Už neįgalumo patvirtinimą – net iki tūkstančio eurų siekiantys kyšiai. Specialiųjų tyrimų tarnyba jau ne vienerius metus konstatuoja, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje klesti korupcija, o naujai paskirtai vadovei suvaldyti situaciją iki šiol sekasi sunkiai.
Seimo Antikorupcijos komisija ragina tiek tarnybą, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją paruošti veiksmų planą, padėsiantį sumažinti korupciją. Vien šįmet skiriama 385 milijonai eurų neįgalumo išmokoms, bet tie, kam išmokų reikia labiausiai, nebūtinai jų sulaukia.
Už nustatytą neįgalumą vaikui ir sutvarkytus dokumentus – 80 eurų. Vilnietė, nenorėjusi atskleisti tapatybės, sako, kad už tokias paslaugas buvo priversta duoti kyšį. Esą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje pažįstami pasisiūlė sutvarkyti dokumentus greičiau, o kai viskas buvo baigta – paprašė atsidėkoti.
Vilnietė sako, tokių atvejų – ne vienas.
„Esu girdėjusi iš kitų šeimų, kurios augina neįgalius vaikus, kad užtenka pažinoti teisingus žmones ir galima susiderinti, susitarti, kad neįgalumas būtų nustatytas galbūt sudėtingesnis negu kad priklausytų pagal diagnozes ar kažkokius medicininius įvertinimus, – pasakoja moteris. – Ką tai reiškia? Neįgalumas konvertuojasi į didesnę neįgalumo išmoką.“
Dėl tokių ir panašių atvejų į Seimo Antikorupcijos komisiją iškviestos neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktorė Vytautė Polujanskienė aiškina, kad jos vadovaujamoje įstaigoje korupcijos rizika išlieka labai didelė, nes nustatant neįgalumą dalyvauja ir medikai, ir tarnybos darbuotojai.
Direktorė žada imtis prevencinių priemonių.
„Slapto pirkėjo teisės aktas bus paskelbtas, bandysime taip pasižiūrėti, kas vyksta teritoriniuose skyriuose priimant sprendimą. Skatiname savo darbuotojus pranešti apie galimus kyšio davimo atvejus“, – sako V. Polujanskienė.
Valstybei tai kainuoja didelius pinigus, sako Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė.
„Per metus, šiuos metus, mes matome, kad yra išleidžiama 385 milijonai eurų būtent tokioms išmokoms, tiems žmonėms. Klausimas būtų toks – kiek iš tų žmonių neturėtų gauti ir kiek yra žmonių, kurie negauna, o turėtų gauti“, – sako konservatorė.
Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius tvirtina, kad gyventojams tenka duoti kyšius net tais atvejais, kai neįgalumo išmokos jiems priklauso pagal įstatymą.
Kyšių sumos svyruoja nuo 100 iki 1000 eurų. Per pastaruosius penkerius metus STT pradėjo 11 tokių ikiteisminių tyrimų, nustatė 236 nusikalstamas veikas.
„Mes matytume galbūt didesnį poreikį, daugiau dėmesio skirti į žmogiškojo veiksnio suvaldymą, į kontrolės priemonių stiprinimą, taip pat galbūt plėsti galimybes Sodrai įsitraukti į kontrolės procedūras, – sako E. Radzevičius. – Taip pat galėtų būti skiriamas dėmesys rizikos faktoriams, pagal kuriuos būtų atrenkamos patikros konkrečiu atveju.“
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiuo metu pagal Pasaulio sveikatos organizacijos siūlymus bando keisti klausimyną, kuriuo remiantis įvertinama žmogaus sveikatos būklė ir funkciniai sutrikimai.
Pasak ministerijos atstovės Eglės Samoškaitės, išeitis suvaldyti korupciją – duomenų skaitmeninimas.
„Geriausias dalykas būtų elektronizuoti visą šitą procesą kuo labiau. Šitą gal ir būtų galima padaryti, bet problema, kad asmens sveikatos įstaigos nevisuomet pateikia visą reikiamą informaciją e-sveikatoje, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė. – Iš tikrųjų, tik 25 proc. duomenų yra pasiekiami elektroniniu būdu. Šia prasme dar tikrai turime kur nukeliauti. Kitas būdas – bandyti tikrinti.“
Neįgaliųjų forumo vadovė Henrika Varnienė sako, kad esminės reformos nevyksta. Sistema vis dar veikia taip, tarsi negalia yra liga, kuriai skiriami vaistai.
„Negalia yra socialinė aplinka ir socialinis poveikis žmogui. Kol kas šito niekas nevertina. Neturim dabartinių išvadų, ką EK atstovai rekomenduos, bet aš bijau, kad jie nepasiūlys nieko naujo. Bet dabartinė sistema, ji pažeidžia neįgaliųjų teisių konvenciją, apibrėžimą, kas yra negalia. Tą ir matome – sistema gaunasi korupcinė“, – sako H. Varnienė.
Į neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl išmokų per metus kreipiasi apie 100 tūkst. žmonių. Sprendimus skundžia beveik 3000, keli šimtai sprendimų būna pakeičiami.
