Viena karščiausių pasaulio aktualijų šiandien kelia ir bene daugiausia abejotinų teorijų.
„Panikavote dėl Astravo AE?.. O kaip Jums toks biologinis ginklas?“, „Faktas, kad žmonių Žemėje yra per daug, o biologinis ginklas – gera proga gerai uždirbti“ – tai tik keli pasisakymai Lietuvos socialiniuose tinkluose naujojo viruso tema. LRT FAKTAI aiškinasi, ar pagrįstos baimės, kad virusas gali būti tikslingai sukurtas arba panaudotas kaip ginklas.
Virusas ištrūko iš laboratorijos?
Informacija, plintanti oficialių pranešimų paraštėse ir neretai ją nustelbianti, – nuo neaiškių vaizdo klipų iš ištuštėjusių Kinijos miestų gatvių, klaidingų neva mokslinių teiginių, drastiškų prognozių iki tikriausių sąmokslo teorijų.
Pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje dažnai cituojamas buvęs Izraelio specialiųjų pajėgų karininkas, leidiniui „Washington Times“ nepatvirtinęs, tačiau ir nepaneigęs galimybės, kad virusas galėjo būti netyčia pasklidęs iš Kinijos Uhano miesto Virologijos instituto.
44 mln. dolerių kainavusi instituto laboratorija yra vienintelė aukščiausią pasaulinį biosaugos standartą atitinkanti laboratorija žemyninėje Kinijoje – čia dirbama ypatingos saugos sąlygomis, filtruojamas net visas patenkantis oras. Tačiau ekspertai sako, kad būtent tokiose įstaigose gali atsirasti ir išplisti biologiniai ginklai, o hierarchiją gerbianti Kinijos visuomenės kultūra lemti, kad apie pažeidimus aukščiausio saugumo lygio objekte bus tylima tol, kol bus per vėlu ir pražūtingos medžiagos išplis už laboratorijos ribų.
Nerimą kursto ir teiginiai, kad esą Kinijoje ir kitose Azijos kultūrose laikomasi kitokių, neva žemesnių, bioetikos standartų, kuriuos gali lemti kultūriniai skirtumai bei požiūris į žmogaus gyvybę.
Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė dar vasarą išleido ataskaitą, kurioje pabrėžia, kad Kinija jau nuo praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio turėjo biologinį ginklą ir nėra įrodymų, kad jį tikrai sunaikino, o Kinijos medicinos institucijos esą vykdo eksperimentus ne tik moksliniais, bet ir kariniais tikslais.
Tokia informacija kursto ir dar radikalesnius spėjimus bei sąmokslo teorijas, taip pat ir Lietuvoje populiarius teiginius, kad virusas buvo sukurtas specialiai, siekiant vėliau pardavinėti vakciną. Kitos teorijos įžvelgia ir Kinijos karą su JAV – esą virusą sukurti ir paskleisti galėjo tiek viena, tiek kita valstybė.
Biologiniai ginklai naudojami rečiau, nei manoma
LRT FAKTAI kalbinti ekspertai sako, kad nereikėtų remtis įtarimais neturint oficialiai paskelbtos informacijos – ją esą turėtų pateikti žvalgyba. Jie sutaria, kad biologinis ginklas yra veikiau karybos istorija, o ne šiuolaikinė karo priemonė.
„Biologiniai ginklai nėra labai efektyvūs. Nuo 1975 m. mažiau nei 100 žmonių žuvo nuo biologinio ginklo. Daugiausia tai atvejai, kai mirštama nuo toksinų – organizmų išskiriamų nuodų, tokių kaip ricinas, – ir tai buvo nusikaltimai. Valstybės biologinį ginklą dažniausiai naudodavo tik pavieniams asmenims pašalinti“, – sako cheminių ir biologinių ginklų ekspertas Jeanas Pascalis Zandersas. Jis pabrėžia, kad kurti biologinį ginklą jau 1972 m. uždraudė tarptautinė teisė.
Karo istorikas Valdas Rakutis sako, kad konvencijos negarantuoja, jog masinio naikinimo ginklai nevystomi, tačiau sutinka, kad biologinis ginklas šiandien nėra matomas kaip perspektyvus. Jį sunku valdyti – nesustabdo nei valstybių sienos, nei frontai.
„Visi įmanomi žudymo būdai yra tiriami ir analizuojami. Šiaip biologinis ginklas yra neefektyvus, nes yra nekontroliuojamas. <...> [Jis] smogia vienodai į visas puses, neduoda momentinio efekto. Karo tikslas – ne žudyti, o laimėti. Paleista liga nukankina visą aplinką ir nieko neduoda“, – teigia istorikas.
Šaltojo karo metu laboratorijos veikė ir Lietuvoje?
„Pirmojo pasaulinio karo metais Vokietijos agentai bandė infekuoti iš JAV į Europą gabenamus žirgus. Per Antrąjį pasaulinį karą Japonija įvykdė kelias biologines atakas prieš Kinijos miestus ir Rusijos karius. Šaltojo karo metu ir JAV, ir Sovietų Sąjunga turėjo didžiules biologinių ginklų atsargas, tačiau niekada jų nepanaudojo, ir šiandien jos iš esmės sunaikintos“, – apie biologinių ginklų kūrimo atvejus pasakoja J. P. Zandersas.
V. Rakučio teigimu, biologinio ginklo kūrimą lėmė kitokios nei šiandien nuostatos apie karą.
„Jei pažiūrėtume į Antrojo pasaulinio karo pabaigą, tai žmonės kažkokių humanitarinių ribų neturėjo, todėl ir buvo kuriami tie masinio naikinimo ginklai. Iki kokių 1955 m. tas vajus nesibaigė. <...> Žmonės buvo įsitikinę, kad tas karas bus, kad jis bus mirtinas, totalinis, ir jį žūtbūt reikės laimėti“, – aiškina V. Rakutis. Jis papasakojo, kad esama nepatvirtintų liudijimų, jog dvi karinės laboratorijos tuo metu veikė ir Lietuvoje, Kauno mieste.
Propagandinis karas ir neaiškumas dėl ateities
J. P. Zandersas atkreipia dėmesį, kad kaltinimai biologinio ginklo turėjimu dažnai pasitelkiami propagandiniame kare. Nors Vakarai Kinijai reiškia pastabas, oficialiai jai nėra pareikšti įtarimai remiantis įrodymais.
Dažnai kalbama, kad biologinį ginklą vysto ir „Al Kaida“ bei „Islamo valstybė“.
„Buvo ženklų, kad jie tuo domisi, tačiau nėra įrodymų, jog tai reikšminga ginklavimosi programa. Kai kurie asmenys, sakantys, jog Europoje ir kitur veikia „Islamo valstybės“ vardu, bandė įsigyti ricino, tačiau jiems nepavyko“, – sakė J. P. Zandersas.
Jis sako, kad dabar kylantis nerimo mastas yra susijęs su tuo, kad atsirado naujas virusas, ir šiuo metu nėra aišku, kaip smarkiai jis užkrečiamas. Kai kurie žinomų ligų protrūkiai, pavyzdžiui, ebolos arba gripo, vis dar nusineša daug daugiau gyvybių, bet jie nebėra taip plačiai aptariami. Pavyzdžiui, pernai per 3 mėnesius gripas vien JAV pražudė keliasdešimt tūkstančių žmonių.
„Šiuo metu skaičiai sparčiai auga, nes išaiškėja nauji susirgimo atvejai – ir vis dėlto negalime pasakyti, kiek žmonių yra užsikrėtę. Dabar aukų skaičius gali pasirodyti aukštas, nes mirusiųjų skaičius lyginamas su identifikuotais susirgimų skaičiais. Daugybė žmonių gali būti užsikrėtę ir nepajusti simptomų, pavyzdžiui, dėl geros imuninės sistemos, arba jausti labai švelnius paprasto peršalimo simptomus. Kai kurie žmonės sirgs smarkiai, o kiti jaus tik slogą ir gerklės skausmą. Taigi, turime palaukti, kad galėtume sužinoti, kiek pavojingas yra šis protrūkis.
Taip pat greitu metu bus matomas susirgimų ne Kinijoje protrūkis – inkubacinis viruso laikotarpis yra ilgesnis nei kelionių trukmė, todėl Kinijoje užsikrėtę žmonės gali būti išvykę anksčiau, nei išaiškėjo ligos simptomai“, – prognozuoja ekspertas.
Konspiracijos teorijos / manipuliacija
Biologinis ginklas yra daug rečiau naudojama priemonė, nei manoma, o ekspertai sutaria, kad jis nėra efektyvus. Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose sklindanti informacija apie tai, kad koronavirusas į aplinką pateko iš Uhane veikiančios laboratorijos, nėra paremta jokiais įrodymais.
