Lietuvoje

2020.03.10 19:41

Parodoje „Nesusitaikę“ – beginklės, bet sovietinį režimą sugriovusios kovos liudijimai

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.03.10 19:41

Blokados auksas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio pažymėjimas Nr. 1, gitara, kuria grojo roko grupės „Gėlių vaikai“ įkūrėjas Stasys Daugirdas, raudonas švarkas, Algirdo Kaušpėdo vilkėtas „Roko maršų per Lietuvą“ metu. Šie daiktai tapo parodos „Nesusitaikę“ eksponatais. Parodoje justi tylios, bet labai plačiai pasklidusios Lietuvos kovos už laisvę dvasia. 

Paroda apima laikotarpį nuo XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio iki pat 1993 metų rugpjūčio, kai iš Lietuvos buvo išvestas paskutinis sovietų armijos dalinys.

„Kai sugalvojome rengti tokią parodą, svarstėme – tas matyta, to neverta imti. O kai pakalbėjome su jaunais kolegomis, supratome, kad ir to nežino, ir ano nematė.

Tad orientuojamės į visus lankytojus. Vieniems eksponatai primins tai, ką savo akimis matė, kame dalyvavo, o jaunus supažindins su mūsų istorija. Mūsų paroda – apie žmones, nesusitaikiusius su sovietine ideologija, sovietinio gyvenimo taisyklėmis, religiniu persekiojimu.

Jie nukreipė savo taikų pasipriešinimą į kovą už kitokią, laisvą Lietuvą“, – pasakojo jos kuratorė Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikė Irena Mikuličienė.

Paroda „Nesusitaikę“ atidaryta antradienį, Kovo 11-osios išvakarėse, Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Ji skirta Lietuvos Nepriklausomybės trisdešimtmečiui paminėti.

Paroda „Nesusitaikę“ veikia nuo kovo 11 d. iki rugsėjo 13 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Arsenalo g. 1, Vilniuje. Kovo 11-osios trisdešimtmečio proga muziejus dovanoja nemokamą parodos lankymą pirmas dvi savaites.

Nešiojasi Sąjūdį širdyje

Parodos atidarymo juostelę iškilmingai perkirpo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Sąjūdžio vadovas profesorius Vytautas Landsbergis, grupės „Antis“ lyderis ir dainininkas Algirdas Kaušpėdas, muziejaus direktorė Rūta Kačkutė, kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

„Kada nors Sąjūdžio istorija bus ir sukaupta paminkliniais atminties ženklais, ir bus aprašyta. Iki šiol ji neparašyta. Kaip ir Lietuvos Atgimimo, išsivadavimo istorija neparašyta. Vis dar yra tampoma į visas puses.

Yra dalykų, iš kurių niekada nepasijuoksi. Bet yra žmonių, kurie iš visko juokiasi. Ir iš Sąjūdžio galima parašyti paskvilinę knygą, išsityčioti.

O mes, kurie atsimename, nešamės savyje, kol gyvi esame, Sąjūdžio gabalėlį. Su tuo gyvensime, su tuo ir mirsime. Sveikinu tuos, kurie sulaukė ir tos dienos prieš trisdešimt metų, ir šios parodos“, – per parodos „Nesusitaikę“ atidarymą antradienio vakarą kalbėjo V. Landsbergis.

Grupės „Antis“ lyderis ir dainininkas Algirdas Kaušpėdas prisiminė tuos laikus, kai roko maršuose prieš daugiau nei tris dešimtmečius kvietė žmones kelti galvas, nebijoti, dainuoti kartu.

„Esu šioje parodoje vienas iš herojų, dalyvių. Tiksliau – ne aš, o mano švarkas. Mano švarkas yra įpaminklintas, įmuziejintas.

Man labai džiugu, nes vilkėdamas būtent šį švarką dainavau profesoriaus mėgstamą dainą „Lietuvos valstybė“. Būtent šis ryškus raudonas švarkas ir buvo tas ginklas, kuriuo mes tuomet mojavome ir kovojome už Lietuvos laisvę“, – kalbėjo A. Kaušpėdas.

Beginklis, bet plačiai sklidęs pasipriešinimas

„Tuometiniai kovos būdai buvo įvairūs – ir etninis-kultūrinis sąjūdis, ir religinis sąjūdis, ir hipiai. Visa tai vėliau peraugo į rimtesnę politinę veiklą,

Apie tai byloja pogrindyje leista Lietuvos katalikų bažnyčios kronika, kunigų įkurtas Katalikų komitetas tikinčiųjų teisėms ginti, už žmogaus teises kovojusi Helsinkio grupė ir drąsiai už šalies nepriklausomybę pasisakiusi Lietuvos laisvės lyga, kuri tiesiai šviesiai reikalavo paviešinti Molotovo-Ribentropo paktą.

Tai buvo pasipriešinimas ne ginklais, kažkuria prasme tylus, bet, kita vertus, plačiai sklindantis judėjimas“, - apibūdino I. Mikuličienė.

Kuratorė sakė, kad visi eksponatai jai labai brangūs, bylojantys apie Lietuvai svarbius įvykius.

„Kartais eksponatas neišvaizdus, atrodytų, nėra į ką žiūrėti, o suvirpina širdį. Tarkim, Balio Gajausko rašyti prisiminimai sėdint lageryje, ir tas jų perdavimo būdas vyniojant ant degtuko, kad giminaičiai paviešintų.

Arba Romualdo Tupčiausko, skauto dar nuo 1938-ųjų, uniforma su visais ženklais.

Taip pat Baltijos kelio vėliavėlė, kurią laikė žmogus gyvoje grandinėje, radijo aparatas, kuriuo buvo klausomasi Sąjūdžio mitingų“, - pasakojo istorikė.

Blokados auksas – senelių šalčių maišuose

Parodoje galima išvysti ir Blokados auksą, kurį žmonės surinko po kruopelę 1990-aisiais. Tuomet mūsų šalies gyventojai nešė ar pervesdavo pinigų į Blokados fondą, atiduodavo savo šeimos brangenybes, kad pagelbėtų savo šaliai, atsidūrusiai sunkioje padėtyje.

Valstybė supirko aukso dirbinius, nes manė, kad auksas – stabiliausia valiuta.

„Vieni atidavė savo vestuvinius žiedus, kita moteris padovanojo pusbrangių akmenų karolius, kurie, atrodytų, galbūt nieko verti, o tada tai greičiausiai buvo brangiausias daiktas, kurį ji turėjo“, – jautrius išgyvenimus atspindinčius eksponatus
apibūdino I. Mikuličienė.

Blokados auksas buvo sukrautas į raudonus maišus, panašius į tuos, kokiuose dovanas, anot kuratorės, nešiodavo tuometiniai seneliai šalčiai.

Parodoje demonstruojamas ir Gotlando komunikatas, kurį paskolino Justas Vincas Paleckis.

„Jis niekada nebuvo eksponuotas. Tai originalus dokumentas, kurį pasirašė išeivijos ir Lietuvos lietuviai, susitikę Švedijoje, taip įsipareigodami bendrai kovoti už Lietuvos nepriklausomybę“, - pasakojo istorikė.

Savanoriai atnešė armatūros lazdas

Išskirtinius eksponatus parodos rengėjams perdavė ir gerai žinomi žmonės, ir savanoriai, saugoję Parlamentą 1991-aisiais.

Savanoriai perdavė lazdas, kurias pasidirbino prieš eidami ginti Parlamento rūmų rūstųjį sausį.

„Tai armatūros gabalai, strypai, kuriuos nešėsi užsikišę už švarkų, batų aulų.

Vaikščiodamas aplink Parlamentą tuo metu negalėjai žinoti, su kuo susitiksi ir kokia kils situacija. Žmonės ginklų neturėjo, tad bent jau tai nešiojosi tam atvejui, jei
susidurtų su agresija“, – pasakojo parodos kuratorė.

Kaip pasakojo I. Mikuličienė, jauniesiems jos kolegoms įstrigo ir kompiuteris, kurį pasaulio lietuvių bendruomenė padovanojo Sajūdžio “Atgimimo” redakcijai, užimantis pusę stalo.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje galima apžiūrėti ir pačios kuratorės išsaugotus dukters mokyklinius vadovėlius, menančius Atgimimo laikus.

Paroda – dviejose vietose

Parodoje pristatoma ir Lietuvos Atgimimo istorija, kai per šalį nuvilnijo akcijos už politinių kalinių išlaisvinimą ir krašto ekologiją, sudundėjo „Roko maršas“ ir sugriaudėjo Persitvarkymo Sąjūdžio organizuoti masiniai mitingai, lydėję į valstybingumo atkūrimą – Kovo 11-ąją.

Pasakojama, kaip sakė I. Mikuličienė, ir apie pirmus skausmingus bei sunkius, tačiau kartu ir džiugius valstybės pagrindų kūrimo žingsnius, kol buvo pasiekta visiška nepriklausomybė, kai 1993 metų rugpjūtį iš Lietuvos išvyko paskutinis sovietų armijos dalinys.

Parodą Lietuvos nacionaliniame muziejuje papildys informaciniai tekstai, garso įrašai, filmuotos kronikos, taip pat nauji ir dar niekur neskelbti pokalbiai su pirmosios atkurtos Lietuvos Vyriausybės nariais ir to meto įvykių liudininkais: kunigu Juliumi Sasnausku, Laisvės lygos lyderiu Antanu Terlecku, dainininku Algirdu Kaušpėdu, generolu Arvydu Pociumi ir kitais.

Dalis parodos pristatoma Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio būstinėje Gedimino pr. 1. Autentiškoje aplinkoje rodoma Sąjūdžio spauda ir jos maketai, laikraščio „Atgimimas“ redakcijos kompiuterinė įranga ir kiti su prabėgusiu laikmečiu susiję eksponatai. Būstinė parodos veikimo metu nemokamai lankoma kiekvieną pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 10 iki 16 val. (pertrauka nuo 12 val. 30 min. iki 13 val. 30 min.).

Parodą taip pat papildys naujas interaktyvus edukacinis užsiėmimas su Actionbound programa, skirta mobiliesiems telefonams. Ši interaktyvi veikla bus siūloma registruotoms moksleivių grupėms su žaidimą vedančiu Lietuvos nacionalinio muziejaus edukatoriumi bei pavieniams parodos lankytojams, parodą tyrinėjantiems savarankiškai. Programėlėje bus galima rasti papildomą informaciją apie eksponatus ir atlikti kūrybines užduotis.

Parodos kuratorė Irena Mikuličienė, konsultantas Justinas Dementavičius, architektė Ieva Cicėnaitė, dizainerė Jurga Karosaitė. Parodą rengė Virginija Rudienė, Virginija Semėnaitė, Vitalija Jočytė, Dalia Grimalauskaitė, Rūta Kuodytė, Tadas Šėma. Eksponatus parodai restauravo Edita Pnevskytė – Bekiš, Anželika Juodišienė, Aušra Balčiūnaitė (tekstilė), Asta Jakštienė, Oksana Čepeliuk, Rita Povilovska (metalas), Algis Blažys ir Lina Kregždienė (popierius).

Parodą remia Lietuvos kultūros taryba, informaciniai partneriai LRT ir Vilniaus miesto savivaldybė. Eksponatus skolina Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras ir Lietuvos ypatingasis archyvas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt