Lietuvoje

2019.10.09 15:03

Valdantieji atsitraukia nuo idėjos steigti LRT valdybą: ekspertai pasiūlė kitą scenarijų

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.10.09 15:03

Panašu, kad valdantieji atsitraukia nuo siūlymo LRT įsteigti naują valdymo organą – valdybą. Ekspertams pateikus pasiūlymus, posėdžiavusi darbo grupė nutarė toliau vystyti LRT tarybos stiprinimo idėją.

Parlamentinė darbo grupė, svarstanti LRT įstatymo pokyčius, trečiadienį ėmėsi visuomeninio transliuotojo valdymo. Valdantieji siekia, kad, be jau egzistuojančios tarybos, LRT veiktų ir valdyba bei ombudsmenas. Tačiau LRT atstovai mano, kad tokių siūlymų įgyvendinimas kenktų LRT nepriklausomumui.

Apie tai, kad prie LRT tarybos turėtų būti steigiami du nauji valdymo organai, kalbėta ir laikinosios komisijos, tyrusios LRT valdymą, ūkinę ir finansinę veiklą, išvadose. Tiesa, Seimas šioms išvadoms nepritarė, o Konstitucinis Teismas išaiškino, kad tokios komisijos sudarymas prieštaravo Konstitucijai.

Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis yra sakęs, kad nuo siūlymo steigti valdybą gali atsitraukti, tačiau valdymą keisti vis vien reikia, – prie tarybos esą galėtų atsirasti naujos struktūros, pavyzdžiui, darbo grupės.

„Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas Rytis Ambrazevičius darbo grupės posėdyje kalbėjo, kad toks valdymo modelis, kaip šiuo metu yra LRT, kai organizacija turi du valdymo organus, yra plačiai paplitęs pasaulyje.

„Jei pažiūrėtume, kokie yra valdymo modeliai pasaulyje, tai yra du organai – vienas vykdo kasdienę veiklą, LRT atveju labai aišku, kad tai yra generalinis direktorius, o kitas – jį prižiūri, LRT atveju tai yra taryba. Visur pamatysite tą patį – vienas organas vykdo kasdienę veiklą, kitas jį prižiūri“, – posėdyje kalbėjo R. Ambrazevičius, pridurdamas, kad LRT taip pat turi ir Administracinę komisiją.

Pasiūlė, kaip keisti tarybos darbą

Posėdyje taip pat dalyvavęs tarptautinės audito ir konsultacijų bendrovės „Deloitte legal“ vadovaujantysis partneris, advokatas Gintautas Bartkus kalbėjo, kad remiantis keletu skirtingų dokumentų buvo peržiūrėtas LRT valdymo modelis. Peržiūrėjus jį nustatyta, kad LRT taryba atlieka mišrią funkciją, – yra ir valdymo, ir priežiūros organas. G. Bartkus kalbėjo, kad LRT taryba atlieka gausybę veiksmų, priima sprendimus, skiria generalinį direktorių ir t. t.

„Jei atsirastų dar vienas valdymo organas, nors pati valdyba savaime nėra blogai, mes turėtume tripakopę sistemą. Trijų pakopų pasaulyje nėra ir, turbūt, nerasime. Kalbant apie kolegialų valdymo organą, reikėtų keisti tarybos funkcijas, palikti tik priežiūrą. Tačiau taip būtų nutolstama nuo suinteresuotų – visuomenės, švietimo ir t. t. – grupių atstovavimo“, – posėdyje kalbėjo „Deloitte legal“ vadovaujantysis partneris.

G. Bartkus teigė, kad reikėtų stiprinti LRT tarybą ir rekomendavo penkis būdus, kaip tai būtų galima daryti. Pirmiausia, pasak jo, reikėtų peržiūrėti tarybos narių skyrimą, įgyvendinant rekomendacijas, kurių esmė – įvairios patirties įtraukimas į tarybą. Taip pat siūloma atsižvelgti į tarptautinę praktiką ir taryboje įsteigti komitetus.

„Siūlome numatyti tris – audito, paskyrimų ir pirkimų – komitetus“, – sakė G. Bartkus. Taip pat siūloma, kad vidaus auditas būtų atskaitingas ne generaliniam direktoriui, o tarybai. Be to, siūloma stiprinti pirkimų kontrolę bei tarybos savikontrolę ir išorinio vertinimo mechanizmus.

Po posėdžio G. Bartkus žurnalistams kalbėjo, kad siūlomi stiprinimo būdai yra žinomi tarptautinėje praktikoje. Jo teigimu, esmė yra sustiprinti tarybos gebėjimą atlikti priežiūrą, koordinuoti veiksmus ir pan.

Panašu, kad valdybos nebus

Darbo grupei vadovaujantis Ramūnas Karbauskis po posėdžio kalbėjo, kad greičiausiai bus pasirinktas kelias ne steigti valdybą, o stiprinti LRT tarybos atsakomybes: „Atsiras komitetai prie LRT tarybos, kurie leis tarybai užtikrinti ir valdyseną, ir kontrolę LRT veiklos tokią, kokios tikisi visuomenė.“

Pasak R. Karbauskio, buvo sulaukta skirtingų pasiūlymų, tačiau geriausias sprendimas yra LRT tarybai turėti daug didesnę atsakomybę ir platesnes funkcijas, negu turėjo iki šiol. Politikas kalbėjo, kad tarybos nariais yra pasitikima, todėl tarybos stiprinimas problemų nekelia.

„Aš, kaip Kultūros komiteto pirmininkas, galėsiu pasakyti visuomenei, kad užtikrinamas daugiau nei 40 mln. eurų valstybės lėšų naudojimo skaidrumas“, – sakė R. Karbauskis.

Pokyčius vertina pozityviai

LRT tarybos narys Tomas Balžekas žurnalistams komentavo, kad siūlomus pokyčius taryba vertina pozityviai: „Džiugu, kad darbo grupės pirmininkas vertina tarybos nuomonę ir tą modelį, kurį mes pateikėme. Tikimės, kad ir dabar diskusija vyks konstruktyviai, kai mes pateiksime realų scenarijų, kaip matome LRT valdyseną.“

Ekspertai siūlo sudaryti komitetus taryboje, tačiau joje jau veikia darbo grupės. Anot T. Balžeko, tokių darinių pavadinimas nėra svarbus, o svarbiausia, kad jie sėkmingai vykdytų pavestas funkcijas.

„Mes ne prieš komitetus, manau, kad čia pavadinimo klausimas. Daug svarbiau yra žiūrėti į funkcijas, kurias atlieka ar komitetas, ar darbo grupė. Pavadinimas nesvarbu, svarbiau, kokį darbą atlieka ir kokią turi atsakomybę“, – sakė T. Balžekas.