas per savaitę, 24 valandas per parą. Žinoma, čia dirba tik budėtojai, bet jie irgi keičiasi. Palyginti, kovo mėnesį visoje įstaigoje apytiksliai buvo 7,5 tūkst. viršvalandinių darbų atlikta, balandį – 12 800, manau, kad rugsėjis viršys ir balandį. Nes dirbam beprotišku režimu. Vien Vilniaus departamente būna dienų su 300, 400 ar 500 sąlytį turėjusių asmenų“, – LRT RADIJUI sakė NVSC Vilniaus departamento vadovė R. Lingienė.

Anot pašnekovės, dėl to nutinka ir vėlavimai, mat su esamais krūviais sunku susitvarkyti fiziškai. „Su COVID-19 dirba visa įstaiga, išskyrus gal valytojus ir kas ūkinius darbus dirba. Kai ypatingai intensyvus darbas vyko oro uostuose, tai už ten vykstančius procesus buvo atsakinga mūsų finansų skyriaus vadovė“, – pasakojo R. Lingienė.

Pasak jos, vieno žmogaus apklausai vidutiniškai reikia daugiau kaip dviejų skambučių, kai kuriais atvejais tam pačiam asmeniui specialistas turi paskambinti ir keturis kartus. Ir kuo toliau, tuo ilgiau tokie skambučiai užtrunka. R. Lingienė, kuri taip pat yra ir įstaigos profesinės sąjungos pirmininkė, sako, kad kai kurie žmonės išeina dar nepraėjus bandomajam laikotarpiui, o darbo krūviai NVSC būdavo dideli ir iki pandemijos.

„Kai buvo sąlyginai ramus laikotarpis, vis tiek tų darbų pilna ir nesam patenkinti savo darbo kokybe, trūksta analitinių išvadų, nes žmonės yra perkrauti darbais ir ne COVID-19 laikotarpiu. Tai įsivaizduokite, kaip mes dabar jaučiamės“, – sakė pašnekovė.

Daliai NVSC darbuotojų atstovaujančios Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Aldona Baublytė taip pat sako, kad kai kurie žmonės nebeatlaiko didelių darbo krūvių.

„Darbuotojai iš tikrųjų yra pavargę. Jiems buvo suteikta galimybė nuo birželio 15 dienos iki rugsėjo 15 dienos turėti kasmetines atostogas, o darbai nestovėjo, juos reikėjo atlikti. Ir netgi ne tik Vilniaus filiale, bet ir kituose filialuose darbuotojai dažnai dirba nuo 8 valandos ryto iki 9 valandos vakaro“, – pasakojo A. Baublytė.

„Patys darbuotojai skundžiasi tuo, kad krūviai yra nelabai pakeliami, nes yra ir šiandien nepanaikinti budėjimai oro uoste, darbai, kurie reikalauja bendrų veiksmų kartu dirbant pasienyje, taip pat funkcijos išplėstos yra, nes visi turi dirbti ir teikti konsultacijas, išduoti leidimus palikti izoliacijos vietas. Iš tikrųjų tas sąrašas labai platus ir toks analizės ir konsultacijos atima labai daug laiko“, – pridūrė ji.

Dar viena R. Lingienės įvardijama problema – atlyginimai. Pagal darbo sutartis dirbantiems specialistams vidutiniškai mokami 636 eurai „į rankas“, o valstybės tarnautojams, kurių centre dauguma, vidutiniškai kas mėnesį tenka 811 eurų. R. Lingienės teigimu, atlyginimai nekonkurencingi, o net ir įprastai Nacionalinis visuomenės sveikatos centras negaudavo pakankamo finansavimo žmonėms įdarbinti.

„Pareigybių turime, jų nereikia, bet tiesiog jie nepadengti darbo užmokesčiu. Tos pareigybės, pridėjus dar 38-ias, kurias gavom, tai virš 120 – jos nebuvo padengtos pinigais net nesant COVID-19. Tai neatsirado nei prieš metus, nei prieš du, nei prieš keturis. Tai įstaiga viena koja šlubuojanti yra keliolika metų“, – sakė R. Lingienė.

Specialistė pastebi, kad apskritai visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Vasarą, jos teigimu, buvo įdarbinti kone visi absolventai iš Vilniaus universiteto. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas sako, kad kilus koronaviruso pandemijai susidomėjusių šia specialybe padaugėjo kelis kartus.

„Koronaviruso pandemija labai atskleidė visuomenės sveikatos specialistų funkcijas, reikšmę ir labai pakėlė prestižą. Jis gauna labai daug epidemiologinių žinių. Dabar, kai pandemija išryškino specialistą, šiemet kone keturis kartus daugiau įstojo į pirmą bakalauro kursą – apie 50“, – teigė R. Stukas.

Profesorius pastebi, kad nemažai jų paruoštų specialistų įsidarbina privačiose įstaigose, kur atlyginimai geresni. Kad įstaigos dėl visuomenės sveikatos specialistų konkuruoja tarpusavyje, sako ir R. Lingienė.

„Yra ir kitų institucijų, kuriose dirba epidemiologai, tiesiog jų yra labai mažai. Mes vieni nuo kitų viliojame. Dabar mūsų daug specialistų išvilioja ligoninės, poliklinikos, nes ten irgi reikalingi infekcijų kontrolės specialistai, kurie patys geriausi pas mus, nes jie patyrę. Jei atlyginimai būtų konkurencingi, tai darbas pas mus tikrai pilnas iššūkių ir žmonėms, kurie ambicingi, yra be galo įdomus, dinamiškas. Visi tą kartoja. Niekas neišėjo dėl to, kad darbas neįdomus“, – kalbėjo NVSC Vilniaus departamento vadovė.

Pasak R. Stuko, esama šalių, kuriose visuomenės sveikatos specialistai laikomi prestižinės profesijos atstovais, tačiau Lietuvoje taip juos įvardyti būtų sunku, turint omenyje atlyginimus.

Per karantiną Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistams buvo mokami priedai, kurie dabar, pasak R. Lingienės, yra gerokai sumažinti, nors darbo šiuo metu jie turi daugiau. Be to, epidemiologė atkreipia dėmesį, kad jie tuo pat metu dirba ir su kitomis ligomis, tokiomis kaip gripas, tuberkuliozė, erkių platinamos bei ŽIV ir kiti lytiniu būdu platinami susirgimai, kurie prasidėjus pandemijai niekur nedingo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.