Naujienų srautas

Lietuvoje2019.11.11 11:22

Prokurorai Venckienės byloje suklydo ar toks buvo sumanymas?

Praėjusią savaitę iš JAV deportuota Neringa Venckienė, prokurorams įtikinus teismą, suimta dviem mėnesiams. Vos teismas paskelbė sprendimą, prokurorai pranešė, kad byla baigta, vadinasi, ji parengta perduoti teismui. Viešoje erdvėje pasigirdo nuostaba dėl tokio prokurorų greičio. Juk sugrąžinti N. Venckienę į Lietuvą sugebėta tik kone po 6 metų, pakeliui praganyti esminiai įtarimai, tarp jų vaiko tvirkinimas, nekeliamas klausimas ir dėl jos vaidmens nužudant teisėją Joną Furmanavičių.

Tačiau atsiranda ir ginančių, atrodytų, nekokybišką prokurorų darbą. Turbūt dauguma netektume amo, paaiškėjus, kad prokurorai veikia pagal planą: sutrumpėjęs įtarimų sąrašas ekstradicijos prašyme – tai tik bandymas bėglę žūtbūt susigrąžinti į Lietuvą, žinant, kad buvusi teisėja ir Seimo narė nepraleis progos bylą vilkinti ir paversti politine.

LRT duomenimis, visos su šia nesibaigiančia istorija susijusios bylos jau keleri metai analizuojamos kaip viena. Taip žingsnis po žingsnio galbūt ateis metas ir naujoms nusikalstamoms veikoms.

Teisėsaugos suvedžioti žurnalistai šį trečiadienį bergždžiai šalo Vilniaus oro uosto prieigose, tikėdamiesi išvysti į Lietuvą grąžinamą N. Venckienę iš Čikagos, maršrutu per Lenkiją. Nors laukta, kad iš Varšuvos oro uosto ji gali būti vežama ir automobiliu į Vilnių.

Tačiau likus kelioms valandoms iki vidurnakčio, prokurorai pagaliau patvirtina, kad buvusi teisėja jau Lietuvoje, ir ne Vilniuje, o tardymo izoliatoriuje Kaune. Kartu paaiškina, kad baimintasi neramumų, todėl taip slėptos ekstradicijos detalės.

„Esmė yra tame, kad turi būti užtikrintas tiek konvojuojamo asmens, tiek policijos pareigūnų, tiek ir viešoji tvarka“, – paaiškino Generalinės prokuratūros prokuroras Tomas Krušna.

Tačiau čia liaupsės prokurorams baigiasi. Didesnis netikėtumas, nei kitą dieną išvysti kiek pasikeitusią N. Venckienę, buvo žinia, kad vietoje anksčiau jai pareikštų 13 įtarimų, arba kone 40 skirtingų epizodų, dabar likę vos keturi.

Paaiškėjo, kad JAV teismas sutiko N. Venckienę išduoti ir ją teisti tik dėl 2012 gegužės 17-osios ryto įvykių, kai iš buvusios teisėjos namų, vykdant teismo sprendimą, buvo paimta mergaitė. N. Venckienė galbūt sudavė į veidą Laimutei Stankūnaitei, smūgiavo ir policijos pareigūnui, nevykdė teismo sprendimo ir trukdė antstoliui.

Kitus įtarimus, pavyzdžiui, dėl vaiko tvirkinimo, JAV teismas atmetė. Prokurorai sako, ne dėl jų kaltės: esą skiriasi Lietuvos ir Amerikos teisinės sistemos, o ir pati N. Venckienė gynėsi agresyviai.

„Kada į jį, sakykim, teisinį procesą įtraukiami politikai, formuojama kažkokia visiškai neigiama nuomonė apie valstybę“, – komentavo T. Krušna.

„Jeigu Venckienė naudoja viešąją erdvę savo gynybai, jinai elgiasi ne kitaip, negu kad prokurorai, vos ne vidurnaktį šaukdami kažkokias konferencijas, pristatydami supersensaciją, žmogus atvažiavo su ekstradicija. Stebuklas, dėl trijų neatsargių nesunkiai nusikalstamų veikų“, – ironizuoja VU Baudžiamosios justicijos katedros docentas Remigijus Merkevičius.

N. Venckienės sūnus tvirtina, kad prokurorai nesako visos tiesos: dėl skirtingų įstatymų, galbūt ir prasto Lietuvos prokurorų darbo, teismai atmetė du įtarimus – neteisėtą informacijos rinkimą ir veikimą organizuotoje grupėje. Kitus įtarimus galbūt panaikino lemiamą žodį turintis Valstybės departamentas.

„Kai buvo bandoma įrodyti, kad mano mama organizavo grupuotę, sekė žmones – nežinau, daug ten visko buvo prirašyta – teisėjas, paskaitydamas lietuvių pateiktą informaciją, pasakė, o tai prie ko čia Venckienė? – sako buvusios teisėjos sūnus Karolis Venckus. – Ir pasakė, kad parodykite man bent vieną įrodymą, kad ji čia buvo prisidėjusi.“

K. Venckus tvirtina, kad sunkiausius įtarimus atmetusi JAV teisėsauga kitaip ir negalėjo elgtis. Esą ekstradicijos prašymas buvo be rimtų įrodymų ir su daugybe netikslumų. Pavyzdžiui, kad N. Venckienė slapstosi nuo 2012-ųjų, nors tais metais ji išrinkta į Seimą, o iš Lietuvos išvyko tik po metų, prieš panaikinant teisinę neliečiamybę.

Patikrinti N. Venckienės sūnaus teiginių kol kas neįmanoma, nes ekstradicijos dokumentus prokurorai viešinti atsisako. Sako, kol kas.

„Prokuroras, kuris atlieka tyrimą, turi aiškiai pasakyti visiems, ar yra bent minimalus kiekis įrodymų, leidžiantis pareikšti Venckienei kaltinimą tokį, jeigu yra, kodėl jis nepareikštas, jeigu pareikštas, kodėl neparašyta, o jeigu parašyta, kodėl dėl to neišduota“, – įsitikinęs baudžiamosios teisės specialistas R. Merkevičius.

Teismui vos patenkinus prašymą suimti N. Venckienę mažiausiai dviem mėnesiams, prokurorai vėl visus nustebino, pareiškę, kad jos byla baigta. Į teismą N. Venckienė keliaus su tais pačiais keturiais nesunkiais kaltinimais.

„Byloje yra nukentėję 4 žmonės. Tai yra policijos pareigūnas, be abejo, Laimutė Stankūnaitė, jos duktė, kadangi yra imama domėn ta žala, kuri galėjo būti sukelta nesusitinkant ir negyvenant kartu taip, kaip numatė teismas, taip pat antstolė“, – sako prokuroras Darius Jakutis.

Tačiau primiršta Garliavos istorija vėl gali prasidėti iš naujo.

Laimutės Stankūnaitės tėvas Stasys Stankūnas sako nustebęs, kad byloje nukentėjusia pripažinta ir anūkė. Ir sako, kad tai – galimybė reikšti naujus įtarimus N. Venckienei.

„Ar už psichologinį smurtą vaikui, ką ji iškentė, ką kenčia, ar taip bus paliesta, suprantat, čia daug dabar klausimų spręsis, kai bus gauta visa medžiaga, – teigia S. Stankūnas. – Ar teisme galės kelti šitą klausimą prokuroras ir advokatai? Šitas jaudina, nes dabar, kai čia aišku, gavosi visiškai juokinga, kiek metų laukti, kol parveš, parvežė ir nuteisė tam, kad paleistų namo ir pamojuotų.“

Tačiau daug rimtesnių klausimų tiek prokurorai, tiek N. Venckienė gali sulaukti iš nužudyto teisėjo Jono Furmanavičiaus artimųjų. Jų advokatas sako sieksiantis, kad net 5 gyvybes nusinešusi Garliavos istorija būtų išaiškinta iki galo. Ypač, ar tikrai Drąsius Kedys nebuvo kurstomas žudyti teisėją, vėliau ir L. Stankūnaitės sesę.

„Kedys, yra tikrai nustatyta, Furmanavičiaus niekada nepažinojo. Iki šio įvykio niekada nebuvo susitikę. Kodėl būtent buvo pasirinktas Furmanavičius? Kodėl buvo rodomos atpažinimui, jeigu tai pavadint atpažinimu, Kedytei tiktai teisėjų nuotraukos?“ – klausimus kelia J. Furmanavičiaus šeimos advokatas Valdemaras Bužinskas.

„Kodėl yra susiaurintas asmenų ratas, kuo remiantis buvo neva teigiama, kad Ūsas (verslininkas Andrius Ūsas – LRT.lt) ir Furmanavičius susitiko teisme? Tokių keistų klausimų tikrai yra nemažai. Šitų klausimų išaiškinimas yra ir pačios Venckienės labui, nes jeigu jinai neturi nieko bendro su Furmanavičiaus nužudymu, tai irgi turi būti pasakyta“, – tvirtina jis.

Buvęs N. Venckienės bendražygis tvirtina, kad buvusiai teisėjai ir Seimo narei tebegresia pavojus Lietuvoje, nors ir ne toks didelis kaip prieš 6 metus.

„Valdžia neišduoda kitai šaliai žmogaus, jeigu jam gresia realus pavojus. Aš manau, kad toks pavojus ir šiandien jis yra mažesnis negu, tarkim, prieš šešerius metus, bet jis yra. Jaučiu, kad bus bandoma prilipdyti daugiau epizodų ir apkaltinti sunkesniais nusikaltimais“, – sako Povilas Gylys.

Prokurorai neatmeta, kad įtarimai gali būti papildomi, tačiau jei tik paaiškėtų naujos informacijos ir tik jei gautų JAV leidimą.

„Man susidaro toks įspūdis, kad stengiamasi dirbtinai laikyti daug ką paslaptyje, sukurti tokį sensacijos burbulą, tokią aureolę, kad nejučia, dar laukia, dar kažkas bus, – sako R. Merkevičius. – O situacija gan paprasta, mes norime atsakymų, ir jeigu ponia Venckienė yra nekalta dėl tam tikrų dalykų, kurie sklando viešoje erdvėje, tai sąžiningas prokuroras atsistotų ir pasakytų: įrodymų mes tam neturime, baigiame šitą diskusiją, ji nekalta, dėl to, dėl to, dėl to – visa kita yra spekuliacijos.“

Kol kas daugiau spekuliacijomis galima vadinti ir teisininkų samprotavimus, kad prokurorai įtarimus N. Venckienei JAV praganė galbūt specialiai. Nujautę, kad N. Venckienė bylą bandys paversti politine ir taip gauti prieglobstį, nutarė įtarimų sąrašą trumpinti patys, palikdami tik aiškius ir nekeliančius prieštarų.

Prokurorai tikrai pranoktų save, jei primirštoje, bet nepamirštoje Garliavos istorijoje staiga pasipiltų nauji įtarimai. „Savaitės“ duomenimis, visos su šia istorija susijusios bylos jau keleri metai analizuojamos kaip viena.

Sutapimas ar ne, bet į policiją grįžtantis, tik šįkart į generalinius komisarus, Renatas Požėla pareiškė, kad visuomenė dar sužinos įdomių dalykų.

Apie tai – „Savaitės“ reportaže:

Savaitė. Premjeras nelinkęs prisiimti atsakomybės dėl neįvykdytų pažadų kelti atlygius: aplinkybės keičiasi
LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi