Lietuvoje

2020.04.16 05:30

Kai vaiko pinigai išleidžiami alkoholiui ar tabakui: savivaldybės ieško išradingų sprendimų

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.04.16 05:30

Už vaiko pinigus įsigytos prekės ar produktai vėliau gali būti parduodami, o gautos lėšos išleistos nebūtinai vaikų poreikiams, todėl savivaldybės ieško išradingų būdų, kaip vaiko pinigus skirti socialinę riziką patiriančioms šeimoms. Anot savivaldybių atstovų, įvairūs būdai pasiteisina, tačiau jie neslepia, kad iš šeimų sulaukia ir pasipriešinimo.

Dažniausiai vaiko pinigai mokami pinigine forma, tačiau socialinę riziką patiriančios šeimos šias išmokas paprastai gauna į socialines korteles, kuriomis galima atsiskaityti įvairiose maisto parduotuvėse. Tokiu būdu vaiko pinigus gauna beveik pusė visų nepinigine forma išmoką gaunančių vaikų.

Šiuo metu vaiko pinigų išmoka siekia 60 eurų, dar papildoma 40 eurų išmoka mokama neįgaliam vaikui bei gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis dar anksčiau ragino savivaldybes pasitelkti įvairesnius būdus mokėti vaiko pinigams, kad valstybės skiriamos lėšos tikrai pasiektų vaikus.

„Socialinės kortelės turėtų būti tik vienas iš būdų mokėti vaiko pinigus, bet nebūtinai pagrindinis, nes pasitaiko atvejų, kai parduotuvėje įsigyjami maisto produktai vėliau parduodami ir gautos lėšos išleidžiamos nebūtinai vaikų poreikiams. Norėdamos tiksliai pasiekti vaikus, savivaldybės turėtų neapsiriboti paprasčiausiais sprendimais“, – anksčiau teigė L. Kukuraitis.

Nauji langai bei kompiuteris vaikui

Kaip ir daugelyje savivaldybių, taip ir Alytaus rajone daliai šeimų vaiko pinigai pervedami į socialines korteles. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai su šia kortele įsigytos prekės vėliau perparduodamos, o gautos lėšos dažniausiai panaudojamos ne vaiko poreikiams tenkinti, pastebi Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Jociunskaitė.

Administracijos direktorės teigimu, toks būdas ne visada pasiteisina ir yra efektyvus ne visais atvejais, todėl nuspręsta išbandyti kitus būdus. Pavyzdžiui, apsipirkimą ar kitokį tikslingą vaiko pinigų panaudojimą padedant socialiniam darbuotojui – tokiu būdu vaiko pinigus gauna apie 40 proc. visų nepinigine forma vaiko išmoką gaunančių šeimų.

Socialiniai darbuotojai su šeimomis aptaria mėnesio išlaidas, jas paskirsto taip, kad pinigų užtektų visam mėnesiui. Tokį metodą Alytaus rajono savivaldybė taiko nuo 2004 metų. Anot G. Jociunskaitės, vaiko pinigai naudojami ne tik maisto produktams ar kitoms prekėms įsigyti, bet ir ekskursijoms, mokymosi priemonėms įsigyti.

„Prireikus, šeimos turi lėšų įsigyti vaistų, jei suserga vaikai ar prireikia kitų būtinų reikmenų. Labai dažnai šeima ir socialinė darbuotoja susitaria pinigus taupyti didesniems ir brangesniems pirkiniams, pavyzdžiui, apsipirkti prieš mokyklą, nupirkti vaikui akinius ar sezoninius drabužius“, – kalba G. Jociunskaitė.

Ji išskiria pavyzdžius, kai bendru šeimos susitarimu, taupant vaiko pinigus, buvo įdėtas langas į vaiko kambarį, nupirktas nešiojamasis kompiuteris. Taip, sako administracijos direktorė, šeimos mokosi taupyti, planuoti savo išlaidas, o pinigus naudoti būtent vaikų poreikiams tenkinti.

„Didžiajai daliai šeimų toks būdas priimtinas, tačiau ne visos šeimos tuo patenkintos, yra šeimų, kurios norėtų gauti socialines korteles, kad galėtų ,,pasidaryti“ grynųjų pinigų alkoholiui, tabakui įsigyti“, – kalba G. Jociunskaitė.

Pagalba įsiskolinusiesiems

Jonavos rajoną ministerija yra išskyrusi kaip vieną gerųjų pavyzdžių. Čia atvejo vadybininkai ir socialiniai darbuotojai kartu su socialinę riziką patiriančia šeima sudaro vaiko pinigų ir kitų socialinių išmokų panaudojimo planą mėnesiui – kartu sprendžia, kur šeima išleis pinigus, o mėnesio pabaigoje jį aptaria ir sudaro naują kitam mėnesiui. Tokia sistema Jonavoje veikia jau trečius metus.

Anot Jonavos rajono socialinių paslaugų centro direktorės Valentinos Demidenko, paprastai tokiu būdu vaiko pinigai skiriami toms šeimoms, kurios turi ilgalaikių įsiskolinimų, greitųjų kreditų, negeba tinkamai panaudoti lėšų. Socialiniai darbuotojai visą laiką bendrauja su šeima ir nuolat kalbasi, ar tokios pagalbos vis dar reikia, kokių sunkumų kyla.

