Kauno arkivyskupui emeritui Sigitui Tamkevičiui šeštadienį Vatikane suteiktas kardinolo titulas. S. Tamkevičius tapo ketvirtuoju lietuviu kardinolu per visą istoriją. S. Tamkevičius sako, kad jo paskyrimas – visos Lietuvos bei šalies katalikų bažnyčios nuopelnas. Specialistai sako, kad tokios pareigos labai svarbios, nes kardinolai popiežiui gali bet kada išsakyti savo nuomonę.
Kad Kauno arkivyskupas emeritas S. Tamkevičius su dar 12 dvasininkų taps kardinolu, popiežius Pranciškus paskelbė dar prieš mėnesį. Bet tik šeštadienį, po iškilmingų apeigų Šv. Petro bazilikoje, popiežiaus pasirinkti dvasininkai tapo naujaisiais Katalikų Bažnyčios kardinolais.
Taip pat skaitykite
Teikdamas skiriamuosius kardinolo simbolius S. Tamkevičiui, Pranciškus kiek ilgiau su juo pasikalbėjo net susigraudino. Galbūt dar kartą prisimintos itin jautrios popiežiaus vizito akimirkos Vilniuje, kai popiežius su S. Tamkevičiumi lankėsi buvusiuose KGB rūmuose.
„Mano paskyrimas kardinolu, manau, ne tik manęs įvertinimas, popiežius įvertino visus, kurie 50 metų ėjo kryžiaus kelią, kurie kentėjo“, – laidoje „Dienos tema“ sakė S. Tamkevičius.
Kultūros istorikas Vytautas Ališauskas sako, kad S. Tamkevičiaus paskyrimas rodo ne tik paties kardinolo darbą, bet ir įtvirtina popiežiaus politiką – plėsti Bažnyčios geografinį akiratį.
„Atsimename jo lankymąsi rūsiuose, tą emocinį pakilimą. Kitas dalykas, popiežius Pranciškus labai akcentuoja tokio geografinio Bažnyčios akiračio išplėtimą. Ir štai Lietuva yra vienas iš tų paribių, apie ką jis nuolat kalba. Žinoma, šie dalykai jį paskatino visiškai neabejotinai išplėsti, išplėsti kardinolų ratą S. Tamkevičiumi“, – teigia V. Ališauskas.
Naujai paskirtiems kardinolams priskiriama ir bažnyčia Romoje. Kauno arkivyskupui emeritui popiežius, suteikęs šventosios Angelės Meriči titulą, paskyrė šios šventosios vardu pavadintą bažnyčią. Joje S. Tamkevičius turės kartais lankytis, laikyti mišias.
Pagrindinė kardinolų kolegijos funkcija ne tik būti popiežiaus patarėjais, bet ir ateityje rinkti naują Bažnyčios vadovą. Tačiau popiežių renkančioje konklavoje gali dalyvauti tik kardinolai, kurie popiežiaus mirties dieną neperžengę 80 metų amžiaus ribos. Tamkevičiui po mėnesio sueis 81 metai.
„Vis dėlto kardinolas yra tame vieninteliame žmonių rate, kurie bet kada gali prieiti prie popiežiaus, bet kada gali pasakyti savo nuomonę, dėl kažko perspėti, išreikšti savo kažkokius nuogąstavimus, savo susirūpinimą ar kaip tik savo džiaugsmą. Ir tai yra daug svarbiau už rinkimus ir už visokius kitokius dalykus“, – tikina Vilniaus universiteto profesorius Paulius Subačius.
Raudoną sutaną iš Lietuvos pirmasis dar 16 amžiuje apsivilko Radvilų giminės atstovas Jurgis Radvila. Antrasis kardinolas lietuvis paskirtas jau tik atkūrus nepriklausomybę. Juo buvo vyskupas Vincentas Sladkevičius.
