Lietuvoje

2019.09.30 20:52

Susigundžiusieji nemokamomis vizomis į Rusiją turi likti budrūs: įspėja apie perimamus asmens duomenis

Greta Klimkaitė, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2019.09.30 20:52

Slaptažodžiai, kuriuos įvedate jungdamiesi prie el. pašto, socialinių tinklų ar darbo paskyrų, lieka tinkle ir gali būti panaudojami, LRT RADIJUI apie galimas kibernetines grėsmes jungiantis prie bevielio interneto Rusijoje komentuoja Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Rytis Rainys.

Nuo spalio 1-osios į Sankt Peterburgą ir Leningrado sritį turizmo, verslo ar humanitariniais tikslais vykstantys Lietuvos piliečiai galės gauti nemokamą Rusijos Federacijos elektroninę vizą. Tokią galimybę turės daugiau kaip penkiasdešimties šalių gyventojai. Prieš tris mėnesius tokia tvarka įsigaliojo ir keliaujantiesiems į Kaliningrado sritį.

Vertindamas kibernetinį saugumą Rusijoje, R. Rainys teigia įžvelgiantis grėsmes, susijusias su viešojo bevielio tinklo naudojimusi. Anot jo, komunikacija šiuo ryšiu nėra koduojama, todėl informacija gali būti nuskaitoma ir perimama.

„Keliaujantieji turėtų vengti viešojo bevielio tinklo ir per mobiliąsias aplikacijas naudoti 4G duomenis arba vadinamąjį virtualų privatų tinklą (VPN), kuris siunčiamus duomenis užkoduoja ir taip išvengiama rizikos“, – aiškina R. Rainys.

Kibernetinio saugumo eksperto aiškinimu, iš esmės visa WiFi perduodama informacija nėra koduojama, todėl gali būti perimami visi asmens duomenys, kurie yra naudojami internete.

„Jei, pavyzdžiui, naudojamasi elektroninės bankininkystės paslaugomis, rizikuojama finansiniais nuostoliais. [...] Slaptažodžiai, kuriuos įvedate prisijungdami prie el. pašto, socialinių tinklų ar darbo paskyrų, lieka tinkle ir gali būti panaudojami“, – perspėja R. Rainys.

Prieš keliaujant į Sankt Peterburgą ar kitą Rusijos miestą, LRT RADIJO kalbintas ekspertas ragina kreiptis į specialistus, kurie kompiuteryje įdiegtų VPN ir užtikrintų saugų naršymą.

Taip pat skaitykite

Gali pasiklausyti pokalbių

Kadangi šiuolaikinės technologijos užtikrina užkoduotą duomenų perdavimą, pasak R. Rainio, klausytis telefoninių pokalbių nėra paprasta. Kaip bebūtų, anot eksperto, ne paslaptis, jog specialiosios institucijos turi resursų, su kuriais galima klausytis kitų žmonių pokalbių.

„Civilizuotose šalyse kiekvienam tokiam veiksmui yra reikalingas teismo sprendimas. Kaip yra Rytų valstybėse, negaliu pasakyti, bet manau, kad ten esančios organizacijos turi daugiau galimybių stebėti užsieniečius“, – sako R. Rainys.

Kibernetinio saugumo eksperto tikinimu, pakeitus įprastinę SIM kortelę į išankstinio apmokėjimo, – niekas nepasikeis. Pasak jo, tokių kortelių kontrolė yra užtikrinama daugelyje šalių, todėl retas atvejis, kai pavyksta pasinaudoti jų anonimiškumu. Pašnekovo aiškinimu, konfidencialumą gali užtikrinti tik VPN arba specialios naršyklės.

Ne viskas grėsminga

Kaip teigia apžvalgininkas Marius Laurinavičius, grėsmės, susijusios su Rusija, visada išlieka tokios pačios.

„Reikia žinoti, kas tai per valstybė, kiek ji yra priešiška Lietuvai, kad Rusijos valdžia yra susijusi su mafija, kad ji užsiima priešiškais veiksmais tiek prieš valstybes, tiek prieš asmenis. Nesakau, kad negalima keliauti į Rusiją, tačiau dėl duomenų rinkimo absoliučiai kiekvienam žmogui kyla grėsmė“, – akcentuoja M. Laurinavičius.

Apžvalgininko teigimu, Rusijoje grėsmė kyla ne tik valstybės pareigūnams ar diplomatams, bet ir žmonėms, kitaip susijusiems su valstybės gyvenimu.

„Taikiklyje yra ne tik tie, kurie gali gauti kokios nors informacijos, bet ir, pavyzdžiui, verslininkai, kurie gali būti šantažuojami dėl verslo, kad užsiimtų kenkėjiška veikla prieš Lietuvą“, – priduria M. Laurinavičius.

Pasak apžvalgininko, suprasti, kad esi verbuojamas, sudėtinga, nes tai yra gana ilgas ir sudėtingas procesas.

„Nemanau, kad kartą į Sankt Peterburgą ar Kaliningradą nuvažiavęs žmogus tampa verbavimo taikiniu, bet jei surinkus ir išanalizavus informaciją apie tam tikrą žmogų tarnyboms pasirodo, jog jis gali būti naudingas tiek Rusijos valstybei, tiek mafijos klanams, visi šie žmonės tampa taikiniu“, – teigia M. Laurinavičius.

Rusijos tikslų – daugybė, tačiau, apžvalgininko teigimu, ne visi kelia grėsmę.

„Viena iš priežasčių yra ta, jog jie stengiasi skatinti turizmą. Kita priežastis – Rusija nori įtikinti Europos Sąjungą (ES), esą ši atsiveria, todėl ir ES gali imtis panašių veiksmų. Kaip bebūtų, greta to gali būti ir grėsmių“, – atkreipia dėmesį M. Laurinavičius.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.