Vaiko pinigai turi būti skiriami vaikui, sako V. Demidenko, tačiau, pabrėžia ji, planuojant šeimos išlaidas į vaikų poreikių tenkinimą orientuojamasi ne taip tiesiogiai, kaip tai supranta šeimos. Neretai socialinę riziką patiriančių šeimų tėvai mano, kad jei pinigai skirti vaikui, tai už juos galima nupirkti žaislą.

Socialinių paslaugų centro direktorės teigimu, vaiko pinigai skiriami ir asmens higienos įgūdžių užtikrinimui – pavyzdžiui, jei šeima neturi skalbimo mašinos, už šiuos pinigus galima ją nupirkti, o taip užtikrinami ir šeimos, ir vaiko poreikiai. Dalis pinigų gali būti skiriami sumokėti už komunalines paslaugas, skolų grąžinimui arba sumokėti už vaiko keliones, ekskursijas.

Pasipriešinimas iš šeimų ir kontrolė

Kita dalis pinigų paprastai skiriama tiesiogiai – šeima pinigus gali išleisti savo nuožiūra.

„Stengiamasi ugdyti sąmoningumą. Jei nėra ypatingų poreikių, išduodama pinigų suma, o šeima socialiniam darbuotojui pristato čekius – klientas pats apsipirkinėja, tik įrodo, kur pinigai buvo panaudoti. (...)

Nėra taip, kad viskas iki cento sureguliuojama – neįmanoma visko numatyti, gali atsirasti kitų poreikių. Išskiriame svarbiausius dalykus, pavyzdžiui, kad būtų sumokėti mokesčiai, vaikams nupirkti svarbūs dalykai, bet paliekama tam tikra laisvė, kad jie nesijaustų visai suvaržyti“, – pasakoja V. Demidenko.

Pasak Jonavos rajono socialinių paslaugų centro direktorės, tokia sistema pasiteisina, matomi teigiami pokyčiai – ypač tada, kai šeima paleidžiama tvarkytis savarankiškai. Nemaža dalis šeimų taip sugeba ir susitaupyti šiek tiek pinigų, o anksčiau visus pinigus išleisdavo, skolindavosi. Žinoma, sutinka V. Demidenko, pradžioje gali būti jaučiamas tam tikras šeimų pasipriešinimas, nepasitenkinimas nauja tvarka.

Nors toks vaiko pinigų mokėjimo būdas pasiteisina, V. Demidenko pripažįsta, kad kyla ir sunkumų. Iš pradžių buvo jaučiamas gana stiprus šeimų pasipriešinimas, o ir socialiniams darbuotojams labai svarbu neperlenkti lazdos tarp kontrolės ir pagalbos teikimo bei laiku leisti šeimai pačiai tvarkytis.

„Yra tokia pagunda tai pakontroliuoti, o totalinė kontrolė neugdo nei savarankiškumo, nei skatina motyvacijos“, – tikina V. Demidenko.

Mažėja atskirtis ir įsiskolinimai

Kiek kitoks vaiko pinigų mokėjimo būdas taikomas Raseiniuose. Čia socialinę riziką patiriančių šeimų vaikams išmoka skiriama sumokėti už būrelius ar mokyklos ekskursijas, likusi dalis pinigų – mokyklos reikmenims ar vaiko rūbams įsigyti. Vaiko pinigų leidimą taip pat kontroliuoja socialiniai darbuotojai, jie padeda šeimai apsipirkti. Tokia tvarka veikia jau daugiau nei dešimtmetį.

Raseinių socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja Asta Urbonienė sako, kad yra tokių šeimų, kurioms reikalinga pagalba užtikrinti visus vaiko poreikius. Būtent šioms šeimoms ir teikiama tokia socialinių darbuotojų pagalba, kuri, anot A. Urbonienės, pasiteisina, kadangi tokiu būdu užtikrinami bent minimalūs vaiko poreikiai, mažėja atskirtis.

Plungės rajone taip pat veikia keli vaiko pinigų mokėjimo būdai – pinigai pervedami į socialines korteles, su šeimomis dirba socialiniai darbuotojai.

Dviem šeimoms ši išmoka skiriama atsiskaityti už mokesčius. Socialinis darbuotojas nieko kito negali padaryti – jei pinigai bus skirti kitokiu būdu, tėvai juos tikrai išleis ne pagal paskirtį, o ir mokesčių nesumokės, įsiskolins, aiškina Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Vilma Šlyžienė.

„Nesakyčiau, kad ši sistema pranašesnė ar geresnė – pinigų suteikimo būdai yra mišrūs, mes tik dalį šių pinigų panaudojame taip. Mokame mokesčius iš išmokų vaikams, nes šeimos neturi tiek daug pajamų, kad galėtų iš kitur paimti pinigų. (...)

Rizikos grupėje esantys žmonės yra linkę nemokėti mokesčių, randa, kur pinigus panaudoti kitur. Šis būdas nėra panacėja – negalvojame, kad taip turėtų būti, bet tai vienas problemos sprendimo būdų, kad šeimos negrimztų į didžiules skolas“, – pasakoja V. Šlyžienė.