Lietuvoje

2020.06.04 05:30

Tyčiojasi ne tik mokyklose, bet ir darbe: lietuvių pirmavimą šioje srityje lemia mentalitetas

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.06.04 05:30

Patyčios vis dar išlieka opia Lietuvos problema. Bene daugiausia įtakos tam turi mūsų mentalitetas ir aplinka, kurioje vaikai auga. Jau ateidami į mokyklą jie atsineša bendravimo modelį, todėl patyčios nėra tai, kas gimsta mokykloje, – žeminimą darbo vietoje patiria ir suaugę žmonės, teigia ekspertai. Tačiau apie mobingą ir patyčias darbo vietoje pradėjome kalbėti dar visai neseniai.

Lietuva pagal vaikų ir paauglių patyčias pirmauja tarp Europos ir kai kurių kitų valstybių, rodo naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimas. Pasak tyrimo, Lietuvoje 2018-aisiais patyčias mokykloje patyrė beveik trečdalis 11–13 metų paauglių, o iš kitų tyčiojasi kas ketvirtas berniukas bei maždaug kas septinta mergaitė.

Kaltina mentalitetą ir smurto mastus

Lietuvoje veikia elektroninė „Patyčių dėžutė“, per ją galima greitai, paprastai ir anonimiškai pranešti apie pastebėtas patyčias ar smurtą mokykloje. Viena iš „Patyčių dėžutės“ kūrėjų, psichologė Kamila Gasinska portalui LRT.lt sako, kad tokia situacija Lietuvoje susidarė dėl kelių priežasčių. Visų pirma, vis dar trūksta mokymų ir naujausių rekomendacijų pedagogams, tačiau bene daugiausia įtakos daro mūsų mentalitetas.

„Įsijunkime televiziją, pažiūrėkime, kaip eterio metu bendrauja žmonės, pasižiūrėkime, kaip bendrauja šeimos nariai, draugai. Tai mūsų kultūroje, todėl reikia laiko ir pastangų visai visuomenei išmokti kitaip bendrauti, gerbti kitus, išmokti toleruoti ir priimti kitoniškumą.

Nes iš ko kyla patyčios? Iš bet ko, kas yra kažkiek kitoks. (...) Mes negalime reikalauti, kad vaikai nesityčiotų, jei jie mato tokį elgesį tarp suaugusiųjų. Tikėtis, kad vaikai jo nekartos, yra nerealistiška“, – tvirtina K. Gasinska.

„Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis sutinka, kad vaikai ima pavyzdį iš aplinkos. Anot jo, prie patyčių kultūros prisideda ir namuose patiriamas smurtas. Neretai tiesioginio smurto vaikai gali nepatirti – užtenka, jei kuris nors iš tėvų smurtauja prieš kitą. Vaikai mokosi iš šalia esančio pavyzdžio, todėl suaugusių žmonių smurtas yra rimta problema.

Patyčios – ir tarp suaugusiųjų

Jau ateidami į mokyklą vaikai atsineša tam tikras nuostatas, bendravimo modelį ir išmoktą elgesį, LRT.lt teigia R. Povilaitis. Patyčios nėra tai, kas gimsta tik mokykloje, – vaikai tam tikros patirties skaudinant ir patiriant skriaudas jau turi iki mokyklos.

„Pavyzdžiai viešoje erdvėje, kai žeminami kiti žmonės, pavyzdžiui, žinomas žmogus kaip nors šaiposi iš kito žmogaus. Tai gali rodyti tam tikrą pavyzdį vaikams. Jei žiūrime visuomeninį lygį, galime rasti bandymų tą problemą spręsti, bet galime rasti pavyzdžių, kurie didina patyčių problemą“, – pabrėžia R. Povilaitis.

Kiek smurto, skaudinimų ir žeminimų suaugę žmonės patiria darbe, kelia klausimą „Vaikų linijos“ vadovas. Anot jo, šis reiškinys buvo pradėtas matyti tik 2019 metų pabaigoje, kai nusižudė gydytojas. Tik tada ši problema tarsi sprogo, tik tada pradėjome kalbėti apie mobingą ir patyčias darbo vietoje, apgailestauja R. Povilaitis.

„Tai tas pats reiškinys, kuris yra tarp vaikų mokyklose, tik jis pasireiškia šiek tiek kitaip – suaugusieji gal nebėga ir nespiria vienas kitam, bet kitomis formomis žemina ir skaudina kitus. Tas reiškinys buvo taip pasislėpęs – žmonės patirdavo, jausdavo, tai būdavo nemalonu, bet kad būtų viešas kalbėjimas, kad žinotume jo mastus... (...)

Galėjo susidaryti toks įspūdis, kad patyčios egzistuoja tik tarp vaikų, kad tai mokyklų specifinė problema. (...) Nėra taip, kad mokykla yra izoliuotas reiškinys, kad ten yra agresijos, vaikai vieni kitus skaudina, o kitose aplinkose yra tik taikus ir draugiškas bendravimas“, – tvirtina R. Povilaitis.

Berniukai ir mergaitės tyčiojasi skirtingai

Visose amžiaus grupėse berniukai įvardijami kaip tie, kurie dažniau tyčiojasi. Paklausta, kodėl taip yra, K. Gasinska svarsto, kad mergaitės kitaip socializuojamos – joms vis dar primenama, kad jos turi būti geros ir gražiai elgtis. Tai – ne tik tėvų lūkestis, toks požiūris jaučiamas ir mokyklose: juk tu mergaitė, kaip gali taip elgtis?

„Berniukams visada daugiau leidžiama, agresyvumas netgi skatinamas – ar sportiniuose užsiėmimuose, ar šiaip aktyvumas. Jis skatinamas nuo pirmų dienų. (...)

Patyčias labai įvairiai suprantame – tos akivaizdžios, matomos patyčios dažniau būna iš berniukų, bet mergaitės tyčiojasi subtiliau, kadangi galbūt jos turi aukštesnius socialinius gebėjimus, nes yra kitaip socializuojamos. Jos tyčiojasi kitaip, pavyzdžiui, su kažkuria mergaite nesikalba arba apkalba kitus. Tai ne visada galima pastebėti“, – sako psichologė.

Tyčiodamiesi bando apsiginti, patraukti dėmesį

Pasak jos, paprastai vaikai tyčiojasi dėl bet ko – užtenka būti šiek tiek kitokiam. Nesvarbu, ar nešioji akinius, ar tavo dantys ne tokie tiesūs, gali būti aukštas, žemas ar apsirengti žalios spalvos megztinį – užtenka bet ko.

Dažnai patys skriaudėjai bando pasityčioti pirmieji, nes bijo, kad iš jų gali tyčiotis kiti. Vaikai supranta, kad jėgų apsikeitimas gali nutikti ir disbalansas gali atsirasti bet kada, todėl ir patyčių liudininkai, kurie patyčias tik stebi, bijo, kad jei jie ką nors pasakys ir apgins auką, gali pradėti tyčiotis iš jų, tikina K. Gasinska.

K. Gasinska aiškina, kad dažniausiai patys patyčių kaltininkai yra patyrę nepagarbą ar nėra išmokyti kitaip reaguoti ir kitaip išlieti emocijas. Jei šeimoje su vaikais elgiamasi grubiai, tyčiojamasi, jie tokį elgesį toliau kartos, priduria psichologė.

Kartais vaikų savivertė žema ir jie nemoka kitais būdais jos pasikelti, kiti neturi suaugusiųjų, kurie juos gerbtų arba parodytų, kad jie kažko verti, pagirtų. Prie patyčių kultūros prisideda ir vyraujantis stereotipas, kad jei smurtauji, tai tave gerbia, pasakoja K. Gasinska. Ji priduria, kad tyčiodamiesi iš kitų vaikai gali bandyti patraukti tėvų dėmesį.

Jei patyčias vaikas patiria kartą, didesnių pasekmių jos nepaliks, tačiau kartais patyčios tęsiasi ilgai, nėra, kas jas sustabdytų, o suaugusieji mokykloje to nepastebi, kalba R. Povilaitis. Tais atvejais, sako jis, kai iš vaiko mokykloje tyčiojasi, tačiau jo tėvai labai palaiko ir ieško sprendimų, situacija nebus tokia bloga.

Vis dėlto tada, kai vaikas patyčias patiria ilgai, neturi tėvų ar globėjų, kurie padėtų šią problemą įveikti, vaikas vienišas ir neturi draugų, patyčios gali sukelti daugiau problemų, akcentuoja „Vaikų linijos“ vadovas. Pasak jo, tokiais atvejais patyčios gali turėti ilgalaikį poveikį, gali atsirasti mokymosi problemų, psichikos sveikatos sunkumų.

Kritika švietimo sistemai

Patyčios – visų 30 metų nepriklausomos Lietuvos švietimo sistemos netobulumo pasekmė, portalui LRT.lt sako Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Robertas Šarknickas. Jis kritikuoja, kad Lietuvos švietime vaikai nesupažindinami su emociniu raštingumu, o tuo turėtų užsiimti mokytojai, kadangi vaikų tėvai neturi tokių žinių – jų nemokė apie emocinį raštingumą.

Šį klausimą R. Šarknickas pateikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, jis prašė, kad būtų sukurta darbo grupė, būtų nutarta, kaip vaikai turėtų būti mokomi emocinio raštingumo. Tikimasi, kad nauja sistema galėtų pradėti veikti jau nuo rugsėjo mėnesio, greičiausiai, tokios žinios vaikams būtų teikiamos kitų pamokų metu.

„Tai (emocinio raštingumo pamokos – LRT.lt) greičiausiai bus integruojama per įvairias pamokas, (...) tai jau turi prasidėti nuo pirmos klasės, kaip sakau, jau nuo darželio. Yra žaislai, daiktai, simboliai, kur galima ir spalvomis su vaikais žaisti.

Teko Londone viešėti mokyklose ir koledže prieš dvejus metus. Ten kiekvienoje klasėje, net valgykloje, koridoriuje kabo plakatai, smurto simboliai, kad vaikas juos gebėtų atpažinti nemokėdamas net kalbėti, kad juos gebėtų atpažinti valytojai, virėjai, mokytojai ar administracijos darbuotojai“, – pasakoja R. Šarknickas.

Parlamentaras svarsto, kad būsimieji mokytojai taip pat turėtų gebėti atpažinti smurtą bei patyčias. Mokytojai, baigę universitetus ar mokytojų rengimo centrus, tokias žinias turėtų nešti į mokyklas, kuriose dirbs, todėl emocinio raštingumo paskaitoms turėtų būti skiriami bent keli kreditai, tvirtina jis.

Pasak Seimo nario, vaikus veikia ir namuose matomas smurtas, tačiau tikriausiai didžiausia problema – psichologinis smurtas. Vis dėlto, priduria jis, išlieka problema, kad ne visi sugeba tai atpažinti.

„Kai labai sunku būti namie, įtampa žvėriška ir sunki. Žinau, kas yra fizinis smurtas ir kas yra psichologinis smurtas. (...) Psichologinis smurtas, įtariu, yra kur kas baisiau, nei gauti per kuprą. (...) Kaip tam žmogui, tam vaikui išgyventi. Tokiu atveju labai reikalinga pagalba, turi įsitraukti visas tinklas – mokytojai, tėvai, savivaldybės, socialinis darbuotojas“, – įsitikinęs R. Šarknickas.

Kaip atrodome Europos kontekste?

PSO tyrimas rodo, kad Lietuva pagal vaikų ir paauglių patyčias pirmauja tarp Europos ir kai kurių kitų valstybių. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje 2018-aisiais patyčias mokykloje patyrė beveik trečdalis 11–13 metų paauglių, o iš kitų tyčiojasi kas ketvirtas berniukas bei maždaug kas septinta mergaitė.

Tyrimas parodė, kad didžiausias patyčių lygis yra tarp trylikamečių: čia patyčias patiriantys nurodė 32 proc. berniukų ir 31 proc. mergaičių, vienuolikmečių grupėje šie rodikliai atitinkamai siekia 29 ir 26 proc., penkiolikmečių – 26 ir 21 procentą.

Pagal tyčiojimosi iš kitų rodiklį Lietuva taip pat pirmauja – šalį tik vienuolikamečių amžiaus grupėje aplenkė Moldova. Lietuvoje trylikamečių grupėje dalyvavę patyčiose nurodė 24 proc. berniukų ir 17 proc. mergaičių, penkiolikmečių grupėje šie rodikliai atitinkamai siekė 30 ir 15 proc., tarp vienuolikmečių – 20 proc. ir 11 procentų.

Kas ketverius metus PSO inicijuojamas tyrimas atliktas 45-iose valstybėse, moksleivių buvo klausiama, ar jie patyrė patyčias ir ar patys dalyvavo jose per pastaruosius keletą mėnesių.

Lyginant su 2014-ųjų duomenimis, ryškiausiai sumažėjo patyčias patyrusių berniukų: vienuolikmečių kategorijoje rodiklis sumažėjo nuo 35 iki 29 proc., trylikmečių – nuo 31 iki 24 procentų, penkiolikmečių – nuo 29 iki 26 procentų.

Sąrašo viršuje, įvertinus visas amžiaus grupes, taip pat yra Latvija, Moldova, Ukraina, Bulgarija, Estija, Rusija, Anglija.

Populiariausi