Lietuvoje

2020.09.02 05:30

Naujausia apklausa atskleidžia, ką Lietuvos gyventojai po rinkimų matytų premjeru

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.09.02 05:30

Iki Seimo rinkimų likus kiek daugiau nei mėnesiui, aiškėja, ką lietuviai norėtų matyti premjero poste. Naujausia apklausa parodė, kad daugiausia simpatijų sulaukė Ingrida Šimonytė, kuri daugiau nei dvigubai lenkia dabartinį premjerą Saulių Skvernelį. Į palankiausiai vertinamų trejetuką įšoko ir Viktoras Uspaskichas.

Internetinė ir telefoninė apklausa, kurią LRT užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“, buvo vykdoma liepos 29 – rugpjūčio 31 dienomis. Iš viso apklausoje dalyvavo tūkstantis respondentų, kurių buvo klausiama, kokį asmenį jie matytų premjero poste po spalį vyksiančių Seimo rinkimų.

Pavardes, kurios buvo pateiktos apklausos dalyviams, įvardijo pačios partijos. Liepos pabaigoje portalo LRT.lt žurnalistai visų dalyvėmis rinkimuose registruotų partijų paklausė, ką šios keltų į premjerus. Jei tuo metu partijos atsakymo pateikti negalėjo, į apklausą buvo įrašyta partijos pirmininko pavardė.

Pirmieji – buvę kandidatai į prezidentus

Apklausos duomenys parodė, kad daugiausia respondentų premjere matytų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatę Ingridą Šimonytę. Ją, kai galimą premjerę, įvardijo 42 proc. apklaustųjų. Antrasis pagal respondentų simpatijas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas, dabartinis premjeras Saulius Skvernelis. Abu šie kandidatai nėra partiniai.

5 proc. palaikymo apklausoje sulaukė Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas. Tiesa, nors partija ir pasirinko savo kandidatu į premjerus būti V. Uspaskichą, jis Seimo rinkimuose nedalyvauja.

Vienodai – po 4 proc. – surinko Laisvės partijos premjeru matomas Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ir birželio pradžioje po trijų politinių jėgų susijungimo įkurtos partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas, parlamentaras Remigijus Žemaitaitis.

Po 3 proc. respondentų balsų surinko Liberalų sąjūdžio pirmininkė, Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. 2 proc. respondentų atsakė premjero poste matantys Centro partijos – Tautininkų pirmininką, parlamentarą Naglį Puteikį.

Po 1 proc. respondentų premjeru matytų Lietuvos socialdemokratų darbo partijos sąrašo lyderį, užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ pirmininką Darių Kuolį bei Kovotojų už Lietuvą sąjungos lyderį Vytautą Šustauską. Tiesa, V. Šustauskas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu neregistruotas kandidatu į Seimą.

Po 0 proc. respodentų vertinimu surinko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderis Valdemaras Tomaševskis, Nacionalinio susivienijimo lyderis Vytautas Radžvilas, partijos „Jaunoji Lietuva“ lyderis Stanislovas Buškevičius, partijos „Drąsos kelias“ lyderis Jonas Varkala, Kartų solidarumo sąjungos – Santalkos Lietuvai kandidatas Juozas Imbrasas.

Taip pat Krikščionių sąjungos vedlys Rimantas Jonas Dagys, partijos „Lietuva – visų“ pirmininkas Tomas Pačėsas, Lietuvos liaudies partijos lyderis Vaidotas Prunskus, Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjungos lyderis Sakalas Gorodeckis bei Rusų aljanso pirmininė Tamara Lochankina. Palaikymo apklausoje nesulaukė ir Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas.

14 proc. apklaustųjų nurodė, kad nesirinktų nė vieno iš kandidatų.

Primena buvusius rinkimus

Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) Medijų programos vadovas Donatas Puslys portalui LRT.lt kalbėjo, kad tokios galimų premjerų rikiuotės buvo galima tikėtis. Anot pašnekovo, jei į pirmą trejetuką įrašytume prezidentą Gitaną Nausėdą, matytume besikartojantį prieš pusantrų metų vykusių prezidento rinkimų scenarijų.

Tai rodo asmenybių trūkumą Lietuvos politikoje, politinės lyderystės stygių.

„Tos pačios asmenybės toliau konkuruoja. Mane tam tikra prasme nustebino toks didelis atotrūkis tarp dviejų pirmųjų ir visų kitų likusių. Tai rodo asmenybių trūkumą Lietuvos politikoje, politinės lyderystės stygių.

Tai, kad partijos nesuformuoja naujų lyderių, dalis senųjų nueina nuo scenos, dalis yra praradę visuomenės pasitikėjimą, nebemato visuomenė jų kaip potencialių premjerų. Dar kiti yra stiprūs kaip asmenybės, tarkime, kaip R. Šimašius, kurie yra matomi, žinomi, bet tuomet premjeras neturi kariaunos ar ta kariauna yra per maža, kad būtų reikšmingesnė nei Vilniaus mieto teritorinės ribos“, – komentavo D. Puslys.

Tam, kad I. Šimonytei gelbsti nuo prezidento rinkimų niekur nedingęs palaikymas, pritarė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologė Ainė Ramonaitė. Ji taip pat sakė, kad tikėtina, jog respondentams įtaką darė ir kai kurie asmeniniai politikės bruožai, kurie gali atrodyti naudingi einant premjerės pareigas.

„Galbūt žmonės nebalsavo prezidento rinkimuose už I. Šimonytę, bet galbūt atsako į klausimą taip, kad ji tiktų būti premjere, nes gal tos savybės, kurias ji turi, patirtis, kurią ji turi, yra tinkama premjero postui. Be abejonės, kandidatavimas prezidento rinkimuose dar turi įtakos, didina jos matomumą“, – sakė A. Ramonaitė.

Asmenybių stoka – ne vienoje partijoje

Asmenybių stoka, D. Puslio manymu, išryškėja pažvelgus, pavyzdžiui, į socialdemokratus. Pati partija visuomenės apklausose dažniausiai yra didžiausią palaikymą turinčiųjų trejetuke, tačiau LRT apklausoje G. Palucką premjeru matytų vos 3 proc. apklaustųjų.

Socialdemokratai turi veikiančią perimtą politinę struktūrą, bet jie neturi lyderio, kuris būtų matomas kaip potenciali ašis, aplink kurią būtų galima formuoti Vyriausybę.

„Socialdemokratai turi veikiančią perimtą politinę struktūrą, bet jie neturi lyderio, kuris būtų matomas kaip potenciali ašis, aplink kurią būtų galima formuoti Vyriausybę. Manau, kad po šių rinkimų pas juos viduje gali spręstis ir lyderio likimas, bet klausimas yra, kas galėtų jį pakeisti, nes viena yra jį nuimti, bet kas kita – kažką pastatyti į jo vietą“, – kalbėjo VPAI ekspertas.

Kalbėdama apie tai, kodėl G. Paluckui tekęs palaikymas siekia 3 proc., nors partija sulaukia didesnio palankumo, A. Ramonaitė vardijo, kad tam įtakos gali turėti tai, jog socialdemokratų nei pats, nei partijos nėra aiškiai pozicionuojamas kaip galimas premjeras.

„Nėra žmonių galvose tokio įvaizdžio, jis neužėmė postų, kurie būtų panašūs į šitą poziciją ir žmonėms būtų akivaizdu, kad jis tinka šiai pozicijai. Nemanau, kad jam tai reiškia kažką labai blogo ar partijai. Jei žmonės žada balsuoti už tą partiją, greičiausiai ir balsuos“, – sakė A. Ramonaitė.

Pats V. Uspaskichas, nors ir neveda sąrašo, pozicionuoja save kaip būsimą premjerą, jei jų partija laimėtų. Žmonės atliepia į tą pozicionavimą.

Mažesnį palaikymą, pagal apklausą, nei partija turi ir V. Uspaskichas. Jis pats rinkimuose dalyvauti neketina, tačiau yra Darbo partijos kandidatas tapti premjeru. A. Ramonaitė kalbėjo, kad Darbo partija po V. Uspaskicho grįžimo atgavo savo pozicijas ir kadangi nėra naujos partijos, kuri surinktų nepatenkintų, antisisteminių rinkėjų balsus, greičiausiai, tokie balsai atiteks V. Uspaskicho bendražygiams.

„Darbo partija turi visai neblogus šansus išsilaikyti didžiausių, geriausiai pasirodžiusių partijų penketuke. Pats V. Uspaskichas, nors ir neveda sąrašo, pozicionuoja save kaip būsimą premjerą, jei jų partija laimėtų. Žmonės atliepia į tą pozicionavimą“, – kalbėjo VU TSPMI politologė.

