Lietuvoje

2020.09.23 05:30

Karantinas atidengė užslėptus emocinius skaudulius: jaunimui – nerimas dėl ateities, o senjorams iššūkiu tapo net skambutis vaikams

Jurga Bakaitė, LRT.lt2020.09.23 05:30

„Vaikai pabuvimui kartu skiria mažiau tęstinio laiko, pasirūpina fiziškai: atvažiavo, maisto atvežė, namus sutvarkė, o aš vis tiek lieku vienas. Tai emocinė vienatvė“, – apie sunkumus, kuriuos pandemijos metu patyrė pagyvenę žmonės, pasakojo „Sidabrinę liniją“ įkūrusio fondo steigėja ir skambučių centro vadovė Kristina Čiuželienė.

Tėvai nedrįsta skambinti suaugusiems vaikams – nenori trukdyti

Būtent emocinę pagalbą pagyvenusiems žmonėms teikianti „Sidabrinė linija“ ryškiausiai iš visų LRT.lt kalbintų organizacijų – linijų, į kurias nukreipiama paskambinus koronaviruso psichologinės pagalbos numeriu 1809, – patyrė, kokių emocinių pokyčių į lietuvių gyvenimus atnešė karantinas ir pandemija. Pasak K. Čiuželienės, skambučių kiekis pavasarį čia išaugdavo ir 7 kartus.

Dažnai sako, kad geri vaikai, viskas gerai, bet toli gyvena.

Senjorus karantino metu kamavo ne tik vienatvė: daugybė žmonių į liniją skambino ne norėdami rasti pokalbių draugą, kaip anksčiau, o su praktiniais klausimais: teiravosi, ką daryti jaučiant ligos simptomus, kaip prisiskambinti gydytojui, ar galima eiti į vaistinę, netgi – ar galima važiuoti į sodybą aplankyti bičių.

K. Čiuželienė aiškina, kad jaunesni žmonės naujausią informaciją greitai randa internete, o vyresni žmonės to padaryti ir greitai susiorientuoti naujienų sraute dažnai negali.

„Kieno vaikai pasirūpina suteikti informaciją, tiems viskas gerai. Vyresni žmonės nenori trukdyti vaikų, tai viena tendencija. Galvoja, jei paskambinsiu per dažnai, trukdysiu, nes jie daug dirba, patys vaikus augina, laiko neturi. Jie jaučia atskirtį: turiu vaikus, bet jie kažkur toli“, – pasakojo K. Čiuželienė.

Emigravusių žmonių vyresni tėvai psichologiškai jaučiasi dar vienišesni, praradę ryšį.

„Dažnai sako, kad geri vaikai, viskas gerai, bet toli gyvena“, – apie tai, kad net ir turėdami bendraujančias, gerai sutariančias šeimas pagyvenę žmonės jaučiasi atskirti, sakė „Sidabrinės linijos“ vadovė.

Tačiau kartais pagyvenę žmonės sutirština spalvas, pastebi ji.

„Dažnai senoliai turi vienpusį vertinimą, ir [susisiekus su tarnybomis] paaiškėja, kad vaikai labai padeda ir nereikėtų skųstis. Tos kartos bruožas toks, matyt: jaučiasi blogai, ligos, todėl ir savijauta bloga. Kai fiziškai blogai jautiesi, manai, kad viskas blogai: atvežė maisto, bet savijauta nepagerėjo, koja kaip skauda, taip skauda“, – aiškino K.Čiuželienė.

Santykių problema – arba per daug, arba pradėjo trūkti

„Jaunimo linijos“ vadovė Greta Laukaitienė pasakojo, kad pandemija ir karantinas patys savaime nebuvo sunkumai, dėl kurių žmonės išgyveno, tačiau šiuo metu atsiskleidė giliau užslėptos, ilgus metus ignoruotos problemos.

„Tuos dalykus, kas vyksta visuomenėje, atspindėjo ir pokalbių temos, vyravo santykių tematika: santykiai su partneriu, su šeimos nariais, kolegomis, bendramoksliais. Arba santykių buvo labai daug, arba pradėjo jų trūkti. Pavyzdžiui, vienišumas. Jei žmogus jaučiasi vienišas, darbas buvo proga išeiti ir pabūti su kitais, staiga to darbo neliko arba nebereikia eiti – tokiais atvejais su vienišumu susitinki akis į akį, nes jis tampa dar akivaizdesnis“, – pasakojo „Jaunimo linijos“ atstovė.

Ji patvirtino, kad karantino metu partneriai ir šeimos, užsidarę namuose, išgyveno nemažai santykių krizių.

„Anksčiau didžiąją laiko dalį galėjai būti kitoje aplinkoje ir tai staiga tapo nebegalima. Todėl [žmonės buvo priversti būti] su tais savo prastesniais santykiais, nei norėtų gyventi. Tai veda žmones į neviltį, pasieki dugną ir negali laikyti sunkumų savyje, norisi apie tai kalbėtis“, – apie tai, kodėl kilo problemų tarp partnerių, pasakojo G. Laukaitienė.

Nerimas dėl ateities

Beveik pusė visų skambinančiųjų – tiek žmonių, pasak suaugusiesiems emocinę pagalbą teikiančios „Vilties linijos“ koordinatorės Ritos Trijonytės, pasakoja būtent apie nerimą, susijusį su koronaviruso pasekmėmis.

Kaip ir kitose linijose, čia nuo pavasario išaugo vidutinė konsultacijos trukmė.

„Ypač daug baimės dėl ateities, dėl darbų, kad negalima eiti, nežinia, kas bus toliau“, – sakė R. Trijonytė.

„Jaunimo linijos“ vadovė G. Laukaitienė pasakojo, kad sunkumais dėl darbo, finansinės situacijos skundėsi žmonės jau nuo 26 metų amžiaus.

R. Trijonytės teigimu, galima pastebėti ir sveikatos įstaigų darbo sutrikimų.

„Psichikos ligomis sergantys žmonės susiduria su iššūkiais gauti gydymą ar medikamentų, prasidėjus nemigai, nerimo epizodams, pagilėjus depresijai. Sulaukiame skambučių, žmonės dalijasi apie tarpasmeninių santykių sunkumus, konfliktus šeimose su sutuoktiniu ar vaikais, prasidėjus karantinui bei nežiniai dėl situacijos neapibrėžtumo. Skambina ir saviizoliacijoje esantys asmenys, išgyvenantys vienišumą“, – pasakojo „Vilties linijos“ koordinatorė.

Ji taip pat pastebėjo, kad šiuo metu emocinės pagalbos linijos nėra prieinamos žmonėms, emigravusiems iš Lietuvos.

Moterys išgyvena dėl vaikų mokymosi, vyrų alkoholizmo

„Pagalbos moterims linijos“ atstovai pasakojo, kad karantino metu skambinusios moterys dalijosi problemomis namie, kad sunku derinti vaikų mokymąsi namuose, o šeimai – visą dieną išbūti vienose patalpose.

„Ypač vienišos mamos. Buvo daug sunkumų, nes ir dirbti reikia iš namų, ir prisijungti padėti prie pamokų vaikams, ir mažamečius vaikus reikia prižiūrėti. Dar pastebėjome, kad šeimai iš 4 ar daugiau asmenų labai sudėtinga buvo sutilpti namuose su skirtingomis savo veiklomis, nes [žmonės] nebuvo pasirengę: ir darbo vietų, ir mokymosi vietų, kompiuterių. Visa tai kėlė nerimą, sumaištį“, – sakė Aušra Stankūnienė, pagalbos moterims linijos koordinatorė Kaune, ir pridūrė taip pat pastebėjusi vyresnių žmonių vienišumo, diskriminavimo problemas.

Skambučių dėl alkoholio ir suicidinių pokalbių augimas buvo daugiausia nerimo keliantis pokytis per pandemiją.

Jos pastebėjimu, moterys karantino metu rečiau nei vyrai rinkdavosi nerimą malšinti alkoholiu: „Labai sunku, kai girtauja sūnus ar vyras, sugyventinis, o pasitaiko atvejų, kad palaiko vienas kitam kompaniją. Tuomet kenčia visa aplinka. Kai darbuotojams buvo prastovos, visa suaugusi šeima neidavo į darbą, žmonės dažnai ieškodavo nusiraminimo svaigaluose.“

Į priklausomybių problemą dėmesį atkreipė ir „Jaunimo linijos“ vadovė – būtent skambučių dėl alkoholio ir suicidinių pokalbių augimas, pasak jos, buvo daugiausia nerimo keliantis pokytis per pandemiją.

„Buvome pasiruošę sulaukti daugiau smurto artimoje aplinkoje skambučių, tačiau labai didelio šuolio nepastebėjome – šiek tiek didesnis buvo, nes jei santykiai buvo sudėtingi, tai karantino metu jie tapo kritiniai arba itin paaštrėjo, buvo daugiau pykčio. Tik į karantino pabaigą padaugėjo skambučių, kur buvo kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje. Kai smurtautojai šalia, moterys dažnai nedrįsta apie tai šnekėti“, – sakė A. Stankūnienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad skirtingai karantinas paveikė miesto bei provincijos žmones. Buvo atvejų, kai pastarieji baiminosi išeiti į lauką net pavasario pabaigoje, kai sąlygos buvo švelnesnės.

„Trečdalis skambinančiųjų jautė nerimą, padažnėjo panikų atakų bei depresijos atvejų. Nerimas labai kilo dėl nepasiekiamų šeimos gydytojų ar psichikos sveikatos specialistų: ne visi naudojasi kompiuteriais, internetu, o prisiskambinti buvo neįmanoma. (...) Buvo tokių žmonių, kurie patys bijodavo išeiti iš namų ir vyresniems vaikams neleisdavo iš namų išeiti. Buvo maksimali izoliacija, jie bijojo būti nubausti piniginėmis baudomis“, – pasakojo pašnekovė.

Jaunimas ir vaikai pagalbos laukia „chatuose“, nes šalia tėvai

Emocinės pagalbos ieškančių vaikų aukštyn kojomis apsivertęs mokymo procesas ne itin jaudino, tačiau jie kaip visada labiausiai išgyveno dėl tėvų reikalavimų, santykių su draugais, pasakojo „Vaikų linijos“ emocinės paramos koordinatorė, savanorių mokytoja Dovilė Vervečkienė.

Tarsi nereikia eiti į mokyklą, nėra ir patyčių.

Ji sakė, kad pagalbos besikreipiančiųjų skaičius krito smarkiai – tai reiškia, jog vaikams buvo nedrąsu skambinti šalia esant tėvams. Dėl to, pasak specialistės, buvo pailgintas pagalbos internetu laikas.

„Patyčių aptarimas karantino metu smuktelėjo iš pirmųjų topų pozicijų – tarsi nereikia eiti į mokyklą, nėra ir patyčių. Žinoma, nėra taip, kad patyčios išnyko. Patyčios persikėlė į elektroninę erdvę. Vaikai ir suaugusieji yra mažai informuoti apie patyčias internete, kaip jas atpažinti, reaguoti. Rugpjūtį patyčių klausimas grįžo į vaikų pokalbius, greičiausiai vaikai nerimauja dėl mokslo metų“, – sakė D. Vervečkienė.

Specialistės teigimu, vaikams sunkumų kėlė užsidarymas namie.

„Vaikai dalijasi, kad jiems sunku būti vienoje erdvėje, iškyla daugiau su buitimi susijusių rūpesčių, pavyzdžiui, kad nesusitvarko (...) arba per internetinį mokymąsi neišpildo lūkesčių. [Sunkumų kelia] būti vienoje erdvėje, neturėti savo erdvės, galimybės atsipalaiduoti, skirti laiko sau“, – apie vaikų rūpesčius pasakojo D. Vervečkienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad su draugais susitikti mieste gyvenantys vaikai galėjo nesunkiai, tačiau tai galėjo būti sunku ne mieste gyvenantiems vaikams.

„Karantino metu santykiai su bendraamžiais persikėlė į kitą lygmenį, pavyzdžiui, kad sunku komunikuoti: tėvai neleidžia, o norima išeiti arba, pavyzdžiui, susipykstama su draugėmis, nes yra per didelis atstumas, nesukomunikuojama“, – D. Vervečkienės teigimu, net ir vaikai karantino metu dalijosi baimės, nerimo, vienišumo jausmais.

„Laisvalaikio ir užimtumo tema – paskambina ir sako, kad neturi, ką veikti. Tai glaudžiai su buitimi susijęs klausimas, kas tavo aplinkoje, kaip čia elementariai išsikepti blynus ar kad pamečiau raktus, – tie klausimai vaikams irgi aktualūs, nors nėra topuose.“

Populiariausi

Ligoninė
COVID-19 TRUMPAI 13

Lietuvoje

2021.02.25 09:33
COVID-19 TRUMPAI

COVID-19 Lietuvoje: protrūkis Visuomenės sveikatos centre, darželiuose, ligoninėse, gamybos įmonėse

538 nauji atvejai; atnaujinta 11.18
13
Matematikos egzaminas.
8

Lietuvoje

2021.02.25 14:04

Ministerija apsisprendė, kaip ir kada vyks brandos egzaminai: startas – birželio 7 dieną

skelbiamas tvarkaraštis, ilginama egzaminų trukmė; atnaujinta 14.50
8
Žygimantas Pavilionis

Lietuvoje

2021.02.25 08:36

Prezidentūra pritaria Pavilionio ateities Seimo komitete svarstymui: tarpininkavimo misija Sakartvele nepavyko

prezidentūra nesutinka su Šimonytės siūlymu dėl EVT; atnaujinta 09.25
„Vaisingumo klinikoje“ galėjo būti neapskaityta apie milijonas eurų
11

Lietuvoje

2021.02.25 15:02

Teisėsauga įtaria – „Vaisingumo klinikoje“ galėjo būti neapskaityta apie milijonas eurų

sulaikyti 9 asmenys, tarp jų – įmonės vadovas; atnaujinta 15.22
11