Žurnalas „Reitingai“ septintą kartą pristato institucinį universitetų reitingą. Lyderių pozicijos nesikeičia jau ne vienus metus. Pirmauja Vilniaus universitetas ir Vilniaus kolegija. Tačiau šiek tiek žemesnėse vietose atsidūrusios aukštosios mokyklos persirikiavo.
Valstybinių universitetų reitingas
1. Vilniaus universitetas, surinkęs 64,09 taško (pernai jis taip pat buvo pirmas);
2. Kauno technologijos universitetas, surinkęs 62,2 taško (pernai jis taip pat buvo antras);
3. Vilniaus Gedimino technikos universitetu, surinkęs 58,4 taško (pernai jis buvo ketvirtas; tai aukščiausia šio universiteto vieta);
4. Vytauto Didžiojo universitetas, surinko 55,08 taško (pernai jis buvo penktas);
5. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, surinkęs 50,85 taško (pernai jis buvo trečias).
Privačių universitetų pozicijos trečius metus lieka nepakitusios
1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, surinkęs 55,52 taško (pernai jis taip pat buvo pirmas);
2. LCC Tarptautinis universitetas, surinkęs 37,47 taško (pernai jis buvo trečias);
3. Europos humanitarinis iniversitetas, surinkęs 31,07 taško (pernai jis buvo antras).
Anot „Reitingų“, geriausiai įsidarbina LSMU absolventai, taip pat techniškųjų universitetų, ISM, VU absolventai. Tyrėjai atkreipė dėmesį į tai, kad didelė universitetų problema – studentų nubyrėjimas.
Anot „Reitingų“ projektų vadovės Jonės Kučinskaitės, kitas svarbus kriterijus – studentų nubyrėjimas.
„Tai, viena vertus, rodo universitetų principingumą ir nesitaikstymą su nemotyvuotais, besiblaškančiais, nežinančiais ko nori studentais. Kita vertus, studijų metimas gali rodyti, kad dalies studentų netenkina studijų kokybė arba jie įstojo nieko nežinodami apie būsimą profesiją. Gal gimnazijose nevyko profesinis konsultavimas ar buvo prastas“, – kalbėjo reitingų sudarytoja.
Anot J. Kučinskaitės, normaliu pasaulyje laikomas 3-6 proc. nubyrėjimas.
Iš LSMU nubyrėjo 6,3 proc., iš kitų Lietuvos universitetų nubyra dvigubai ar trigubai studentų.
„Tai yra rimta problema“, – pabrėžė „Reitingų“ atstovė.
Šimtukininkai abiturientai 2019-aisiais dažniausiai rinkosi VU, KTU, LSMU, ISM.
„Reitingų“ žurnalas kreipė dėmesį ir į tarptautiškumą. Tarptautiškiausi – MRU, VGTU, KTU, taip pat Europos humanitarinis universitetas ir LCC.
Vertintas ir esamas bei ateities akademinis personalas. Šiuo atžvilgiu pirmauja. KTU, VDU, VGTU, LSU, LSMU, ISM.
Palankiausiai savo universitetą įvertino MRU ir ISM studentai.
J. Kučinskaitė ragino abiturientus, ketinančius vykti studijuoti į užsienį, pasidomėti savo svajonių studijų programa, nes dalies jų užsienio aukštosiose mokyklose nebeliko.
„Jie turėtų pagalvoti apie studijas galbūt Lietuvoje, nes ne visiems šiemet pavyks išvykti svetur“, – sakė J. Kučinskaitė.
Ji priminė, kad galimybių patekti į valstybės finansuojamas vietas Lietuvoje šiemet bus daugiau, tiesa, kita vertus, ne tose srityse, kurių reikia rinkai. Tarkim, mažiau valstybės finansuojamų vietų bus inžinerijos, technologijų studijų kryptyse ar medicinoje.
„Medicinos srityje ribojamas ir komercinių vietų skaičius. O kaip yra skelbęs Valstybės strateginės analizės centras (STRATA), 2020-aisiais Lietuvoje stigs bemaž 7,5 tūkst. bendrosios praktikos slaugytojų, 190 vidaus ligaus gydytojų“, – pabrėžė J. Kučinskaitė.
Tuo tarpu, sakė ji, kad socialinių mokslų srities studijoms skirta 2 tūkst. valstybės finansuojamų vietų, pernai – 723. Dar 600 valstybės finansuojamų vietų skirta viešajai vadybai, pernai – 224, teisei šiemet skirta 430 valstybės finansuojamų vietų, pernai – 236 vietos.
Anot jos, dar sudėtingesnė padėtis kolegijose. Iš daugiau nei 6 tūkst. valstybės finansuojamų vietų pustrečio tūkstančio vietų atiteks verslo ir viešosios vadybos bei kitų socialinių mokslų krypčių studijoms.
Tuo tarpu tam, kas paklausu rinkoje, tarkim, slaugai ir akušerijai skirta 450 vietų, informatikos, technologijų, fizinių mokslų studijoms – 1800 valstybės finansuojamų vietų.
Kolegijų reitingas
Valstybinių kolegijų reitingo geriausiųjų penketukas
1. Vilniaus kolegija, surinkusi daugiau kaip 74,94 taško iš galimų surinkti 100 taškų (pernai ši kolegija taip pat buvo pirma);
2. Kauno kolegija, 69,27 taško (pernai ši kolegija buvo trečia);
3. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (65,25 taško (pernai ši kolegija buvo ketvirta);
4. Kauno technikos kolegija (surinkusi 62,25 taško (pernai ši kolegija buvo antra);
5. Utenos kolegija (61,24 taško) (pernai ši kolegija buvo šešta).
Tarp nevalstybinių kolegijų reitinge pirmauja:
1. Vilniaus dizaino kolegija, surinkusi 67,26 taško (pernai ši kolegija irgi buvo pirma);
2. Šv. I. Lojolos kolegija, surinkusi 66,38 taško (pernai ši kolegija buvo penkta);
3. Vilniaus verslo kolegija, surinkusi 63,25 taško (pernai ši kolegija buvo antra)
„Pirmos keturios kolegijos kasmet matomos tarp geriausiųjų. Beje, į penktą poziciją pakilo regioninė Utenos kolegija“, – sakė J. Kučinskaitė.
Pernai ji buvo šešta.
Kaip buvo reitinguojami universitetai?
Iš viso universitetai buvo vertinti pagal 48 skirtingus parametrus, kurie yra sugrupuoti į šešis stambius kriterijus:
– Mokslo, meno ir / ar sporto veikla bei personalo pasiekimai – 25 taškų svoris;
– Alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai – 25 taškų svoris;
– Studentai ir studijos – 18 taškų svoris;
– Konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje – 16 taškų svoris;
– Esamas ir ateities akademinis personalas – 10 taškų svoris; VI. Studentų nuomonė – 6 taškų svoris.
Iš viso už šiuos kriterijus buvo galima surinkti 100 taškų, tačiau tiek nesurinko nė viena aukštoji mokykla.
Reitinguojant universitetus dauguma rodiklių buvo vertinti imant ne absoliučiuosius dydžius, o santykinius, tai yra tenkančius vienam studentui, vienam sąlyginiam darbuotojui, vienam dėstytojui ir pan.
Kaip reitinguotos kolegijos?
Iš viso kolegijos buvo vertintos pagal penkis stambius parametrus (kurių kiekvienas yra sudarytas iš dar keletos kitų kriterijų):
– Studentai ir studijos (už šį kriterijų jos galėjo gauti 40 taškų)
– Alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai (už šį kriterijų galėjo gauti 30 taškų)
– Konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje (už šį kriterijų galėjo gauti 14 taškų)
– Kolegijos akademinis personalas ir studijų bazės gerovė (už šį kriterijų galėjo gauti 10 taškų)
– Studentų požiūris į savo kolegiją (už šį kriterijų galėjo gauti 6 taškus).