Visgi, 14 proc. apklaustųjų nurodė, kad nė vieno iš apklausoje įvardintų asmenų nematytų premjero poste. D. Puslys svarstė, kad tai gali lemti jau minėtas asmenybių trūkumas arba bendras žmonių nusivylimas politika ir partijomis apskritai.

Atrodo, lyg būtų du pasirinkimai

Politologė A. Ramonaitė komentavo, kad didžiąją dalį I. Šimonytės, kaip galimos premjerės, vertinimų sudaro TS-LKD rėmėjų vertinimai.

„Įdomu tai, kad yra apie 10 proc. daugiau, kurie I. Šimonytę mato premjere, lyginant su tuo, kiek balsuotų už Tėvynės sąjungą“, – sakė A. Ramonaitė. Tiesa, ji pridūrė, kad apklausos rezultatus galėjo remti ir tai, kaip respondentai suprato užduotą klausimą – ar už ką balsuotų, ar kas, jų nuomone, taps premjeru.

A. Ramonaitė kalbėjo, kad matoma ryški I. Šimonytės ir S. Skvernelio lyderystė, lyg jiems nebūtų alternatyvų. Kaip sakė politologė taip išryškėja savotiškas įpareigojimas tik šiems dviems žmonėms tapti premjerais.

„Galvojant apie būsimas koalicijas, šis rezultatas yra įdomus. Galvojant ir apie prezidento poziciją, kai jam reikės siūlyti kandidatą, tokia apklausa įpareigoja siūlyti vieną iš jų, nors, aišku, viskas priklausys nuo to, kokie bus rinkimų rezultatai“, – teigė A. Ramonaitė.

Padeda administraciniai resursai

Kaip kalbėjo D. Puslys, LVŽS kandidatui S. Skverneliui, pagal a pklausą esančiam antrojoje vietoje, padeda ir tai, kad jis vis dar yra pareigas einantis premjeras. Tiesa, lygiai taip pat einamos pareigos gali ir sutrukdyti, nes tokioje pozicijos esantis politikas gali susilaukti daugiau vertinimų – tiek neigiamų, tiek teigiamų.

„Matome bent vieną labai paprastą dalyką, kad jis šiuo metu yra tame poste, turi tą atsakomybę ir jis jame buvo tuo sunkiu laikotarpiu, tai yra per pandemiją, kai kalbame ne tik apie patį koronavirusą, bet ir jo poveikį ekonomikai, apie įvairius planus, kaip padėti, kaip gaivinti.

Šiuo atveju, be abejo, administracinis resursas yra. Neabejoju, kad bus aptariamos ir įvairiai interpretuojamos tos pačios išmokos pensininkams. Tai prisideda prie to, kad vieni žiūri palankiai, o kiti įžvelgia bandymą pasinaudoti esamomis galimybės didinant savo populiarumą“, – sakė D. Puslys.

A. Ramonaitė taip pat kalbėjo, kad buvimas dabartiniu premjeru padeda S. Skverneliui. Kaip sakė politologė, kai žmonių paklausia, ką jie mato galimu premjeru, jie dažnai renkasi iš realių variantų, kurių veiklą jie bent įsivaizduoja.

„Jis yra, jo kompetencijos matomos, tai prisideda prie matomumo. Ta parama yra reali, nes žiūrint tiek ir į prezidento rinkimų rezultatus, tiek ir į partijos palaikymą, turint omenyje, kad S. Skvernelio, kaip premjero, palaikymas yra aukštesnis, nei pačios partijos palaikymas, manau, kad tas skaičius yra atspindintis realią jo paramą visuomenėje“, – kalbėjo VU TSPMI politologė.

Apklausa atskleidė, ką lietuviai po rinkimų matytų premjeru: daugiausia simpatijų – Šimonytei ir Skverneliui

Populiariausi

Filipas Kirkorovas

Lietuvoje

2021.01.19 12:24

Istoriniame posėdyje subsidijas dėl neįvykusių Kirkorovo ir Šufutinskio koncertų vadino „baisia klaida“ atnaujinta 13.10; Skvernelis: CSKA tiesiogiai susijusi su Raudonąja armija – drauskime ir ją?

24
Mokykla; mokiniai

Lietuvoje

2021.01.18 17:10

Sveikatos ekspertai siūlo svarstyti galimybę nuo COVID-19 skiepyti ir vyresnius mokinius išvardijo, kas pirmiausia grįžtų į mokyklas; atnaujinta 17.52