„Aš su pavydu žiūrėdavau, man jau buvo daug metų, kaip (kitos mamos – LRT.lt) kasytes pina, kaip vaiką globoja“, – LRT KLASIKAI švęsdama 90-metį sakė viena iškiliausių Lietuvos vokalisčių koncertmeisterių Gražina Ručytė-Landsbergienė. Antradienį Lietuvą apskriejo žinia, kad ji iškeliavo Anaplin.
Žinia apie tai, kad mirė G. Ručytė-Landsbergienė pasidalino jos sūnus Vytautas. Portalui LRT.lt ją patvirtino muzikės vyras Vytautas Landsbergis.
Garsios pianistės karjera truko devynis dešimtečius, nuo tada, kai 8 metų mergaitė prieškario gimtuosiuose Anykščiuose pirmąsyk akompanavo vyrų chorui.
Jei LRT RADIJO įrašų archyve patikrintumėte bet kurios viduriniosios, vyresniosios ar jau išėjusios kartos dainininko įrašus, rastumėte dešimtis garso juostelių, kuriose skambina Gražina Ručytė. Susidarytų beveik tūkstantis.
Skaičiuojant jos įrašus, nejučiomis kyla klausimas, ar įmanoma tiek visko padaryti per vieną gyvenimą. O kur dar šimtai neįrašytų koncertų? Dešimtys skambintų operų klavyrų padeda dainininkams ruošti savo herojų vokalines partijas.
Per tuos dešimtmečius, tarsi spektaklyje, keitėsi pianistės gyvenimo dekoracijos: vaikystė nepriklausomoje Lietuvoje, paauglystė vokietmečiu, trumpos studijos Kauno konservatorijoje pokaryje, sunkus žvejės ir kolūkietės darbas Sibiro tremtyje, vėliau studijos Irkutske ir Sverdlovske, po to vėl Lietuva, pažintis su Vytautu Landsbergiu, dešimtmečiai šeimos ir scenos gyvenimo, pagaliau Sąjūdis, Nepriklausomybė, suaktyvėjusi visuomeninė veikla. Visuose šiuose scenovaizdžiuose vienintelis nekintantis daiktas nuo pat mažų dienų – fortepijonas.
Sukaupusi didžiulę patirtį, pianistė G. Ručytė-Landsbergienė noriai dalijosi meistriškumo scenoje ir gyvenime paslaptimis. Pasak jos, Nepriklausomybės atgavimas yra labai svarbus kiekvieno lietuvio gyvenime. „Tai yra Dievo ir likimo dovana Lietuvai“, – buvo įsitikinusi G. Ručytė-Landsbergienė.
Pianistė sakė, kad buvo noro ir gebėjimo daryti solinę karjerą, tačiau ilgi mokslai bei pažintis su Vytautu Landsbergiu nulėmė, kad kamerinis muzikavimas paimtų viršų. „Mano mokslas tęsėsi dešimt metų. Aš jau buvau moteriškė. Draugystė su Vytautu Landsbergiu išsivystė į artimesnę draugystę. Šeimą sukūrėme beveik iškart po konservatorijos baigimo“, – prisiminė pašnekovė.
G. Ručytė-Landsbergienė neslėpė visada svajojusi būti mama. „Aš su pavydu žiūrėdavau, man jau buvo daug metų, kaip (kitos mamos – LRT.lt) kasytes pina, kaip vaiką globoja. Aš Onutės Narbutienės Onulę kartais paglobodavau, – pasakojo pianistė. – Kuomet grįžau iš Sibiro, su ja visada labai bendravau. Man buvo labai miela mažą vaiką laikyti ant rankų. Tuomet atsirado Birutė, Vytukas. Solistės karjeros, augindama vaikus, turėti negalėjau.“
Visas pokalbis su Gražina Ručyte-Landsbergiene – radijo įraše
Parengė – Vismantas Žuklevičius
