Lietuvoje

2020.05.02 20:50

Antra koronaviruso banga: karantinui pasibaigus kaukės ir dezinfekcija turės likti

Koronavirusas, kurio susirgimų vasarą turėtų mažėti, anot medikų, niekur nedings. Nors gyventojai džiaugiasi švelnėjančiu karantinu, medikai perspėja, kad baigiasi tik pirma koronaviruso banga, visas pasaulis ima ruoštis antrai bangai, Lietuva – ne išimtis. Anot medikų, norint, kad antra banga būtų mažesnė karantino taisyklių teks laikytis ir jam pasibaigus. 

„Nei prognozuotojai, nei juo labiau medikai nėra sadomazochistai, kurie tikisi, kad ta banga sugrįš, mes labiausiai jos nenorime“, – sako epidemiologas Paulius Gradeckas. Vis dėlto, pasak jo, virusas liks visuomenėje.

Vasarą – atoslūgis

Vasarą koronaviruso atvejų mažiau tikimasi dėl šiltų orų, tuomet žmonės labiau linkę laiką leisti lauke, be to, mokiniai ir studentai nesibūriuoja mokyklose ir universitetuose.

„Per anksti pasakyti, kad vasarą susirgusiųjų visai nebus, bet nuslūgt gali. Ultravioletiniai spinduliai, sausas klimatas, buvimas lauke sveikatą veiks teigiamai“, – sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas. Anot jo, virusas gali mutuoti į švelnesnę pusę, mat jau dabar surandama apie 30 mutacijų įvairiose pasaulio vietose.

Virusologė Ingrida Olendraitė sako, kad žinant vis daugiau apie koronavirusą, ateityje su juo kovoti bus lengviau.

„Mes antrai bangai esam iš dalies pasiruošę, nes žmonės žino, kas tai yra, kokių higienos priemonių reikia laikytis. Medikai yra apmokyti, reikia tik užsitikrinti, kad nepritrūktume apsaugos priemonių medikams“, – sako I. Olendraitė.

Virusologė pabrėžia, kad norint, jog antra koronaviruso banga būtų lengvesnė, nereikėtų pamiršti per karantiną išmoktų higienos taisyklių bei didesnio atstumo laikymosi.

„Geriausia būtų, kad kiekviena įmonė apmąstytų, kaip padidinti fizinį atstumą darbuotojų, gal mažiau susirinkimų planuoti šį sezoną“, – teigia virusologė.

Kaukių siūlo nenusiimti

Veido kaukių pasibaigus karantinui, pasak medikų, nereikėtų nusiimti.

„Kaukes reikia dėvėti ne vienam važiuojant mašinoje, ne vienam sportuojant lauke, o būtent tada, kai eini ir artėji prie žmonių, o ypač jei eini į uždarą patalpą, kur yra sankaupa žmonių – ar tai būtų parduotuvė, ar viešasis transportas. Šis reikalavimas, net jei bus sušvelnintas, kiekvienam turėtų eiti į sąmonę“, – teigia S. Čaplinskas.

Anot profesoriaus, kol kas nėra prielaidų, kad galėtume mąstyti kitaip nei, kad kiekvienas mūsų sutiktas žmogus gali pats to nežinodamas turėti virusą ir jį perduoti kitiems.

Medikai sako, kad net ir sumažėjus užsikrėtimo atvejų, reikės pasirinkti strategiją, kaip stebėti, kiek žmonių vis dar serga, kad išvengtume kito karantino. Gripo epidemija skelbiama, kai užsikrečia 100 iš 10 000 žmonių. Pasak epidemiologo P. Gradecko, skaičius reikės nustatyti ir koronaviruso atveju.

„Mes nustatysime kažkokį slenkstį, kurį peržengus galėsime sakyti, kad koronavirusas plinta nestabdomai ir tenka imtis priemonių, kurios nelabai malonios – vėlgi karantino, o iki to skaičiaus tiesiog izoliuoti pacientus, kurie susirgę“, – teigia medikas.

Izoliuoti – tik sergančius

P. Gradeckas sako, kad galėtume naudotis Švedijos pavyzdžiu, izoliuoti tik užsikrėtusius, o ne karantinuoti visus. Panašų pavyzdį pateikia ir virusologė I. Olendraitė:„Jei atidarius darželį testus padarytume visam būriui vaikų ir žinotume, kad vieno vaiko rezultatas teigiamas, tada galima visą darželio grupę savaitei paimti iš darželio“.

Pasak jos, viruso mastą galima nustatyti ir tiriant nuotekas.

„Kadangi virusas nueina iki nuotekų, tai nutekamuosiuose vandenyse galima rasti viruso, kažkokių monitoravimo strategijų ir žinot – jei turim tiek atvejų, ką darom tada, o jei perlipam tą skaičių, ką tada darom“, – teigia I. Olendraitė.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga anksčiau sakė, kad be antros viruso bangos kitas galimas scenarijus – mažesni bangavimai. A. Veryga patikino, kad apsaugos priemonėmis medikams ir toliau rūpinamasi, taip pat perkama ligoninėms reikalinga įranga.