Trečiadienį surengta speciali Europos Vadovų Tarybos (EVT) vaizdo konferencija, kurios metu aptarta situacija Baltarusijoje. EVT sušaukta Lietuvos ir Lenkijos iniciatyva.
Po pokalbio su kitais Europos valstybių vadovais prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjo, kad trečiadienį surengtas neeilinis EVT posėdis yra didelis Lietuvos, Lenkijos ir kitų neabejingų regiono valstybių diplomatinis laimėjimas. Šalies vadovas teigė, kad nuo pat Baltarusijos prezidento rinkimų dienos jis aktyviai rūpinosi, kad suklastotų rinkimui faktui būtų teikiamas didžiausias tarptautinis dėmesys.
„Šiandien matome, kad tarpautinė bendruomenė, ypatingai Europos Sąjunga, dėmesį į šią valstybę yra atkreipusi. Džiaugiuosi, kad posėdžio metu daug kartu skambėjo Lietuvos vardas. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas reiškė dėkingumą Lietuvai už jos lyderystę, tą patį teigė ir kiti valstybių vadovai“, – kalbėjo prezidentas.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas reiškė dėkingumą Lietuvai už jos lyderystę, tą patį teigė ir kiti valstybių vadovai.
G. Nausėda žiniasklaidai komentuodamas EVT posėdį sakė, kad valstybių vadovai pripažino, jog Lietuva visada buvo nuosekli žmogaus teisių gynėja, visada jautriai ir empatiškai vertinanti pilietinės visuomenės plėtrą Baltarusijoje bei nelieka nuošalyje, kaip sakė prezidentas, ekstremalių Baltarusijai aplinkybių metu.
„Reikia pripažinti ir su pasitenkinimu konstatuoti, kad šnekėjome vienu balsu, principingai vertinome tai, kas įvyko Baltarusijoje. Visi kolegos, be išimties, pripažino, kad rinkimai buvo suklastoti, nelaisvi ir jų rezultatas negali būti pripažįstamas kaip teisėtas. Būtina sudaryti visas sąlygas, kad šioje šalyje įvyktų laisvi rinkimai“, – teigė G. Nausėda.
Pasak Lietuvos vadovo, Baltarusijoje turi įvykti nauji, laisvi rinkimai, kuriuose baltarusiai galėtų išsirinkti prezidentą, kuris kartu su valstybinių institucijų vadovais nubrėžtų šalies kelius į ateitį. Tačiau, anot G. Nausėdos, iki to laiko dar reikia užmegzti nacionalinį dialogą, kuris šiuo metu vyksta labai sunkiai.
„Kaip žinote, mes inicijavome trijų punktų planą: deeskaluoti, paleisti suimtuosius ir imtis kalbėti su pilietine visuomene. Šiandien pirmuoju ir antruoju punktu yra šis bei tas pasiekta, nors, kaip matome, kiekvieną dieną situacija vis keičiasi. Trečiasis punktas yra kol kas įgyvendinamas pačios pilietinės visuomenės ir, konkrečiai, Sviatlanos Cichanouskajos pastangomis“, – kalbėjo šalies vadovas.
EVT aptarė ir sankcijų Baltarusijos pareigūnams klausimą. Anot prezidento, ES yra praktiškai apsisprendusi taikyti sankcijas tiems Baltarusijos pareigūnams, kurie prisidėjo prie rinkimų rezultatų klastojimo, represijų prieš taikius Baltarusijos žmones.
Lietuvos prezidento teigimu, sankcijos bus taikomos artimiausioje ateityje.
„Sankcijos, kurios bus pritaikytos, turi būti tikslinės ir taikomos ne Baltarusijos ekonomikai, o tiems asmenims, kurie yra tiesiogiai atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus. Kalbame apie selektyvias ir kryptingas sankcijas. Manau, kad tarptautinės bendruomenės spaudimas darys įtaką Baltarusijos režimui kalbėtis su savo žmonėmis, ieškoti išeičių iš susidariusios situacijos“, – sakė G. Nausėda.
Anot G. Nausėdos, posėdyje kalbėta apie tai, kad Rusija, kaip ir ES, neturi teisės kištis į Baltarusijos vidaus procesus, todėl reikia sudaryti sąlygas taikiam dialogui.
G. Nausėda mano, kad Lietuvos nesaugia laikoma Astravo atominė elektrinė (AE) turėtų būti nepriimtina Europos Sąjungai, o jos elektros importas turėtų būti traktuojamas kaip parama Aliaksandro Lukašenkos režimui.
„Aš jį iškėliau štai tokia forma: ar galime laikyti, kad Astravo atominė elektrinė, kurią norima pradėti eksploatuoti neįgyvendinus visų streso testų reikalavimų, saugumo reikalavimų ir ypatingai atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, – ar tokia atominė elektrinė gali būti priimtina Europos Sąjungai ir ar mes netraktuojame elektros energijos importo iš tokios elektrinės dabartinėmis aplinkybėmis kaip paramos šitam režimui, kuris yra susikompromitavęs“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo G. Nausėda.
Portalas LRT.lt primena, kad iniciatyvos dėl EVT sušaukimo ėmėsi Lietuva ir Lenkija. Antradienį Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją, kuria raginama nepripažinti A. Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu ir taikyti sankcijas tiems, kurie prisidėjo prie rugpjūčio 9-ąją vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų klastojimo bei naudojo smurtą prieš taikius protestuotojus.
