Lietuvoje

2020.08.08 13:48

Vilniuje nukritus daugiabučio balkonui savivaldybė atliks papildomus patikrinimus: šie namai nėra 100 proc. saugūs

LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2020.08.08 13:48

Penktadienį Vilniuje nukritęs daugiabučio balkonas parodė, kad sovietmečiu statyti daugiabučiai nėra visiškai saugūs, LRT RADIJUI sako Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis. Jo tvirtinimu, savivaldybė jau rengiasi atlikti papildomus patikrinimus, kad panašios situacijos nepasikartotų, tačiau architektas pabrėžia – kadangi daugiabučiai yra privatūs, atsakomybė vis dėlto pirmiausia tenka jų savininkams.

Paklaustas, kiek saugūs yra Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose dar sovietmečiu statyti daugiabučiai, M. Pakalnis teigia, kad į tokį sudėtingą klausimą sunku ir atsakyti.

„Kaip visi matome šiuo atveju, jie 100 proc. saugūs nėra. Jie buvo statyti jau prieš gerus 50 metų ir dar seniau. Be abejo, kad tuos pastatus reikia tinkamai eksploatuoti. Jų plokščių tarpusavio sujungimai suvirinti.

Tie suvirinimai nėra toks stiprus sujungimo būdas, kaip koks nors šarnyras, kai tiltai sujungiami. Šie sujungimai dažnai paveikiami korozijos dėl netinkamos pastato priežiūros. Šiuo atveju tie sujungimai suiro“, – komentuoja M. Pakalnis.

Jis priduria – įvykio vietoje buvę specialistai jam nurodė, kad įstiklinus balkoną patalpoje galėjo kauptis per daug drėgmės, kuri ir paveikė pastato konstrukcijas. „Tai labai stiprus signalas, kad laikas ypač susirūpinti tokių pastatų priežiūra, nes tokių pastatų turime daug“, – sako M. Pakalnis.

Jo teigimu, po tokio įvykio savivaldybės specialistai ketina atlikti daugiau patikrinimų. Tačiau M. Pakalnis pabrėžia – šiuo atveju didžiausia atsakomybė vis dėlto tenka pastatų ir butų savininkams.

„Jau šiandien kalbėjome su mūsų žmonėmis, kurie atsakingi už pastatų priežiūra. Jie patvirtino, kad, įvykus tokia faktui, tie patikrinimai bus daromi.

Iš kitos pusės, turime suprasti tai, kad pastato priežiūra, pastato eksploatavimas yra pirmiausia paties savininko reikalas. Kaip ir automobilio savininkas atsako už tai, kad stabdžiai veiktų, taip ir pastato savininkas turi atsakyti už tai, kad pastato konstrukcijos yra tinkamai eksploatuojamos, prižiūrimos ir nekelia pavojaus gyvybei ir sveikatai“, – pabrėžia M. Pakalnis.

Anot jo, šiuo atveju pat savininkas jau buvo kreipęsis į bendriją dėl pastebėtų defektų ir skilusios konstrukcijos.

Tokiu atveju, nurodo vyriausiasis Vilniaus architektas, savivaldybė galėtų pripažinti pastatą netinkamu eksploatuoti, o jo gyventojai būtų iškeliami. Tačiau, akcentuoja pats M. Pakalnis, sistema taip sklandžiai neveikia, nes būstai visų pirma priklauso ne savivaldybei, o privatiems savininkams.

„Bet realiai tokios paramos būsto priežiūrai... net nedrįsčiau pasakyti, kad jos visiškai neturime, matyt, kažkokie dalykai yra, jeigu tai būtų susiję su avarinių situacijų likvidavimu, bet aš dar kartą norėčiau pasakyti – tai yra privačių savininkų reikalas prižiūrėti savo turtą.

Jeigu tai būtų savivaldybės daugiabutis, kuriame gyvena socialinę paramą gaunantys žmonės ar jis yra išnuomotas savivaldybės šiaip Vilniaus gyventojams, tada jau mes iš tikrųjų būtume atsakingi, kad neprižiūrime savo turto“, – LRT RADIJUI sako M. Pakalnis.

Parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.