Lietuvoje

2020.02.06 11:22

Ar Lietuvai reikia kuo daugiau privačių senelių globos namų, kad paslaugų trūkumo problema mažėtų

Giedrė Čiužaitė, LRT RADIJAS, LRT.lt2020.02.06 11:22

Šiuo metu mūsų šalyje apie 1300 vyresnių žmonių laukia eilėje į senelių globos namus. Ekspertai vieningi – tai didelė problema, nes socialinės globos įstaigų senjorams reikia daugiau ir labai svarbu, kad savivaldybės skirtų pinigų tokios paslaugoms pirkti.

LRT tęsia sprendimų žurnalistikos projektą „LRT ieško sprendimų“. Po reportažo apie senelių namų situaciją Švenčionių rajone, klausiame specialistų, ar Lietuvai reikia kuo daugiau privačių senelių globos namų, kad paslaugų trūkumo problema mažėtų?


Įžvelgia šiokį tokį bumą

Socialinių paslaugų priežiūros departamento (SPPD) Įstaigų priežiūros skyriaus vedėjas V. Bagdonas sako, kad mūsų šaliai vienareikšmiai reikia daugiau senelių globos namų, tačiau, pasak jo, nebūtina apsiriboti tik privačių plėtra. „Didelis laukiančiųjų eilėje skaičius rodo tą poreikį, – nedaugžodžiaudamas sako V. Bagdonas. – Tam įtakos turi ir nepakankamas paslaugų į namus išplėtojimas.“

Privatus sektorius greitai susiorientavo ir, pajutęs poreikį, pradėjo steigti tokias įstaigas.

Specialistas tikina, kad sunku būtų išskirti, kurie, privatūs ar valdiški, senelių namai yra geresni, tad, kaip dar kartą primena pats, Lietuvai reikia tiesiog daugiau senelių globos namų, nepaisant to, kas juos administruotų.

SPPD atstovas sako, kad verslas yra susidomėjęs senelių globos namų steigimu. „Pernai buvo apie 20-mt naujų juridinių asmenų, kurie kreipėsi licencijų, ir iš jų apie 14-ka buvo privačios įmonės. Tokie skaičiai rodo šiokį tokį bumą. Privatus sektorius greitai susiorientavo ir, pajutęs poreikį, pradėjo steigti tokias įstaigas“, – situaciją komentuoja V. Bagdonas.

Privatus verslas – lankstesnis

Senelių globos įstaigų, pasak jo, yra virš 200-tų. „Daugiau kaip 40 proc. visų tų įstaigų sudaro privataus sektoriaus steigtos įstaigos, – tikina pašnekovas. – Vis tik apibrėžti, kas yra privatus verslas šiame sektoriuje yra gan keblu, mat senelių namus gali būti įsteigusios ir parapijos bei fizinis asmuo vienu metu.“

Privatininkas yra daug lankstesnis, jis greičiau sureaguoja į konkrečius poreikius ir taip pat yra daug labiau inovatyvesnis.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentė Edita Maslauskaitė taip pat laikosi pozicijos, kad mūsų šaliai reikia apskritai daugiau senelių globos namų, nepaisant privatūs jie ar valstybiniai.

„Sutinku ir su teiginiu, kad reikia daugiau privačių globos namų. Kodėl? Todėl, kad privatininkas yra daug lankstesnis, jis greičiau sureaguoja į konkrečius poreikius ir taip pat yra daug labiau inovatyvesnis, – įsitikinusi E. Maslauskaitė. – Biudžetinius tokio tipo namus labiau apriboja biurokratinis mechanizmas.“

Komentuodama radijo laidos klausytojų skambučius apie neigiamas patirtis globos namuose, Edita Maslauskaitė taip pat pabrėžė, kad didesnis įstaigų kiekis ir konkurencija tarp jų padėtų kelti bendrą socialinių paslaugų kokybę Lietuvoje. „Tik kai atsiras didesnis pasirinkimas ir galimybė artimuosius iš vienų globos namų išvežti į kitus ir atsisakyti nekokybiškas paslaugas teikiančių (įstaigų – LRT.lt), tuo labiau užsisuks tas konkurencinis mechanizmas ir tuo labiau ta paslaugų kokybė kils“, – sako LLRI viceprezidentė.

Savivaldybės taupo senelių globos sąskaita?

VDU SMF Socialinio darbo katedros vedėja R. Naujanienė teigia, kad šiuo metu seneliams reikia daugiau orią senatvę užtikrinančių paslaugų. „Naujų globos namų atsiradimas leidžia sumažinti tas eiles, tačiau lieka klausimas: kokia kokybė yra teikiamų paslaugų?, – retoriškai klausia R. Naujanienė. – Trūksta slaugos paslaugų.“

Pasak jos, čia svarbus yra ir bendradarbiavimas su sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos ir darbo ministerijų specialistais. VDU docentė sutinka, kad reiktų susitelkti, kad šios dvi minėtos įstaigos veiktų bendrai senelių globos namų naudai.

Verslo atėjimas į šitą sritį tikrai padeda nors kiek sumažinti tą paslaugų poreikį.

Pašnekovė taip pat primena, kad savivaldybės neretai taupo vienišų žmonių globos atžvilgiu ir kai reikia spręsti dėl naujų globos namų kūrimo bei finansuoti paslaugas namuose. „Valstybė skiria valandas. Teisės aktai leidžia teikti aštuonias valandas per dieną ir septynias dienas per savaitę dienos socialinę globą tam, kad žmonės galėtų gyventi savo namuose kuo ilgiau, – sako R. Naujanienė. – Bėda ta, kad savivaldybės, deja, šitoms paslaugoms labai taupo.“

VDU docentė taip pat akcentuoja, kad privatūs globos namai yra sparčiai augantis sektorius. Pasak jos, tai yra „ta upė, kurios nebeužtvenksim“. „Jos ir nereikia tvenkti, nes paslaugos yra labai svarbios. Verslo atėjimas į šitą sritį tikrai padeda nors kiek sumažinti tą paslaugų poreikį“, – tikina pašnekovė.

Svarbu ir įstaigos kvapas

Rasos Naujanienės teigimu, daugėjant ir privačių, ir savivaldybių kuriamų globos įstaigų Lietuvoje, labai svarbu kokybės kontrolė. „Ko tikrai reikia, tai priežiūros institucijų. Iš tiesų paslaugos gali būti perkamos“, – sako VDU mokslininkė.

Pasak jos, labai svarbu, kad savivaldybė kuo daugiau tų pasalugų pirktų ar iš savivaldybės pavaldumo įstaigų, ar įkurtų fizinių asmenų. „Bet kada tik paslauga nuperkama, ji turi būti stebima ir kontroliuojama. Vienareikšmiškai“, – įsitikinusi VDU SMF Socialinio darbo katedros vedėja.

Net įstaigos kvapas jums gali būti geras rodiklis, nes jei prastas kvapas, viskas iš to seka – higiena ir kita.

Profesorė pastebi, kad vyresnio amžiaus žmonės dažnai yra per mažai reiklūs, o vaikai, galvodami apie savo tėvus ir jų gyvenimo sąlygas, turėtų tai įvertinti ir labiau pasidomėti tomis sąlygomis globos įstaigose.

SPPD atstovas Vykintas Bagdonas skatina žmones domėtis, kas jiems priklauso. „Norėtųsi paskatinti žmones, kad jie netylėtų (susidūrę su prasta priežiūra – LRT.lt), kad žinotų kokias paslaugas jie turi gauti“, – sako V. Bagdonas.

Lietuvoje yra daugiau kaip pusė milijono vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių.

Pašnekovas rekomenduoja ieškant įstaigos savo artimajam ar sau, ją apžiūrėti, susidaryti įspūdį apie darbuotojų kompetenciją. „Net įstaigos kvapas jums gali būti geras rodiklis, nes jei prastas kvapas, tai viskas iš to seka – higiena ir kita“, – teigia SPPD Įstaigų priežiūros skyriaus vedėjas.

VDU docentė Rasa Naujanienė priduria, kad apskritai visų paslaugų senjorams Lietuvoje reikia daugiau. „Lietuvoje yra daugiau kaip pusė milijono vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių. 10 proc., o tai yra apie 50 tūkst. gyventojų, yra potencialūs vienokios ar kitokios paslaugos gavėjai“, – sako R. Naujanienė.

Plačiau apie visa tai – radijo įraše

Parengė – Vismantas Žuklevičius