Lietuvoje

2019.09.14 10:30

Lietuvoje mažėja norinčių tapti kunigais: pagelbėti gali tolimasis Vietnamas

LRT RADIJAS, LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt2019.09.14 10:30

Šiemet į Lietuvos kunigų seminarijas priimti vos devyni jaunuoliai: 6 į Vilniaus ir 3 į Kauno seminarijas. Pernai Lietuvoje veikiančios seminarijos pasipildė 11 jaunuolių, o 2017-aisiais jos priėmė 19 naujokų. Lietuvos seminarijoms tuštėjant, akys krypsta į Vietnamą, kuriame kunigai ruošiami ne tik savo, bet ir užsienio bažnyčioms.

Nors teigiama, kad panašios tendencijos šiuo metu vyrauja visoje Europoje, netgi kaimyninėje Lenkijoje, garsėjančioje pamaldumu, kyla klausimas ar šių laikų visuomenėje gali atsirasti daugiau besirenkančių dvasininko kelią? Kodėl mažėja norinčių rinktis kunigystę?

Stojančiųjų bumas ir „demografinė duobė“

Tautos atgimimo metu, 1990 metais, vienintelė tuomet veikusi Kauno kunigų seminarija sulaukė net 70 pirmakursių, o iš viso seminarijoje studijavo per 200 jaunuolių. Bažnyčios istorikas, VU prof. Paulius Subačius prisimena, kad tais laikais daugybė vyrų laukė galimybės laisvai stoti į seminariją.

„Ilgus dešimtmečius buvo saugumo trukdymai, kai kas nesiryžo tiesiogiai eiti prieš sistemą. Nuo 1988-ųjų bažnyčia pradėjo nepaisyti saugumo reikalavimų ir suvaržymų. Nuo tada Kauno kunigų seminarija sulaukė itin daug norinčių rinktis dvasininko kelią“, – prisiminimais dalijosi P. Subačius.

Šiuo metu šalyje veikia trys kunigų seminarijos Kaune, Telšiuose ir Vilniuje. Visos jos atgimimo laikų stojančiųjų gausa šiuo metu pasigirti negali. Pasak Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektoriaus kun. Andžėj Šuškevič, per pastaruosius 10 metų pirmakursių skaičius seminarijose svyruoja nestipriai – apie 10 jaunuolių. „Tiesa, 2015 metais buvo taip vadinama „duobė“, kuomet tesulaukėme vos 3 jaunuolių“, – LRT RADIJUI sakė A. Šuškevič.

Optimizmą keliantis Vietnamo pavyzdys

Vilniaus kunigų seminarijos rektorius primena, kad studijos nėra lengvos ir trunka net septynerius metus.

„Iš pradžių yra parengiamasis kursas, tuomet dveji metai filosofijos, ketveri metai teologijos ir po visko dar yra sielovadinė praktika. – studijų programos specifiką pristato rektorius. – Septyneri metai yra ilgas laiko tarpas, tad būna ir taip, kad iš įstojusiųjų, studijų nepabaigia nė vienas jaunuolis, o būna ir taip, kad finišuoja visi. Vilniaus seminarija atkurta 1993 m. Per 26 metus į seminariją įstojo 305 kandidatai, iš jų kunigais tapo 117. Taigi, du trečdaliai stojančiųjų nebaigia studijų“.

Telšių ir Vilniaus kunigų seminarijoje stojantieji gali įgyti religijos mokslų magistro laipsnį, o Kauno seminarijoje – teologijos bakalauro laipsnį.

Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas prisimena savo paskutinį vyskupų vizitą pas popiežių. „Popiežius mums davė Vietnamo pavyzdį. Ten šiais metais studijuoja net per 4 tūkst. seminaristų. Jie ne tik yra ruošiami kunigauti Vietname, bet ir yra siunčiami į kitas pasaulio šalis“, – apie dvasininkų bumą Vietname pasakoja G. Grušas.

Toks gausus kunigystę pasirinkusiųjų skaičius šioje Pietryčių Azijos šalyje stebina visų pirma dėl to, kad Vietnamo valdžios santykiai su Katalikų bažnyčia visuomet buvo įtempti. Bažnyčia čia vis dar siejama su prancūzų kolonijiniu valdymu ir buvusiu antikomunistiniu Pietų Vietnamu. Katalikų bažnyčia taip pat laikoma įtakinga nepriklausoma baze, kurios negali kontroliuoti valdančioji Komunistų partija. Krikščionybę išpažįsta vos 8 proc. Vietnamo populiacijos.

Studijas metė, bet jaučiasi dėkingas

Pasak Vilniaus arkivyskupo, Lietuvoje šiuo metu yra 816 kunigų, kurių vidutinis amžius yra apie 50 metų. Tuo tarpu Jungtinėse Amerikos Valstijose šis amžiaus vidurkis kyla iki 60 metų. Arkivyskupas pasidžiaugė, kad kunigų amžiaus vidurkis Lietuvoje jaunėja. Tuo tarpu Vilniaus kunigų seminarijos rektorius pastebi, kad dvasininko kelią vis dažniau renkasi kiek vyresni, studijas jau kitur pabaigę, vyrai.

„Šiuo metu Vilniaus seminarijoje turime 32 seminaristus, 19 iš jų stojo jau baigę studijas arba turėjo darbo patirties, o aštuoni iš tų 19 stojo į seminariją, būdami apie 30 metų amžiaus. Tik 13 jaunuolių atėjo tuoj pat po vidurinės mokyklos. – statistikos duomenis vardino A. Šuškevič. – Šiais laikais mažai tokių, kurie apsisprendžia siekti kunigystės būdami 18-19 metų. Dauguma yra tų, kurie baigė studijas kitur ar paragavo netgi emigranto duonos“.

Buvęs seminaristas Simas sako, kad nepaisant to, jog kunigų seminarijos nebaigė, ji jam davė neįkainojamos patirties. „Po dviejų studijų metų supratau, kad dvasininko kelias yra ne man. Išėjau iš seminarijos būdamas 20-ies ir galiu drąsiai pasakyti, kad ilgus metus neradau kalbos su savo bendraamžiais – seminarija mane subrandino kaip žmogų“, – atviravo jaunuolis.

Šiuo metu tarnystei trijose kunigų seminarijose rengiasi 54 seminaristai. Praėjusiais metais Lietuvoje įžadus davė 602 vienuolės ir 148 vyrai vienuoliai. Iš viso Lietuvoje pašvęstąjį gyvenimą pasirinkę per 1,5 tūkst. vyrų ir moterų.


Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.


LRT aktualijų studija. Mažėja besirenkančiųjų kunigystę – ar nepritrūks Lietuvoje dvasininkų?