Lietuvoje

2020.07.27 12:54

Brandos egzaminus šiemet laikė net besimokiusieji dvejetais, mokytojai tai vadina kenkimu švietimo sistemai

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.07.27 12:54

Šiemet pakitusi tvarka, kai egzaminus leista laikyti ir nepažangiems mokiniams, papiktino pedagogus. Anot jų, tai rodo nepagarbą mokytojams, visam ugdymo procesui, nuvertina jo svarbą, o ir pačią esmę. Be to, jie tai vadina kenkimu visai švietimo sistemai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) aiškina norėjusi suvienodinti sąlygas visiems moksleiviams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) patvirtino, kad šiemet tvarka keitėsi – egzaminus laikyti gali ir nepažangūs mokiniai.

„Tai rodo cinišką Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos požiūrį į mokytojo darbą: vadinasi, mokytojas nėra patikimas, o egzaminas tai ne brandos rodiklis, o loterija. Sistemingai ir sunkiai dirbti nebereikia. Programų atnaujinimo gairėse sakoma, kad atnaujinus programas turėtų gerėti mokinių pasiekimai.

Leidimas laikyti egzaminus be jokio slenksčio rodo, kad išsilavinimas negerbiamas ir apie jokį pasiekimų lygio kilimą negali būti nė kalbos“, – LRT.lt sakė Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos vadovas, kaunietis pedagogas Mindaugas Grigaitis.

Jam pritarė ir Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius: „Kai kuriuos sprendimus net sunku paaiškinti. Neturėtų taip būti. Taisyklės turėtų būti vienodos visą laiką.“

Jis pritaria pasipiktinusiems mokytojams. Anot S. Jurkevičiaus, tai ne tik nepagarba mokytojams, jų darbui, bet ir viso ugdymo proceso ignoravimas.

„Galima sakyti, tai kenkimas visai švietimo sistemai“, – apibūdino S. Jurkevičius.

Vilniaus licėjuje nepažangių abiturientų nebuvo.

Vilnietis istorijos mokytojas Mindaugas Nefas mano, kad tai dvipusis reikalas.

„Viena vertus, gali iškilti probleminis klausimas, kad kažkokio dalyko metinis įvertinimas vaikui išvedamas nepatenkinamas, o jis išlaiko egzaminą, ir padaro tai gana neblogai. Tuomet kyla klausimas, kodėl toks metinis įvertinimas? Ar dėl charakterio savybių, ar dėl susipykimo su mokytoju?

Kita vertus, galima kelti klausimą, kodėl nepasitikima mokytoju?

Reikėtų suprasti, kad dvylika metų trunkantis mokymasis yra vienas dalykas, o egzaminai, tai vainikuojantys, - kitoks dalykėlis“, - svarstė pedagogas.

Tačiau, anot jo, jei galvojama apie tvarią sistemą, derėtų apsispręsti, kas svarbiau – egzaminai ar metinis pažymys.

„Neturėtų būti priešpriešos, kokia, mano galva, iškyla“, - sakė mokytojas.

Jis sakė, kad ne visi mokytojai žinojo apie tokią tvarką.

LRT.lt primena, kad pagrindinė brandos egzaminų sesija baigėsi praėjusią savaitę fizikos egzaminu ir išsyk prasidėjo pakartotinė sesija.

„Egzaminus galėjo laikyti visi abiturientai, nustatytu laiku pasirinkę brandos egzaminus. Tik lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą galėjo laikyti tik tie, kurie yra išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros įskaitą“, – rašoma ministerijos atsiųstame atsakyme.

Kaip aiškino ŠMSM atstovai, brandos egzaminų pagrindinė sesija paprastai prasideda balandžio mėnesį, o baigiasi birželį. Tad vieni tvarkaraščiuose įrašyti brandos egzaminai organizuojami ugdymo procese, kiti jam pasibaigus.

„Anksčiau egzaminus, vykdomus nesibaigus ugdymo procesui, galėjo laikyti mokiniai, neturintys metinio įvertinimo, o egzaminus, vykdomus pasibaigus ugdymo procesui, galėjo laikyti tik turintys teigiamus metinius įvertinimus mokiniai. Apsispręsta suvienodinti sąlygas. Tad šiais metais į pasirinktus dalykų brandos egzaminus gali atvykti mokiniai, neturintys metinio to dalyko įvertinimo“, – rašoma ŠMSM atsakyme, kuris paremtas Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) informacija.

Nesibaigus mokslo metams, abiturientai gali laikyti užsienio kalbos egzaminą. Ankstesniais metais, nesibaigus ugdymo procesui buvo vykdomi ir kiti egzaminai – pavyzdžiui, 2018 metais informacinių technologijų ir fizikos.

Kiek šiemet abiturientų laikė ar tebelaiko egzaminus turėdami itin žemus metinius įvertinimus, ministerija negalėjo atsakyti.

„Dabar yra tas laikotarpis, kai mokyklos suveda į Mokinių registrą mokinių metinius įvertinimus, rengiasi išduoti brandos atestatus nuo rugpjūčio 7 dienos. Tikslius duomenis Mokinių registras galės pateikti tik po brandos egzaminų apeliacijų išnagrinėjimo ir paskutinių atestatų išdavimo rugpjūčio pabaigoje“, – paaiškino NŠA direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė.

Kaip paaiškino NŠA, yra išskiriami tokie pasiekimų lygiai: aukštesnysis lygis: 10 (dešimt) – puikiai, 9 (devyni) – labai gerai, pagrindinis lygis: 8 (aštuoni) – gerai, 7 (septyni) – pakankamai gerai, 6 (šeši) – vidutiniškai, patenkinamas lygis: 5 (penki) – patenkinamai, 4 (keturi) – pakankamai patenkinamai, nepatenkinamas lygis: 3 (trys) – nepatenkinamai, 2 (du) – blogai, 1 (vienas) – labai blogai.

Vertinant mokinių pasiekimus orientuojamasi į pasiekimų lygius, apibrėžtus pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose.