Lietuvoje

2019.12.21 07:00

Iš Kauno į Šiaulius persikėlęs medikas: kai ateini į rezidentūrą, pamatai, kad daug kam viskas yra „dzin“

Laura Adomavičienė, LRT.lt2019.12.21 07:00

Nors kasmet medicinos srities specialistų Lietuvoje parengiama pakankamai, didžiausia jų koncentracija fiksuojama Vilniuje ir Kaune. Tiesa, čia medikų stygius užkamšomas šimtais rezidentų, kurie ligoninei nekainuoja. Kitų regionų ligoninės priverstos gydytojus vilioti didesnėmis algomis, aukštomis pareigomis ir nemokamomis rezidentūros studijomis. 

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (RŠL) medicinos auditoriumi bei skubios medicinos gydytoju Martynas Gedminas pradėjo dirbti praėjusią liepą. Kaune gimęs ir augęs bei rezidentūrą prestižinėse Kauno klinikose atlikęs gydytojas sprendimą kraustytis su šeima į šiaurinę Lietuvos dalį priėmė netikėtai.

„Yra labai keistas jausmas. Ateini į mediciną, į tokį išpūstą burbulą, kai tu mokykloje turi labai gerai mokytis, kad įstotum, tada per studijas visą laiką kalama, kad tai yra prestižinė specialybė. Kai ateini į rezidentūrą, į tą realybę, tu pamatai, kad tai yra visiškai apleistas sektorius, kur daug kam viskas yra dzin: ir tie pacientai, ir darbuotojai. Man startą davė pyktis ir bendruomenė. Jeigu būtum vienas, siekti pokyčių būtų neįmanoma. Jaunoji karta tikrai yra mažiau pakanti, labiau linkusi idealizuoti, greičiau nusivilti. Y ir Z karta jau nebeklauso deklaracijų“, – pasakojo M. Gedminas.

Pasirinkti Šiaulius vyrą paskatino kolega, jo iniciatyvumas ir pokyčių troškimas tapo M. Gedmino įkvėpimu. Dalį rezidentūros praleidęs RŠL, kolega čia netrukus buvo priimtas į vadovaujamas pareigas. Tai rodė, kad ligoninės administracijai nereikia tuščių deklaracijų – personalas rimtai nusiteikęs pokyčiams. Geri atsiliepimai apie ligoninės kolektyvą bei galimybes tobulėti paskatino ir M. Gedminą kardinaliai keisti ateities planus. Jis įkalbino rezidentūroje studijuojančią žmoną kraustytis į miestą, kurio abu iki tol nepažinojo.

Jaunas gydytojas maloniai buvo nustebintas ligoninėje vykstančių realių pertvarkų. Mat dar prieš metus ligoninę krėtė korupcijos skandalas, kurio epicentre buvo atsidūręs ligoninės vadovas Petras Simavičius. Šiam buvo pareikšti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo bei didelės vertės turto pasisavinimo.

Šiandien pakeista ligoninės struktūra, atsisakyta perteklinių vadovaujamų pareigų, vyksta psichologinio raštingumo ir vadovų mokymai, diegiama nauja klaidų registravimo sistema, operatyviai reaguojama į pacientų ir personalo skundus.

„Šiauliuose ramiau, viskas yra geriau ir aiškiau, nėra tos hierarchijos. Tu esi priimamas. Nors matau, kad dar labai daug ką čia reikia keisti, bet čia bent jau pokyčiai įmanomi. Rezidentūroje, kai sakai „būk pokytis“ arba dalini ženkliukus su vyčiu, visi sako „gerai“ ir plekšnoja per nugarą, bet kai reikia ką nors struktūrinio pakeisti, kai tai nėra patogu, tada tos iniciatyvos nėra taip lengvai priimamos“, – skirtumus vardijo M. Gedminas.

Rezidentai – nemokamos rankos

Visgi gydytojas atskleidžia, kad didžiosios universitetinės ligoninės gana nenoriai išleidžia tiek rezidentus, tiek gydytojus dirbti į periferiją. Rezidentai atvirai vadinami nemokamomis darbo rankomis, nes jiems atlyginimai mokami ne iš ligoninės, o iš valstybės biudžeto asignavimų. Negana to, už kiekvieną rezidentą ligoninę, kaip rezidentūros bazę, pasiekia rezidento krepšelis, skirtas jo mokymuisi. Ar tas krepšelis panaudojamas pagal paskirtį – priklauso nuo ligoninės ir rezidento programos vadovo.

Ne kartą medikų bendruomenė atvirai yra išsakiusi nuomonę, kad didžiosios universitetinės ligoninės naudojasi nemokamų rezidentų armija gydytojų trūkumui pažaboti. Tam palanki ir sukurta teisinė sistema. Mat, norint verstis gydytojo praktika, rezidentūros studijos yra privalomos, tačiau jos gali būti organizuojamos tik universitetinėse ligoninėse, kur yra sukurtos mokymosi bazės. Norėdamas išvykti semtis praktikos į periferiją, rezidentas turi gauti savo klinikos vadovo sutikimą, tačiau šis ne visada yra nusiteikęs tai leisti, nes nenori iš akiračio paleisti nemokamų darbo rankų.

„Pavyzdžiui, Estijoje iš 4 metų trukmės studijų programos 6 mėnesius turi praleisti universitetinėje ligoninėje, o po to – rinkis, ką nori, iš valstybės patvirtintų rezidentūros bazių. Kai atsiranda laisva rinka, tiek universitetams atsiranda paskata investuoti į kokybę, į rūpinimąsi rezidentais, tiek universitetinėms bazėms atsiranda paskata konkuruoti, ką jos gali geriau pasiūlyti.

Lietuvoje laisvos rinkos sąlygų nėra. Viskas monopolizuota dviejose skirtingose pusėse – Vilniaus ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetuose, kurie tarpusavyje nekonkuruoja. Tačiau Kanadoje, Norvegijoje moksliniais tyrimais įrodyta, kad jeigu žmogus per rezidentūrą neišvažiuoja į regioną, jis susidaro klaidingą įspūdį apie situaciją: kokia yra šalis, kokia yra sveikatos sistema. Vėliau žmogui natūraliai baugu kažką keisti“, – tikino M. Gedminas.

Visgi kai gydytojas pranešė kolegoms iš Kauno klinikų apie apsisprendimą vykti dirbti ir gyventi į Šiaulius, akademinė bendruomenė bandė jį atkalbėti. Mat neretai vyrauja įsitikinimas, kad regiono ligoninėje nėra reikiamos įrangos, gydytojas nepanaudos visų savo žinių ir gebėjimų. Galų gale – kraustytis iš Vilniaus ar Kauno yra neprestižas.

„Nežinau, kas yra prestižas. Ar verta žmonėms perdegti per anksti, susigriauti santuokas? Mes turime savo galvoje susikūrę mitą“, – įsitikinęs M. Gedminas.

Praktika Šiauliuose viršijo lūkesčius

ŠRL šiandien įvardijama kaip viena iš rezidentūros bazių, kur mokytis siunčiami daugiausia LSMU studentai. Viena iš tokių buvo Dovilė Dovidaitienė, ji 2015 m., paskutiniais rezidentūros metais, atvyko į Šiaulius gilinti kardiologijos srities žinių. Po pusės metų darbo ligoninėje moteris apsisprendė su šeima kraustytis gyventi į Šiaulius.

„Mudu su vyru esame šiauliečiai, tai buvo natūralus sprendimas grįžti namo, to visai nesigailiu. Šiaulių ligoninėje tuo metu buvo kuriamas naujas širdies kraujagyslių centras. Supratau, kad bus labai daug galimybių, nes tų jaunos kartos gydytojų tada labai trūko. Supratau, kad čia bus visos galimybės išreikšti savo potencialą dirbti, daryti, stengtis. Klausimas, ar aš Kauno klinikose būčiau tiek galėjusi atsiskleisti, tiek reikštis ir savęs įdėti. Kauno klinikose didelė, plati hierarchija yra išlikusi iki šių dienų. Turi žinoti, kam nusilenkti, kaip kreiptis. Čia santykiai yra paprastesni ir šiltesni“, – tikino gydytoja.

Moteris pasakoja, kad Šiauliuose per 6 rezidentūros mėnesius išmokusi nepalyginamai daugiau, nei Kauno klinikose per 3,5 metų. Mat RŠL yra vienintelė tokio lygmens gydymo įstaiga visame Šiaulių regione.

„Mes čia matome tokių pacientų, kurie ne tik serga širdies liga, bet turi ir daug gretutinių patologijų: cukrinį diabetą, bronchinę astmą, širdies nepakankamumą, įvairių infekcijų. Tokie ligoniai paprastai į klinikas nepatenka, jie būna siunčiami į Kauno miesto ir Respublikinę Kauno ligonines. Čia atvažiavę jauni gydytojai pamato tokį tikrą, sunkų Lietuvos ligonį. Ir tuomet turi imti visas žinias: terapijos, kardiologijos, nes to paciento išvežti nėra kur. Tu jį gauni čia ir dabar, ir jį turi gydyti“, – pasakojo D. Dovidaitienė.

Trūksta dešimčių specialistų

Nuo kitų metų prie Šiaulių ligoninės kolektyvo prisijungs dar trys nauji gydytojai kardiologai. Juos iš kitų ligoninių perpirko Šiaulių miesto savivaldybė, sutikusi padengti mokestį už rezidentūros studijas. Nuo šių metų Šiaulių miesto valdžia priėmė sprendimą kasmet skirti po 50 tūkst. eurų iš miesto biudžeto gydytojų trūkumui padengti. Atkreiptinas dėmesys, kad RŠL steigėjas yra ne Šiaulių miesto savivaldybė, bet Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

„Reikia padaryti tą gydymo tolygumą, nes truputį nejauku darosi. Jeigu Šiauliuose gydymas nusilptų, tada žmonės pradėtų bijoti, važiuotų į Kauną, Vilnių, ten užsikimštų ir ten žmonės nebegalėtų suteikti tos paslaugos pakankamai kokybiškai. Todėl būtina ieškoti bendro plano visai Lietuvai, kad žmonės galėtų gauti geresnę paslaugą. Šiuo atveju sprendžiame ne tik Šiaulių regiono, bet ir Lietuvos gydymo klausimą“, – sakė Šiaulių meras Artūras Visockas.

Savivaldybės lėšų pakanka padengti 5 rezidentų metines studijų išlaidas, tačiau jų RŠL negana. Anot naujojo ligoninės vadovo Remigijaus Mažeikos, šiandien Šiauliams trūksta neurologų, kardiologų, skubiosios medicinos gydytojų, vaikų chirurgų, kraujagyslių chirurgų, urologų, ortopedų-traumatologų, onkologų-radioterapeutų, anesteziologų-reanimatologų, radiologų, psichiatrų, vaikų ligų gydytojų, pulmonologų, vidaus ligų gydytojų.

„Vardiju beveik visas sritis, – sakė R. Mažeika. – Mes trūkstamų specialistų ieškojome visais kanalais. Šiandien SAM galėtume pateikti begalę, bet, deja, tokia istorija, kad mes šia programa naudojamės tik pulmonologui, o visa kita turime finansuoti patys.“

Šiais metais ligoninė kartu su savivaldybe rezidentų studijų apmokėjimui skyrė 70 tūkst. eurų. Kitiems metams suplanuota skirti apie 50 tūkst. eurų. Rezidentai įsipareigoja Ligoninėje atidirbti po rezidentūros studijų nuo 5 iki 10 metų pagal įgytą profesinę kvalifikaciją.

Gydytojų bendruomenė sparčiai sensta

Kiek iš viso Lietuvoje trūksta gydytojų – SAM tokios statistikos nepateikė, tačiau ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė teigia, kad, palyginti su kitų Europos Sąjungos (ES) šalių praktika, Lietuvoje bendras sveikatos priežiūros specialistų skaičius yra pakankamas. Visoje ES 1 tūkst. gyventojų tenka vidutiniškai 3,6 gydytojo, o Lietuvoje tokį patį kiekį gyventojų aptarnauja 4,5 gydytojo.

„SAM, reaguodama į medikų poreikį, kasmet nustato rezidentūros studijų vietų skaičių. Kiekvienais metais studijas baigia 350–380 gydytojų. Tačiau gydytojų pasiskirstymas šalyje yra labai netolygus, be to, kai kurie jų baigę studijas išvažiuoja, renkasi darbą privačiose sveikatos priežiūros įstaigose ir panašiai“, – sakė L. Bušinskaitė-Šriubėnė.

Spręsdama specialistų trūkumo regionuose problemą, SAM inicijavo projektą, pagal kurį 80 proc. visos gydytojų rezidentų studijų kainos gali būti apmokama ES lėšomis ir 20 proc. dengiama iš savivaldybių biudžetų. Už tai jaunasis gydytojas privalo regiono gydymo įstaigoje atidirbti nuo 2 iki 4 metų.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro parengtas medicinos darbuotojų poreikio prognozavimo modelis rodo, kad apytiksliai 17 proc. sveikatos specialistų, turinčių galiojančias licencijas, nedirba sveikatos specialistais Lietuvoje. Kas penktas gydytojas dirba daugiau nei vienoje darbovietėje.

Pagal sveikatos specialistų skaičių, tenkantį 1 tūkst. gyventojų, pirmauja Kauno miesto savivaldybė (26), po jos rikiuojasi Druskininkai (23,9) ir Klaipėdos miestas (23,5). Didžiausias sveikatos specialistų stygius registruojamas Alytaus rajone, ten 1 tūkst. gyventojų tenka vos 0,3 mediko, Panevėžio rajone (0,9), Vilniaus rajone (1,8).

Ateityje statistikos rodikliai gali būti dar liūdnesni, nes Lietuvos medikų bendruomenė sensta. Vidutinis sveikatos specialistų amžius Lietuvoje yra apie 47,5 metų.

Mažiausiu vidutiniu medikų amžiumi gali pasigirti Kauno miestas (45,1 m.), Vilniaus miestas (45,3 m.), Alytaus rajonas (46,3 m.). Didžiausias vidutinis medikų amžius registruojamas Kalvarijos savivaldybėje – 56,8 m., Pagėgiuose – 56,7 ir Birštone – 56 m. Daugiausia pensinio amžiaus medikų dirba vidaus ligų gydytojais – 39 proc. visų šios profesijos atstovų, taip pat vaikų reumatologais – 38 proc., vaikų ligų gydytojais – 36 proc.

Jau po 9 metų bus juntamas didžiulis šių specialybių gydytojų trūkumas. Tyrimo duomenimis, prognozuojama, kad 2028 m. Lietuvoje trūks 7,3 tūkst. slaugytojų, 189 vidaus ligų gydytojų ir 140 vaikų ligų gydytojų.